- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eI2-4027-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00180-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2023 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (toliau - ir skundas) prašo:
1. Panaikinti 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko A. M. sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
2. Priteisti iš Klaipėdos AVPK 800 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą bei papildomas šios bylos bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Klaipėdos AVPK 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 30-ANR-N-4109-2022 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį paskyrė 225 eurų baudą. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2022 m. vasario 14 d. 15 val. 34 min. nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų, kas 2021 m. lapkričio 9 d. 22.22 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi, vairavo įmonės automobilį „Nissan Xtrail“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 pareiškėjo skundas netenkintas, 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos AVPK nutarimas paliktas nepakeistas. 2022 m. spalio 4 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Klaipėdos apygardos teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje - panaikinti 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos AVPK nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos AVPK.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos ar asmens, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, bet grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo papildomą tyrimą, todėl toks prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiuo metu negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK priėmė nutarimą nutraukti administracinę teiseną dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2022 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos AVPK pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“, kuriuo prašė atlyginti 800 eurų bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos AVPK viršininkas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą dėl išlaidų kompensavimo bei nurodė, kad šios išlaidos nėra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame būtų nurodyta, kad prašomos atlyginti patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas yra priteistos. Pareiškėjas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti baigtinį sąrašą atvejų, kai asmenims gali būti atlyginamos jų patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylose. ANK 666 straipsnis buvo papildytas aptariama 2 dalimi, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas nesprendė klausimo, ar ANK normos, kiek jose nėra nustatyta, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą kitais pagrindais (tame tarpe ir ANK 591 straipsnio 1 punktu), asmeniui atlyginamos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos normoms ar principams. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
Kadangi pareiškėjas su priimtu Klaipėdos AVPK nutarimu nesutiko, siekdamas jį apskųsti, kreipėsi į advokatą, kuris suteikė teisinę pagalbą ir parengė skundą dėl minėto nutarimo, dalyvavo teismo posėdžiuose, rinko bei sistemino įrodymus byloje, o vėliau paruošė ir apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Susidarė situacija, kad pareiškėjas, pasinaudojęs advokato pagalba, apgynęs savo teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių, t. y. patyrė finansines išlaidas. Pareiškėjas daro išvadą, kad, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo faktines administracinės bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.
Atsiliepime paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ patvirtintas Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos). Aprašo 11.1 papunktyje įtvirtinta, kad prašymą atlyginti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinių nusižengimų byloje nagrinėjanti institucija atsisako atlyginti išlaidas, jeigu „teismo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti, nėra įsiteisėjęs arba jame nenurodyta, kad prašomos atlyginti advokato už suteiktas paslaugas patirtos išlaidos asmeniui yra priteistos, arba tokios išlaidos priteistos, tačiau teismo sprendime nenurodyta konkreti suma“. Rekomendacijų 4 punkte įtvirtinta, kad už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlygintinų išlaidų dydis yra nustatomas teismo. Atsakovo manymu, išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinių nusižengimų bylose gali būti atlyginamos tik vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame yra nurodyta, kad prašomos atlyginti patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas yra priteistos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje iki šiol pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos, kad policijos įstaiga nėra kompetentinga nustatyti išlaidų dydį, kad taikant ANK 666 straipsnį ir mutatis mutandis BPK nuostatas tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų priteisimo, atsakovas prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. sausio 12 d. atsakovo Klaipėdos AVPK sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas M. P. kildina iš nepagrįstai pareiškėją patraukusių administracinėn atsakomybėn Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad patyrė žalą – 800 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms (advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, rinko bei sistemino įrodymus byloje, o vėliau paruošė ir apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22158235832, t. y. pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos AVPK priimtas nutarimas Nr. 30-ANR-N-4109-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22158235832, kuriuo pareiškėjui pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį skirta 225 Eur bauda dėl to, kad 2022 m. vasario 14 d. 15.43 val., būdamas transporto priemonės savininkas, UAB „Lominda“ vadovas nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas administracinio nusižengimo padarymo metu 2021 m. lapkričio 9 d. 22.22 val. (duomenys neskelbtini)namo vairavo įmonės automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. DDN 012.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-318-1010/2022 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. skundas netenkintas, 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos aps. VPK nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nutartimi patikslino 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos aps. VPK nutarime nurodytą faktinę aplinkybę, kad administracinis nusižengimas, dėl kurio Klaipėdos aps. VPK reikalavo M. P. pateikti tyrimui reikšmingus duomenis, buvo padarytas ne 2021 m. lapkričio 9 d. 22.22 val., o 2021 m. lapkričio 10 d. 4.26 val.
2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-795/2022, Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo konkretaus laiko, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir tinkamai bei teisingai nepritaikė aktualaus teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio). Šios išvados pagrindu Klaipėdos apygardos teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti 2020 m. kovo 30 d. Klaipėdos aps. VPK nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos AVPK.
2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos AVPK, nustatęs, kad 2022 m. gruodžio 12 d. iš UAB „Lominda“ buvo gauti duomenys apie asmenį, 2021 m. lapkričio 10 d. 4.26 val. (duomenys neskelbtini) namo, padariusį administracinį nusižengimą, t. y. M. P., kuris įvykdė administracinį nurodymą ROIK 21150517734 dėl 2021 m. lapkričio 10 d. 4.26 val. (duomenys neskelbtini) namo padaryto administracinio nusižengimo, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 22158235832 ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).
2023 m. sausio 2 d. Klaipėdos AVPK gautas pareiškėjo prašymas „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant minėtą administracinio nusižengimo bylą.
2023 m. sausio 12 d. skundžiamu sprendimu Klaipėdos AVPK pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebus tenkinamas, nes prašomos atlyginti išlaidos nėra teismo priteistos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).
Žalos atlyginimo klausimu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, jis turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga. Taigi Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbi LVAT praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
Pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinei bylai Nr. A-3145-575/2020, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. LVAT 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš nepagrįstai pareiškėją patraukusių administracinėn atsakomybėn pareigūnų veiksmų, atlyginimo, pasisakė, kad administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsniu, ir administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.
Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), ir baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021 ir kt.).
Minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 straipsnis) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius 2023 m. sausio 12 d. Klaipėdos AVPK viršininko sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagristas. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl minėto sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl 800 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 30 Eur, nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo M. P. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.