- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-302-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28572-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyta, kad galutinė subendrinta bausmė yra 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas – po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. pasiųstas nedelsiant atlikti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. V. pradėti dirbti arba mokytis, registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas – paliktos iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintinos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. V. priteista 2013,39 eurų turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. V. (toliau – ir R. V.) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 5.40 val. iki 6.02 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo salono pagrobė centrinį monitorių su priedais – 2593,18 eurų vertės, vairo oro pagalvę su priedais – 725,67 eurų vertės, „TOUCH“ kontrolerį – 458,83 eurų vertės, jungiklių konsolę – 105,30 eurų vertės, apdailą – 184,13 eurų vertės, radijo bloką – 1917,56 eurų vertės, variklio dangčio detales – 66,83 eurų vertės, bei nuo automobilio pagrobė 2 vienetus priekinių žibintų LED su posūkiais ir LED moduliais, bendros 8303,38 eurų vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vagystės padarė 14 354,88 eurų turtinę žalą.
2. Be to, R. V. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vykdydamas vagystę iš automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė du jo priekinius sparnus –1923,88 eurų vertės, sugadino žibintų ir jų priedų dalis – 559,28 eurų vertės, vairo oro pagalvės dalis – 117,04 eurų vertės, variklio dangčio detales – 11,84 eurų vertės, jungiklių konsolės dalis – 125,19 eurų vertės, kontrolerio dalis – 12,72 eurų vertės, nulaužė priekinę prietaisų panelę – 4099,25 eurų vertės, subraižė vairuotojo pusės centrinės konsolės apdailą – 643,51 eurų vertės, sugadino centrinio monitoriaus detales – 429,81 eurų vertės, tuo dėl turto sugadinimo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 922,52 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti, R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti turto vertintoją E. L..
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktiko vagystės ir plėšimo bylose“ yra nurodoma, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal 1) pirkimo – pardavimo sandorių kainą; 2) turto sukūrimo (atkūrimo); 3) įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės daikto vertei, to daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas neteisingai nustatė pagrobtų ir sugadintų daiktų vertę, nes vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurias pateikė civilinis ieškovas, remontavęs minėtoje bendrovėje savo apvogtą ir apgadintą automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, jog bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto metu buvo panaudotos naujos detalės, nes autorizuotas servisas kitų detalių nenaudoja. Teismas neteisingai konstatavo, jog esminę įtaką byloje, siekiant nustatyti turto vertę, sudaro nukentėjusiojo veiksmai atliekant turto atstatymo darbus. Tuo būtų galima remtis, jeigu civiliniam ieškovui remonto metu būtų sudėtos būtent analogiškos vertės detalės (ne naujos). Šiuo gi atveju, nukentėjusiajam nebuvo įdėtos analogiškos 3 metų senumo detalės. Nukentėjusysis nebuvo grąžintas į pradinę padėtį, o jam buvo atlikti pagerinimai, nes jis taip susitarė civiline tvarka su draudimo bendrove.
3.2. Gynėjas nurodo, jog byloje turėtų būti analizuojama, į kokią padėtį sugrąžintas civilinis ieškovas, nes tai yra jo ir draudimo bendrovės susitarimo reikalas. Byloje būtina nustatyti pagrobto turto vertę veikos padarymo metu, nes nuteistasis nevogė ir negadino naujų detalių, jis pavogė ir sugadino 3 metų senumo detales. Taigi, iš nuosprendžio matyti, jog daiktų vertė nepagrįstai grindžiama iš esmės pagal civilinio ieškovo sudarytą civilinę draudimo sutartį. Skunde akcentuojama ir tai, jog nuostoliai civiliniam ieškovui bei draudimo kompanijai ir pagrobtų daiktų vertė nėra tapačios sąvokos. Be to, teismas nepripažino draudimo kompanijos civiliniu ieškovu, todėl nuteistasis dar turės civilinę bylą su draudimo kompanija, kurioje iš jo bus priteista nuostolių sumą, tačiau tai nėra pagrobtų daiktų vertė, nes automobilis ir jo detalės buvo nenaujos.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gautos dvi specialisto išvados dėl turto vertinimo, tačiau minėtos išvados skiriasi, nes, vieno vertintojo manymu, pagrobtų detalių vertė atitinka BK 178 straipsnio 3 dalį, kito turto vertintojo – BK 178 straipsnio 1 dalį. Gynyba mano, kad teismas nepagrįstai atmetė abu turto vertinimus ir pasirinko vertinti tik nukentėjusiojo veiksmus atliekant turto atstatymo darbus, nes jie neatspindi daiktų vertės nusikaltimo padarymo momentu.
