Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3182-835/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovui L. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, ieškinio reikalavimus grįsdama CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovo L. K., kaip fizinio asmens, priteisti be teisinio pagrindo iš ieškovės gautus 17 718,33 Eur, 442,95 Eur palūkanas, 18,54 Eur vykdymo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą ne didesnei kaip 18 179,82 Eur sumai. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį iš išspręsti klausimą iš esmės. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą L. K. IĮ „Talka“, įtraukė dalyvauti byloje bendraatsakoviais L. K. ir jo sutuoktinę, todėl atsakovas įgijo tokias pačias procesines teises kaip ir BIĮ „Talka“.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko turto bendrumas lemia ir individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, o būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d.). Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atitinkamai į neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto bylą atsakovu traukiamas ir įmonės savininkas, kadangi, kaip jau minėta, įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir iš savininko turto. Toks aiškinimas, kad neribotos civilinės atsakomybės savininkas į įmonės bankroto bylą traukiamas būtent atsakovu, atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla L. K. individualiai įmonei „Talka“. Bankroto byloje atsakovais įtraukti L. K. ir jo sutuoktinė J J. K. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimu pagrindu darytina išvada, kad bankrutavusios įmonės savininkas (šio atveju – atsakovas L. K.) bylose, kuriose nagrinėjami savininko kreditorių turtiniai reikalavimai, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes tokių kreditorių turtiniai reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie atsirado iki ar po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, yra tiesiogiai susiję su bankroto teisiniais santykiais. Tokios praktikos laikosi Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2108-510/2010.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio ir bankroto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.). Kadangi atskirojo skundo priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 334 str. 2 d.), atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti atsakovo L. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.