Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-124-200/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-09-30
Bylos Nr.: 1-124-200/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00090-2011-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Angelė Ikasalienė
Kaltinamasis: K. U.

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-124-200/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00090-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.;1.1.8.1.2; 1.1.9.6.; 1.2.14.6.2.;.1.2.;14.7.2.;1.2.19.4.; 2.1.10.1.;2.3.6.4.5.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė,

sekretoriaujant Linai Žalaitei, Jolantai Maksimovič, Linai Pauliukevičiūtei, A. L., Irmai Znatavičiūtei, Aleksandrui Zujevui,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Balaišienei,gynėjai advokatei N. F.,kaltinamajam K. U.,civilinio ieškovo atstovei advokatei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. U., siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko juridinis asmuo patyrė didelę žalą, bei pasisavino ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymą Nr.I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, siekdamas turtinės naudos ir sąmoningai pažeisdamas 1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, t.y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės principais, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus – negavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo ir tuo pažeisdamas 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, 2001-05-08 savo įsakymu pasididino savo tarnybinio atlyginimo koeficientą nuo 3,0 iki 4,6 (t.y. atlyginimas padidėjo nuo 3575,22 Lt iki 5485,00 Lt), o vėliau, t.y. 2010-01-15 savo įsakymu atlyginimą pasididino 2 kartus nuo 5482 Lt iki 10879 Lt, dėl to jam nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 buvo apskaičiuotas 265884,57 Lt didesnis atlyginimas (išmokėtas 184278,14 Lt didesnis atlyginimas) ir nuo šios sumos buvo sumokėtos įmokos į garantinį fondą 416,02 Lt bei įmokos Sodrai 81972,23 Lt, tokiu būdu, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai pasisavino didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą 265884,57 Lt sumą bei neteisėtai iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą 82388,25 Lt sumą, tuo visumoje padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelę – 348 272,82 Lt dydžio turtinę žalą,

šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 228 str. 2 d.

2. Be to, jis, siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko juridinis asmuo patyrė didelę žalą, bei iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymą Nr.I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, siekdamas turtinės naudos ir sąmoningai pažeisdamas 1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, t.y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės principais, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, 2009 metais esant bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nuostoliui 2195992 Lt, o 2010 metais – 320069 Lt, neteisėtai, pažeisdamas 2001-08-02 Vilniaus m., sav. valdybos sprendimą Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo ir vyr. finansininko pareiginė alga galėtų būti 2000-4000 Lt (iki 150 ir daugiau darbuotojų, iki 10 mln. litų apyvarta), 2010-01-15 įsakymu Nr.P1-3 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,4 ( atlyginimas padidėjo nuo 4400 Lt iki 10406 Lt), 2010-01-15 įsakymu Nr.DI-3 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,1 (atlyginimas padidėjo nuo 4300 Lt iki 9696 Lt), dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. visumoje nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 buvo apskaičiuotas 77405,23 Lt (43273,94+34131,29) didesnis atlyginimas bei nuo šios sumos buvo sumokėtos įmokos į garantinį fondą 77,40 Lt (43,27+34,13) bei įmokos Sodrai 23980,15 Lt (13406,27+10573,88), dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 101 462,78 Lt nuostolį;

2010-05-05 įsakymu Nr.P1-20 ,,Dėl atleidimo iš darbo ir reikalų perdavimo“ nurodė išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. neišmokėtą darbo užmokestį (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį), 4 (keturių) mėnesių 2010 m. I ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2008-02-13 - 2010-05-14 darbo laikotarpį -36,44 darbo dienas, po ko N. K. 2010 m. gegužės mėn. buvo apskaičiuota 23 231,90 Lt didesnė išeitinė išmoka bei nuo šios sumos buvo sumokėtos įmokos į garantinį fondą 23,23 Lt bei įmokos Sodrai 7197,24 Lt, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 30452,37 Lt nuostolį;

