- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 1-721-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01561-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T., nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. gegužės 15 dienos, per kelis kartus iš jam ir E. B. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasisavino E. B. priklausantį turtą – tekinimo sriegimo stakles 5 500 Lt vertės, gabaritinį metalą 600 Lt vertės, frezavimo diskines ir atpjovimo frezą bendros 700 Lt vertės, trifazį variklį 11 kw 900 Lt vertės, suvirinimo pusautomatį 1 500 Lt vertės, dvi metalines spintas 400 Lt vertės, gręžimo stakles 1 300 Lt vertės, metalinius laiptus 1 100 Lt vertės, špyžines krosnies dureles 120 Lt vertės, penkis skardinius ortakius bendros 128 Lt vertės, keturias alkūnes su tarpinėmis bendros 68 Lt vertės, du metalinius šlifavimo diskus bendros 128 Lt vertės, dujinį pjoviklį 128 Lt vertės, storasienį vamzdį 313 Lt vertės, tris dienines lempas bendros 30 Lt vertės, kuriuos pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir metalo supirktuvėse. Tokiu būdu, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą E. B. priklausantį turtą už 12 915 Lt.
V. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino, tačiau nesutiko su pasisavinto turto verte. Parodė, kad jis kartu su pažįstamais E. B. ir J. A., kūrė verslą - meninę kalvystę, patalpas įsikūrė iš trijų atskirų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kiekvienas atskirai sudarė sutartis su garažų šeimininkais ir per tris metus išperkamosios nuomos sutartimi įsigijo kiekvienas po garažą. Po to jis, sutaręs su E. B. ir J. A., garažus sujungė, išmušę dalį šoninių sienų, gavo vieną didelę patalpą. Kiekvienas iš jų trijų prie kuriamo verslo prisidėjo savaip. Jis atliko patalpų gilinimo ir betonavimo darbus, taip pat betonuoti padėjo ir E. B. E. B. į patalpas atvežė įrengimus. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, jo sugyventinės vardu buvo paimta būsto paskola, o padidėjus įmokoms, jis su sugyventine nepajėgė sumokėti įmokų ir už skolas bankui iš buto turėjo išsikraustyti per du mėnesius, todėl jis sugalvojo įrengti gyvenamas patalpas jam priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rimkuose, kuriame buvo pastatytos E. B. priklausančios metalo tekinimo ir frezavimo staklės. Tekinimo staklėmis ir frezu jis nesinaudojo, nes nemoka su šiais prietaisais elgtis, naudojosi tik vienomis staklėmis – kūju. Kadangi tvarkėsi patalpas, jis stakles pridavė į metalo laužą. Gabaritinį metalą, špižines dureles panaudojo, nes per tą laikotarpį jis mokėjo už elektrą. Storasienį vamzdį, taip pat sunaudojo krosniai. Frezavimo diskinės ir atpjovimo frezas, tai yra frezavimo stakles atsiėmė E. B., po to kai pasigedo, kad nėra tekinimo staklių. Trifazį variklį, kuris buvo likęs nuo seno kūjo, dvi metalines spintas, gręžimo stakles, kurios buvo neveikiančios, jis pridavė į metalo laužą. Metalinius laiptus, kuriuos perdarė į tinkamus, jis grąžino ir pastatė E. B. garaže, senuosius, netinkamus, nuvežė į metalo laužą. Dujinį pjoviklį grąžino E. B. Skardinius ortakius, alkūnines tarpines, metalinius šlifavimo diskus išmetė su šiukšlėmis, nes buvo nebereikalingi. Dienines lempas tebeturi. Parodė, jog suvirinimo pusautomatį su jo sutikimu į metalo laužą atidavė A. H. Taip pat jis nesutiko su daiktų vertėmis: nurodė tekinimo staklių vertę - 3000 Lt , trifazio variklio vertę, už metalo svorį, - 100 Lt, dvejų metalinių spintų, kurias pridavė į metalo laužą, už metalo svorį įvertino - 80 Lt, gręžimo staklių kainą - 500 Lt, ortakių vertę - 50 Lt, alkūnių ir tarpinių - 20 Lt, špižinių durelių, kurias įstatė į krosnį, vertę - 20 Lt, šlifavimo diskų, iš kurių panaudojo vieną, vertę - 100 Lt, vamzdžio, kuris įstatytas į pečių, vertę - 100 Lt, dieninių lempų kainą - 30 Lt. Kadangi jis vienas turėdavo atsiskaityti už elektrą, žemės mokesčius, o E. B. neduodavo pinigų sumokėti už elektrą, pinigus, gautus iš metalo laužo, sumokėjo už elektrą, nes buvo atjungta. Jis, parduodavo daiktus, nes reikėjo užmokėti skolas už elektrą ir žemės mokesčius. Parodė, kad už parduotus daiktus E. B. gali atlyginti dalimis, planuoja išvažiuoti į užsienį.
Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su pažįstamais kalviais V. T. ir J. A. užsiėmė bendru verslu - menine kalvyste. Kadangi jiems buvo reikalingos patalpos, todėl kiekvienas atskirai nusipirko po garažą Rimkuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jo garažas buvo vidurinis. Kad patalpos būtų didesnės, išgriovė garažų pertvaras ir tris garažus sujungė į vieną didelę patalpą. Jis nupirko visą elektros instaliaciją, pigiau nupirko iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir atvežė į patalpas daugiausia kalvystei skirtos įrangos, buvo atvežtos ir pajungtos staklės. Kai sujungė garažus, staklės buvo bendrose patalpose. Visi daiktai, išvardinti kaltinamajame akte priklausė jam. Patikslino, jog tai buvo- frezavimo staklės, atpjovimo frezas, trifazis variklis, metaliniai laiptai, špižinės durelės, ortakiai, alkūnės su tarpinėmis, metaliniai šlifavimo diskai, duju pjoviklis, vamzdis, lempos, suvirinimo pusautomatis, metalinės spintos priklausė jam. Gręžimo stakles jam atidavė J. A. Laiptai, kurie buvo paimti, dujinis pjoviklis taip pat negrąžinti. Jis parodė, kad suvirinimo pusautomatį V. T. leido A. H. priduoti į metalo laužą, o pinigus V. T. su A. H. pasidalino perpus. Gabaritinis metalas taip pat priklausė jam. Su kaltinamojo V. T. nurodytomis vertėmis jis nesutinka: nurodė, kad tekinimo staklės nebuvo nusidėvėjusios, jų vertė - 5 500 Lt, gabaritinio metalo vertė - 600 Lt, diskinio ir atpjovimo frezo vertė - 700 Lt, vieno trifazio variklio - 900 Lt, suvirinimo pusautomačio vertė – 1500 Lt, dviejų metalinių spintų, tai buvo įrankių spintos, vertė - 400 Lt, gręžimo staklių, kurios buvo veikiančios, vertė -1300 Lt, metalinių laiptų vertė - 1100 Lt, špyžinės krosnies durelių vertė – 120 Lt, keturių alkūnių su tarpinėmis vertė - 68 Lt, penkių skardinių ortakių, kurie buvo nauji, nenaudoti, vertė – 128 Lt, dujinio pjoviklio, kurį pirko iš turgaus, vertė – 128 Lt, storasienio vamzdžio vertė - 313 Lt, dviejų diskų, skirtų šlifuoti metalui, vertė 128 Lt, trijų dieninių lempų vertė – 30 Lt. Jis nurodė visų daiktų vertes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, nes niekas jam nėra grąžinta. Taip pat jis patikslino penkių skardinių ortakių vertę – 128 Lt bei nurodė, jog V. T. atlygino 30 Lt.
Liudytojas A. H., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog pažįsta E. B. ir V. T. Iš kaltinamojo Rimkuose, (duomenys neskelbtini), nuomojosi kalvystei paruoštas patalpas. Paaiškino, kad suvirinimo pusautomatis buvo didelis, dėl to trukdė dirbti. Jis paprašė V. T., kad paimtų prietaisą. Paskui jis susitarė su V. T., kad suvirinimo pusautomatis nereikalingas ir pasisiūlė jį išrinkti bei priduoti į metalo laužą. Jis galvojo, kad prietaisas priklauso V. T. Iš pinigų, gautų pardavus prietaisą, sumokėjo už mašinos, skirtos metalo laužo išvežimui, nuomą, o likusius pinigus atidavė V. T. Po to jis toliau dirbo V. T. jam išnuomotose patalpose, mokėdamas jam už nuomą. Po trijų mėnesių, jam dirbant atėjo nepažįstamas vyriškis, taip jis susipažino su E. B. Jis toliau pinigus už nuomą mokėjo V. T., bet žinojo, kad V. T. su E. B. jais dalinasi.
Liudytoja S. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su V. T. 14 metų gyvena kartu, ji pasiėmė paskolą iš banko ir įsigijo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau paskolos, kuri padidėjo per kelis metus, sumokėti neturėjo galimybių, todėl paskolų draudimas, antstoliai pradėjo reikalauti pinigų, po to ji su V. T. turėjo iš buto išsikraustyti. Ji paaiškino, kad su sugyventiniu neturėjo kur gyventi, dėl to V. T. savo garaže įrengė gyvenamas patalpas ir prašė E. B. išvežti iš jo garažo stakles ir kitą įrangą. Tačiau iš E. B. jokios iniciatyvos nebuvo, todėl V. ištempė E. B. priklausančias stakles, o vėliau jas pardavė. Kokius dar daiktus priklausančius E. B., V. išnešė ir pardavė, ji nežino, nes tuo metu ji dar gyveno bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Parodė, jog kaltinamasis ketino grąžinti žalą pagal susitarimą, bet neturėjo pinigų.
