Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. Ž. pareiškimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-41438-1044/2016 nutraukta pareiškėjų M. Ž. ir G. Ž. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, jog dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, G. Ž. ir M. Ž. asmeninės nuosavybės teise atitenka kiekvienam po ½ dalį turtinės teisės į 1/3 dalį gręžinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.6.3 ir 2.7.4 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 6 d. Pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą kiekvienam iš pareiškėjų priklausytų po 1/6 dalį (1/3x1/2) gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės.

12. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygos būtų pakeistos, nurodant, kad pareiškėjams G. Ž. ir M. Ž. priklauso kiekvienam po 1/12 dalį gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės. Nurodoma, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne 1/3 dalis, bet 1/6 dalis gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėjai įgijo 2012 m. spalio 9 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3955 pagrindu, todėl padalinus minėtą teisę pareiškėjams lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise turi priklausyti ne po 1/6 dalį (1/3x1/2), bet po 1/12 dalį (1/6x1/2) gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės.

13. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-41438-1044/2016, nurodant, kad M. Ž. ir G. Ž. po santuokos nutraukimo priklauso po 1/12 gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41438-1044/2016 netenkino pareiškėjo prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad rašymo apsirikimas sprendime nebuvo padarytas ir nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ar proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

14. Pareiškėjas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, pareiškimu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygas ir nurodyti, kad M. Ž. ir G. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/12 gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė civilinėje byloje Nr. e2YT-33810-545/2024.

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisė po 1/12 dalį į gręžinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ir išviešinta notarine pirkimo-pardavimo sutartimi, viešame registre, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtinant Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškėjui pateikiant pareiškimą dėl Sutarties pakeitimo, todėl nėra iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurioms esant galima kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

16. CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).

18. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).

19. Pareiškėjas pareiškimu prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl pareiškėjų turto - gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo. Atsižvelgiant į šios nutarties 17-18 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas dalyje dėl pareiškėjų turto padalijimo yra galutinis ir turi res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl pareiškėjų turto padalijimo negali būti keičiamos CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. Pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašoma pakeisti 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl turto (gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali inicijuoti civilinės bylos Nr. 2YT-41438-1044/2016 proceso atnaujinimo pasinaudodamas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes pareiškimu nereikalaujam padalinti bendrą turtą, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, o siekiama pakeisti jau padalinto turto (gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjų asmeninės nuosavybės idealiąsias dalis (žr. į šios nutarties 18 punktą).

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2024 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2012 m. spalio 9 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3955) nustatyta, kad M. Ž. ir G. Ž. 2012 m. spalio 9 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3955 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 1/6 gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 1/3 dalis, kaip buvo nurodyta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime, į kurio rezoliucinę dalį ir buvo perkeltas Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys.

22. Nurodymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime (sprendimo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinės dalies sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5.4., 2.6.3, 2.7.4. punktuose), jog pareiškėjai įgijo turtinę teisę į 1/3 dalį gręžinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar kad vienam iš pareiškėjų priklauso turtinės teisės dalis į 1/3 gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra rašymo apsirikimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas rašymo apsirikimas turi būti ištaisytas CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, tekste vietoje „1/3“ dalių įrašant „1/6“ dalių.

23. Skundžiamoje nutartyje pareiškėjui išaiškinta, jo teisė pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-41438-1044/2016, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime, kartu pateikiant ir prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties neskundė.

24. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties paduoti, nes 2025 m. sausio 31 d. suėjo CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, todėl terminas atskirajam skundui paduoti negali būti atnaujintas.

25. Pažymėtina, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, teismas gali ištaisyti ne tik dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, bet ir savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia faktinė situacijai, kai to paties apylinkės teismo priimtose nutartyse dėl tų pačių faktinių aplinkybių nevienodo vertinimo buvo priimtos skirtingos nutartys, užkirtusios pareiškėjui galimybę pašalinti jo teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 8 dalis), klausimą dėl aukščiau nurodytų rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-41438-1044/2016, privalo išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, kurio žinioje yra minėta byla, pasinaudodamas įstatymo suteikta diskrecijos teise.

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą. Naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.