jis, nevėliau, kaip 2009 metų rugsėjo mėnesio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neteisėtai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšų, pagal 2002-11-29 jo, t.y. K. U., sudarytos su UAB „Commercial Unijon Lietuva Gyvybės draudimas“ savo gyvybės kaupiamąją draudimo sutartį, kiekvieną mėnesį sumokėti draudimo įmokas pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. 66BI bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ už jį, t.y. K. U., neatskaitant iš jo atlyginimo, nors pats draudėjas yra K. U., o ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o Gyvybės draudimo liudijime Nr. 66BI numatytas naudos gavėjas Aurelija – D. U. ir papildomas naudos gavėjas G. U., o ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. S. iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ AB SEB bei AB Swedbank bankuose esančių sąskaitų bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ 2009-09-22 pervedė 1429,96 Lt, 2009-10-15 pervedė 1429,96 Lt, 2009-11-19 pervedė 1504,63 Lt, 2009-12-22 pervedė 2081,45 Lt, 2010-01-25 pervedė 1504,63 Lt, 2010-02-26 pervedė 1504,63 Lt, 2010-03-25 pervedė 1504,63 Lt, 2010-04-21 pervedė 1504,63 Lt, 2010-05-12 pervedė 1504,63 Lt, 2010-06-04 pervedė 1504, 63 Lt ir 2010-07-07 pervedė 1504,63 Lt, taip visumoje laikotarpiu nuo 2009-09-22 iki 2010-07-07 bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ už K. U. pagal minėtą draudimo sutartį buvo apmokėtos draudimo įmokos 16 978,41 Lt sumai, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 16 978,41 Lt nuostolį;

tokiu būdu jis, siekdamas turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 148 893,56 Lt sumos turtą, tuo visumoje padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelę - 148 893,56 Lt dydžio turtinę žalą, šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d, 184 str. 2 d.

Kaltinimas antrame epizode, veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d, 184 str. 2 d., buvo pateiktas didesnės apimties, nurodant, kad K. U. nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 121452134, buveinės adresas: Vilniaus g. 25, LT-2001,Vilnius) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymą Nr.I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, 2005-07-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės (įmonės kodas 125223414, Metalo g. 13B, Vilnius) už 11900,00 Lt ir PVM 2142,00 Lt, iš viso 14042,00 Lt įsigijo automobilį Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010-10-27 viešosios įstaigos ,,Emprekis“ pažymoje Nr.10-55 nurodyta, kad Toyota Camry, 1992 metų laidos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2005 metų liepos mėnesį buvo 8700,00 Lt, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5342,00 Lt (14042,00 Lt ir 8700,00 Lt sumų skirtumas) nuostolį;

2008-11-26 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės (įmonės kodas 125223414, Metalo g. 13B, Vilnius) už 20170,00 Lt ir PVM 3630,60 Lt, iš viso už 23800,60 Lt įsigijo automobilį Mersedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010-10-27 viešosios įstaigos ,,Emprekis“ pažymoje Nr. 10-56 nurodyta, kad automobilio Mersedes Benz 609, 1993 metų laidos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2008 metų lapkričio mėnesį buvo 13600,00 Lt, dėl to bendrovė patyrė 10200,60 Lt (23800,00 Lt ir 13600,00 Lt sumų skirtumas) nuostolį;

2010-04-16, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės raštiško sutikimo, pažeisdamas 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės - Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, 2010-04-16 VŠĮ A. Š. kalbų mokyklos „Pamatyk ir Pasimokyk“ pagal 2010-04-14 sąskaitą SAK 2010042 neteisėtai nurodė vyr. finansininkei N. K. apmokėti 4010,00 Lt už anglų kalbos kursus, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 4010,00 Lt nuostolį;

2010 metų sausio mėnesį neteisėtai nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei M. K. neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam, K. U., nuosavybės teise priklausantiems butams Vilniuje, Pylimo g. 37-16, ir Pylimo g. 37-17, nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-03-21 d. įstatų 11 p. pagrindinės bendrovės ūkinės veiklos tikslas–eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir konstrukcijas, atlikti profilaktinio remonto ir remonto darbus, 2008-12-01 iki 2010-08-01 turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti 602,03 Lt mokesčiai už komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini), bei 338,12 Lt butui (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-12-01 iki 2010-08-01 patyrė 940,15 Lt nuostolį, -

Šios veikos iš nusikalstamos veikos pašalinamos, kaip nesudarančios nurodytų nusikaltimų sudėties.