3.4. Skundo autoriaus teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti gynybos pateiktą turto vertinimą atlikusį vertintoją E. L., nes kitas tokio paties statuso turto vertintojas A. S. proceso metu buvo apklaustas. Be to, teismas motyvuose vadovaujasi A. S. liudijimais, nors ir nurodo, jog nesivadovauja nei vienu bylose esančiu vertinimu. Nei vienu atliktu turto vertinimu nesivadovaujant, teismas neturėtų savo išvadų grįsti ir tą vertinimą atlikusio specialisto išvadomis. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet byloje yra dvi skirtingos turto vertinimo išvados, turto vertintojai naudojo skirtingus verčių nustatymo metodus, todėl teismas privalėjo apklausti ir išsiaiškinti to priežastis. Teismas nuosprendžio motyvacinėje dalyje negalėjo vadovautis tik vienu duomenų šaltiniu, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl kito, pateikiančio skirtingas išvadas. To negalės padaryti ir apeliacinės instancijos teismas, jeigu būtų nuspręsta nesivadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujų detalių vertėmis. Tuo labiau, kad abu turto vertintojai yra turintys tokius pačius kvalifikacinius pažymėjimus, jie atestuoti, nei vienas nėra teismo ekspertų sąraše, todėl jų išvadų teisinė galia yra visiškai vienoda. Skunde teigiama, kad vertintojas A. S. savo turto vertinimą atliko gana primityviai – kaip pagrindinį šaltinį paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų kainas, joms pritaikė 16 procentų nusidėvėjimo koeficientą ir gavo išvadą. Visgi, nurodyta pavogtų detalių vertė – 18 963 Eur, kuomet pačio automobilio vertė 33 030 Eur, yra nelogiška ir netiksli.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų duomenimis reikia itin atsargiai. Civiliniuose santykiuose dalyvaujant draudimo kompanijoms su savanorišku KASKO draudimu, draudimo kompanijų išlaidas naujų detalių pirkimui padengia patys vairuotojai. Tuo naudojasi autorizuoti servisai, kurių naujų detalių kainos yra nepateisinamai padidintos. Tuo tarpu gynybos pateiktas turto vertinimas yra atliktas vadovaujantis kitais metodais nei turto vertintojo A. S. – turto vertintojas įdėjo daugiau analizės į vertinimą ir surinko duomenis apie dėvėtų autodalių kainas iš internetinių puslapių, atlikdamas naudotų dalių kainų tyrimą. Šio turto vertinimo šaltiniai yra didžiausi Lietuvoje veikiantys internetiniai tinklapiai, o ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujų detalių parduotuvės kainos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynyba mano, kad teismas turėjo vadovautis vertintojo E. L. turto vertės išvada, nes ji yra individualizuota pagal konkrečias detalių grupes, nustatant konkrečių detalių rinkos vertę.
3.6. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, anksčiau už turtinius nusikaltimus nėra teistas, todėl bausmės parinkimas, jeigu apeliacinė instancija pripažintų, kad nuteistojo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neturėtų būti siejamas su laisvės atėmimu.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš pateikto nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai paties daiktų pagrobimo fakto neginčija, tik ginčija jų vertę ir teigia, kad R. V. padaryta veika, vadovaujantis ekspertinio tyrimo aktu, turėtų būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašė apklausti turto vertintoją E. L., kuris pateikė ekspertinio tyrimo aktą (3 t., b. l. 156-175). Visgi, nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme proceso dalyviai nenurodė, kokie klausimai turėtų būti užduodami minėtam turto vertintojui, apart bendrinės informacijos, detalizuojančios atliktą tyrimą ir jo metodus, kurie nurodyti akte ir jo prieduose. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu teismui nekilo abejonių dėl pateikto ekspertinio tyrimo akto ir jame naudojamų metodų, jokių naujų duomenų, kurie būtų svarbūs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenustatyta. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių, nesutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog R. V. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka BPK 20 straipsnyje nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, buvo tinkamai teisiškai įvertinti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nei vienu byloje esančiu turto vertinimu, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad jog baudžiamajame procese įrodymų vertinimo teisę ir pareigą turi teismas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą įvertino tiek (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą, tiek turto vertintojo E. L. 2021 m. sausio 15 d. ekspertinio tyrimo aktą ir nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl šiais įrodymais nesivadovauja nustatant pavogtų detalių vertę. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad toks teismo elgesys prieštarauja įstatymui, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.
8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, pilnai įrodyta, jog R. V. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo salono pagrobė centrinį monitorių su priedais – 2593,18 eurų vertės, vairo oro pagalvę su priedais – 725,67 eurų vertės, „TOUCH“ kontrolerį – 458,83 eurų vertės, jungiklių konsolę – 105,30 eurų vertės, apdailą – 184,13 eurų vertės, radijo bloką – 1917,56 eurų vertės, variklio dangčio detales – 66,83 eurų vertės, bei nuo automobilio pagrobė 2 vienetus priekinių žibintų LED su posūkiais ir LED moduliais, bendros 8303,38 eurų vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vagystės padarė 14354,88 eurų turtinę žalą. R. V. pirmosios instancijos metu savo kaltę dėl vagystės ir turto sugadinimo iš esmės pripažino. Byloje esminis ginčas kilo tik dėl kaltinime nurodytos pagrobtų daiktų vertės, kaltinamajam ją ginčijant ir nurodant realiai buvus mažesnę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad R. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą pilna apimtimi, yra įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
9. Vagystę (BK 178 straipsnis) kaip ir bet kurią kitą nusikalstamą veiką apibūdina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyviai vagystė reiškiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtą pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalą. BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai inter alia didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Paprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo- pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu.
10. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, tikslu objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pagrobtų daiktų vertės nustatymu, buvo imtasi kompleksinių priemonių nustatyti pagrobto turto vertę, kuri neabejotinai turi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pateiktame kaltinime nurodytų iš automobilio pavogtų detalių vertė apskaičiuotina pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą remonto PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodytomis kainomis nėra pagrindo abejoti. Pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta kiekvienos pavogtos detalės kaina, detalizuota darbų kaina. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. KAK-S20-9, nurodė, kad visus automobiliu remontuoja naujomis ir originaliomis detalėmis (3 t., b. l. 2-14). Visgi, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatant pagrobtų detalių vertę pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, detalių vertė buvo skaičiuojama su 10 procentų nuolaida. Su nustatyta detalių verte sutiko ir draudimo kompanija ADB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, kad transporto priemonės vertė įvykio dienai buvo 32 320 Eur, automobilio remonto išlaidos – 21 633,89 Eur, pritaikius 10 procentų išskaitą vagystės atveju, buvo išmokėta 19 470,50 Eur (2 t., b. l. 199-200). Pažymėtina ir tai, kad minėtame rašte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra 5 metų senumo, būtų taikomas 14 procentų nusidėvėjimas arba 2823,60 Eur, kuris, įvertinus faktiškai pritaikytą 10 procentų išskaitą (2163,39 Eur), esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Tuo labiau, kad I grupėms dalims, t. y. nagrinėjamu atveju vairuotojo saugos pagalvei ir radijo blokui, nusidėvėjimas apskritai nėra taikomas, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktame kaltinime šių detalių, kurioms nėra taikomas nusidėvėjimas, kaina taip pat buvo nurodyta su 10 procentų nuolaida.
11. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, spręsdamas dėl pagrobtų detalių faktinės vertės jų vagystės metu, vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų remonto PVM sąskaitų – faktūrų duomenimis ir jose nurodytomis detalių kainomis, tuo labiau, kad pagrobtų detalių kainas iš esmės patvirtino ir (duomenys neskelbtini) ekspertas, kuris 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte nurodė, kad pagrobtų dalių kainos, atskaičius nusidėvėjimą, yra netgi didesnė nei R. V. inkriminuotame kaltinime (3 t., b. l. 93-118). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagrobto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl apelianto padaryta veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jos perkvalifikuoti nėra teisinio pagrindo.
12. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pagrobtų detalių vertė skaičiuoti pagal turto vertintojo E. L. 2021 m. sausio 15 d. pateiktą ekspertinio tyrimo aktą Nr. L201112, iš kurio matyti, kad akte apskaičiuotų detalių vertė 2019 m. liepos mėnesiui yra 4041,18 Eur, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, šį prašymą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, jog atliekant ekspertinį tyrimą buvo vadovaujamasi ne nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. liepos 7 d.), o ekspertinio tyrimo metu (2021 m. sausio 15 d.) buvusiomis detalių kainomis, kurios nurodytos viešai prieinamuose dėvėtų detalių puslapiuose. Be to, radijo bloko kaina buvo nustatyta remiantis užsienio dėvėtų dalių portalo duomenimis. Galiausiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pastebėtina ir tai, kad naudotų detalių vertė antrinėje rinkoje yra mažesnė ir negali būti lyginama su analogiškomis naujų ir originalių detalių vertėmis, taip pat, gali būti parduodamos neoriginalios, su paslėptais defektais ar neteisėtu būdu įgytos detalės. Tuo tarpu jokių duomenų, kad apvogtame automobilyje buvo sumontuotos neoriginalios detalės byloje nėra. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, vertindamas nuteistajam R. V. vagystės būdu inkriminuotų daiktų vagystę, nustatydamas pagrobtų daiktų vertę, minėtas aplinkybes grindė ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau ir pačios civilinės ieškovės parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, draudimo kompanijos pateiktais duomenimis, apžiūros protokolais. Esant tokiems įrodymams, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti nuteistajam R. V. inkriminuoto nusikaltimo dalyko vertę ir tuo pagrindu keisti jo nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją. Konkrečios iš automobilio pagrobtų detalių vertės nustatyti neįmanoma, kadangi detalės rastos nebuvo, o aptarti įrodymai dėl pagrobtų daiktų vertės nekelia abejonių.
13. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.