- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2-5854-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03265-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 spendimu civilinėje byloje Nr. N2-963-563/2009 patvirtintos 2008-12-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. ir priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymui po 264,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-21 spendimu civilinėje byloje Nr. N2-963-563/2009 nutraukė santuoką tarp jos ir atsakovo bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja (ieškove), o atsakovas įsipareigojo jo išlaikymui teikti 400,00 Lt per mėnesį. Nuo 2019-02-01, pritaikius indeksaciją (indeksas 101,9), išlaikymo dydis yra 139,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad santuokos nutraukimo momentu jos pajamos buvo 1508,00 Lt (436,88 Eur), o atsakovo apie 1800,00 Lt (520,00 Eur). Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir šiai dienai jos atlyginimas yra 981,60 Eur. Atsakovas santuokos nutraukimo momentu gyveno ir dirbo Lietuvoje, o 2015 m. gegužės mėn. išvyko gyventi į Vokietiją, Dusseldorfo miestą, kur ir dirba. Ieškovės teigimu, atsakovo gaunamos pajamos yra apie 2000,00 Eur. Ieškovė akcentuoja, kad santuokos nutraukimo metu vaikui buvo 1,5 m., o dabar yra 12 m., todėl jo poreikiai pagal amžių ženkliai išaugo. Yra net 2 įstatyminiai pagrindai išlaikymo padidinimui – atsakovo turtinės padėties esminis pagerėjimas ir vaiko poreikių esminis padidėjimas. Ieškovė pažymi, jog jos turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas yra dvigubai prastesnė, todėl pagal šalių gaunamų pajamų proporciją, atsakovas turi dengti 264,00 Eur išlaikymo vaikui.
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas informuotas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad vaiko poreikiai per 10 metų išaugo, atsakovas iki ieškinio padavimo vaikui išlaikymo neteikė. Vaikas nori lankyti būrelius, tačiau dėl finansinių galimybių to daryti negali. Atsakovas dirba Vokietijoje, dirba ir gauna daro užmokestį, tačiau savo vaiko neišlaiko. Su atsakovu bendrauja tiek ji, tiek vaikas, todėl žino, kad atsakovas turi finansines galimybes išlaikyti vaiką. Teigia, jog atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 2000,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nėra sukūręs šeimos, daugiau išlaikytinių neturi. Nurodė, kad mėnesiui vaikui reikia apie 400,00 Eur, kuriuos sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, pratybos, ekskursijos, vitaminai, korepetitoriaus paslaugos ir kt. Specialių poreikių vaikas neturi.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad vaiko poreikiai per 10 metų yra pasikeitę, taip pat atsakovo finansinė padėtis yra ženkliai padidėjusi. Pažymėjo, kad orientacinis kriterijus vaikui išlaikyti pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra apie 400,00 Eur, kadangi atsakovo pajamos yra didesnės negu ieškovės, todėl jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad duomenų apie atsakovo pajamas neturi, tokios informacijos negali gauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. K. ir atsakovo A. D. sūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-963-563/2009 nutraukė A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino 2008-12-08 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią po santuokos nutraukimo, sūnaus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. D., taip pat A. D. įsipareigojo mokėti po 400,00 Lt (115,84 Eur) per mėnesį periodinių išmokų nepilnamečio sūnaus A. D. išlaikymui iki jo pilnametystės.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo 264,00 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, atsakovas išlaikymo iki ieškinio padavimo visiškai neteikė, taip pat pagerėjo atsakovo finansinė padėtis. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 981,60 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 10 metų po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 12 metų, jis lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai, korepetitoriai ir kt.), nori lankyti būrelius, tačiau ieškovė neturi galimybės suteikti papildomų išlaidų. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 115,84 Eur (atlikusi indeksaciją 139,00 Eur) išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 10 metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 115,84 Eur (atlikusi indeksaciją 139,00 Eur) suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 400,00 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovė posėdžio metu teismui nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 400,00 Eur suma, kurią sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, pratybos, ekskursijos, vitaminai, korepetitoriaus paslaugos ir kt. Taigi, ieškovė posėdžio metu detalizavo vaiko poreikius. Atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad jos užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 981,60 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Lietuvoje. Gyventojų Registro centro duomenimis, atsakovas deklaravęs išvykimą į Vokietiją. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba ir gyvena Vokietijoje, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 2000,00 Eur, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas.
Taigi, galima sutikti su ieškovės teiginiais, kad jos turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, yra sunkesnė negu atsakovo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi prisidėti išlaikant vaiką didesne dalimi nei ieškovė. Todėl, konstatavus, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400,00 Eur suma, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 264,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 40,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-963-563/2009 priteistą išlaikymo dydį iš A. D. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 26 d., iš atsakovo A. D. priteisti sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 264,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. D. 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.