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Parodė, kad garaže, priklausančiame V. ir E., buvo tekinimo staklės, kurias kartu apsižiūrėjo, remontavo, pakeitė guolius, frikcioną (trinties movą). Tai buvo tekinimo – srėgimo staklės, detales pirko jis, nes buvo susitarę, jog esant pelnui, E. B. atlygins už stakles dalimis, staklės buvo E. B. Jis parodė, kad E. B. pasiūlė jam padirbėti nuomojamose patalpose. Jis su buvusiu bendradarbiu R. P. nutarė pabandyti. Gabaritinis metalas, staklės ir kiti prietaisai priklausė E. B., V. T. dirbo šaltkalviu kitame garaže. Jis su sūnumi bei E. B. nuvyko į patalpas pasiimti prietaisų, kai paskambino V. T. ir liepė pasiimti įrankius. Jis pamatė, kad nėra tekinimo staklių metalo tekinimui, savo įrankius rado visus ir juos pasiėmė. Jis klausė V. T. kur metalas ir staklės, jis (V. T.) pasakė, kad pridavė į metalo laužo supirktuvę. Patvirtino, jog tekinimo staklių vertė gali būti 5500 Lt, nes jis su E. B. vien už remontą sumokėjo 900 Lt.
Nukentėjusiojo E. B. pateiktos dokumentų kopijos pagrindžia daiktų įsigijimo faktą bei kainą (t. 1., b. l. 43-48).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys, baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010). Ši nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (dovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija 9, 11, 12 punktai).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad V. T., nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. gegužės 15 dienos, per kelis kartus iš jam ir E. B. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, priklausantį E. B., už 12 915 Lt sumą. Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir vienodai (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu) pagrindė pasisavintų daiktų vertes, daiktų kainos atitinka rinkos kainoms, nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojo A. H. parodymai, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos daiktų vertės – teisingos bei logiškos, jų vertės teismui nekelia abejonių, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl daiktų verčių nėra pagrindo.
V. T. kaltę pripažino visiškai, nors ir nesutinka su pasisavinto turto verte. Kaltinamasis pripažino, kad jis, neturėdamas tam norminiais aktais nustatytos teisės, naudojosi ir disponavo svetimu turtu, kurio dalį pridavė į metalo laužą (tekinimo stakles, trifazį variklį, dvi metalines spintas, gręžimo stakles, metalinius laiptus, suvirinimo pusautomatį), o kitus panaudojo savo reikmėms (gabaritinį metalą, špyžines dureles, storasienį vamzdį) arba išmetė, kaip nebereikalingus (skardinius ortakius, alkūnines tarpines, metalinius šlifavimo diskus). Nusikaltimas buvo baigtas, kai V. T. iš jam ir nukentėjusiajam E. B. priklausančių patalpų (bendrai sujungto garažo) paėmė jam patikėtus ir jo žinioje buvusius nukentėjusiojo daiktus bei pagal savo valią galėjo su jais atlikti bet kokius veiksmus. Kaltinamojo tvirtinimas, kad svetimi daiktai buvo paimti ir parduoti turint tikslą užmokėti skolas už elektrą ir žemės mokesčius, reikšmės neturi, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis. Jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą bei susiformavusią teisminę praktiką neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-208/2008, 2K-368/2008 ).
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį - nusikalstama veika tyčinio pobūdžio, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų sąrašo (LR BK 11 str. 3 d.), taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į V. T. asmenybę – teistumai išnykę, nusikaltimu padarytą žalą stengiasi atlyginti. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, jog V. T. už įvykdytą nusikalstamą veiką skirtina viena švelniausių bausmės rūšių - bauda. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 91-92), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys 12 982 Lt sumai (t. 1., b. l. 58-59). Kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino penkių skardinių ortakių vertę -128 Lt bei nurodė, jog V. T. atlygino 30 Lt, ieškinio dydis mažintinas, ta prasme mažinant ir kaltinimo apimtį. Nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys 12 885 Lt. sumai teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais ir aptartais duomenimis, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1d., ir paskirti bausmę dėl patikėto patikėto ir jo žinioje buvusio turto pasisavinimo – 35 MGL dydžio , t.y. 4550 litų (1317 Eur), baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Priteisti iš V. T. 12 885 litus (3731 Eur) nukentėjusiojo E. B. civiliniam ieškiniui atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.