- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- II-200-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00247-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. T. skundą dėl 2022-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-11551-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-11551-2022 I. T. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022-05-12 apie 07.55 val. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 30,00 km, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 140.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, sankryžoje į Gojaus k., pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės.
Motyvuojamoji dalis
2. I. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirta 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
3. I. T. pateikė skundą dėl 2022-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-11551-2022 ir prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepimo į I. T. skundą nepateikė. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 580 straipsnis).
5. I. T. teismo posėdyje paaiškino, kad nuosavu automobiliu važiavo į darbą iš (duomenys neskelbtini) į Šalčininkus. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dažnai važinėja tuo keliu, žinojo, kad ten yra sankryža į Gojaus kaimą. Prieš jį apie 80 km/val. greičiu važiavo du automobiliai, kaip vėliau paaiškėjo vienas iš jų buvo policijos automobilis. Pradėjo lenkti kelio atkarpoje, pažymėtoje brūkšnine linija iki sankryžos leistinoje vietoje, o manevrą užbaigė neprivažiavęs sankryžos, bet kirsdamas ištisinę liniją. Lenkė iš karto du automobilius, nes jie abu važiavo pakankamai lėtai. Policijos automobilis pasivijo jį Šalčininkėliuose, sustabdė ir nurodė, kad jis sukėlė avarinę situaciją. Tuo metu jokių kitų automobilių kelyje nebuvo, tad niekam pavojaus nesukėlė. Turi 44 metų vairavimo stažą. Per šį laiką įvyko tik du eismo įvykiai ir tai ne dėl jo kaltės. Sutiko sumokėti baudą, tačiau, jo nuomone, atimti teisę vairuoti transporto priemones yra visai nepagrįsta.
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
7. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, I. T. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 9, 140.1 punktų reikalavimus.
8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
9. KET 9 punkte teigiama, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10. KET 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
11. Peržiūrėjus Institucijos pateiktą vaizdo įrašą Nr. 20220512_073919_NF[1]T. I. matyti, kad vaizdas filmuojamas iš policijos tarnybinio automobilio, kurio priekyje ta pačia kryptimi juda tamsios spalvos automobilis „Volvo“. Abu automobiliai pravažiuoja dešinėje kelio pusėje įrengtą ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. 23-ą vaizdo įrašo sekundę policijos tarnybinį automobilį pradeda lenkti baltos spalvos automobilis „Audi“ kelio atkarpai esant pažymėtai artėjimo linija. KET 3 priedo 1.6. punktas apibrėžia artėjimo liniją kaip siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Aplenkęs policijos automobilį, automobilis „Audi“ iš karto aplenkia ir tamsios spalvos automobilį „Volvo“ bei pravažiavęs sankryžą rikiuojasi į savo krypties eismo juostą (27-a vaizdo įrašo sekundė).
12. Taigi Institucijos pateiktas vaizdo įrašas neginčijamai įrodo, kad I. T. pažeidė KET 140.1 punktą, kadangi pradėjęs lenkimą leistinoje vietoje, tęsė manevrą ties posūkiu į Gojaus kaimą bei užbaigė lenkimą už sankryžos ribų. Teismas pažymi, kad I. T., kaip profesionaliam vairuotojui, turinčiam 44 metų vairavimo stažą, be abejo yra žinoma, kad artėjant prie sankryžos, brūkšninė artėjimo linija pereina į siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti yra draudžiama. Tuo labiau, kad kelias vairuotojui yra pažįstamas, šiuo keliu jis važinėja į darbą, pateisinamų priežasčių, galėjusių sąlygoti būtinumą pažeisti KET administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, todėl teismas prieina išvados, kad I. T. visiškai pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
13. I. T. prašė neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui, kadangi jis dirba greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant tarnybines funkcijas. Netekęs teisės vairuoti, jis gali prarasti darbą.
14. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu I. T. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau ši norma taikytina tik esant ypatingoms aplinkybėms.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018).
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-216-557/2018).
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į administracinėn traukiamo asmens asmenybę ir jo paaiškinimus, nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti ją trumpesniam laikotarpiui. Pažymėtina, kad I. T. yra profesionalus vairuotojas, dirbantis pagal specialybę. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant jo tiesiogines darbo funkcijas. Nepasyti KET reikalavimų I. T. gali tik vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiais garso signalais (KET 186 punktas). Vairuodamas nuosavą automobilį I. T. privalo laikytis KET be jokių išlygų. Šiuo atveju tokios teigiamai I. T. charakterizuojančios aplinkybės kaip ypatingai didelis vairavimo stažas bei dėl jo kaltės sukeltų eismo įvykių nebuvimas negali pateisinti jo padaryto nusižengimo, todėl nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
18. Apibendrindamas išdėstyta teismas konstatuoja, kad 2022-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 10-ANR_N-11551-2022 yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, aplinkybių, leidžiančių tenkinti skundo reikalavimus teismas nenustatė, todėl yra pagrindas I. T. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. T. skundą atmesti ir 2022-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 10-ANR_N-11551-2022 palikti nepakeistą.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.