Įrodymai dėl kaltės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. U. kaltė įrodyta jo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, įmonės - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu Umbrasas savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų veikų nepripažino. Sutikęs duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, patvirtino nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus faktus, bet nesutiko su jų vertinimu, nurodęs, kad savo veiksmais nusikaltimų nepadaręs. Paaiškino, kad dėl savo pakelto atlyginimo buvo gavęs Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamo komiteto, kuriam buvo pavesta kuruoti jų bendrovės veiklą, pirmininko S. Š. sutikimą, kad savivaldybė – įmonės akcininkė žinojo jo atlyginimo dydį iš pateikiamų finansinių ataskaitų ir dėl jo atlyginimo dydžio neprieštaravo. Panašaus dydžio atlyginimai buvo mokami kitų savivaldybės analogiškų įmonių vadovams, jo atlyginimo paskaičiavimo dydžio koeficientas buvo numatytas savivaldybės teisės aktais.

Dėl darbuotojams, tai - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. padidinto darbo užmokesčio paaiškino vadovavęsis Civilinio kodekso normomis, bei gerėjančia įmonės finansine veikla.

Dėl draudimo įmokų paaiškino galimai suklydęs, kadangi draudimo bendrovės agentas jam paaiškinęs, kad skatinant darbuotojus yra praktikuojama draudimo įmokas už darbuotojus mokėti iš įmonės lėšų.

Nepripažino, kad įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perkant iš R. U. įmonės automobilius -2005-07-21 Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1992 metų laidos, bei 2008-11-26 Mersedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1993 metų laidos, buvo patirta kokių nors nuostolių, nes automobiliai įgyti rinkos kainomis, atlikus jų vertinimą. Vėlesni vertinimai, kaltinamojo nuomone, atlikti neobjektyviai, neapžiūrėjus automobilių.

Dėl apmokėjimo už darbuotojų anglų kalbos kursus K. U. nurodė, kad šios išlaidos buvo būtinos. Įmonės aptarnaujamoje teritorijoje gyveno užsieniečių, įmonės darbuotojai su jais bendraudavo anglų kalba, bendrovės darbuotojams reikėjo tobulinti anglų kalbos žinias.

Dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo už butus Pylimo gatvėje teigia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. K. jokių nurodymų nedavęs, neliepęs jai nerašyti apmokėjimo sąskaitų. Patvirtina komunalinių mokesčių už šias patalpas nemokėjęs, nes jos nebuvo teikiamos, laiko, kad tai civilinio ginčo dalykas.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 40-43, 60-62) K. U. taip pat nepripažinęs savo kaltės, aiškino, kad visi pranešime apie įtarimą paminėti faktai jau buvo nagrinėti civiline tvarka ir Vilniaus apygardos teismas 2011 metų rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą visais klausimais. Nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tačiau nežinojo, kad yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, nes buvo Uždarosios akcinės bendrovės vadovas. Kad jo, kaip bendrovės vadovo, atlyginimas turėjo būti nustatytas tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimu, nežinojo. Atėjus į bendrovę, jo atlyginimas buvo mažesnis nei kelių kitų darbuotojų, todėl darė žygius atstatyti atlyginimą, jo supratimu, pagal galiojančius įstatymus – Vilniaus miesto tarybos 1997-08-14 sprendimą Nr. 1365V, kuris galioja ir iki šiol. Dėl fakto, kad 2001-05-08 savo įsakymu pasididino tarnybinio atlyginimo koeficientą nuo 3,0 iki 4,6, 2010-01-15 savo įsakymu atlyginimą pasididino 2 kartus nuo 5482 Lt iki 10879 Lt, paaiškino, kad apygardos teismas pripažino, kad jis atlyginimo nepasididino, o perskaičiavo, vadovaujantis minėtu sprendimu. Dėl pranešime apie įtarimą išdėstyto fakto, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,4 (atlyginimas padidėjo nuo 4400 Lt iki 10406 Lt), 2010-01-15 įsakymu Nr.DI-3 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,1 ( atlyginimas padidėjo nuo 4300 Lt iki 9696 Lt), bei išmokėjo didelę išeitinę kompensaciją N. K., gali pasakyti, kad vadovavosi anksčiau minėtu spendimu. Dėl fakto, kad už jį pagal gyvybės draudimo sutartį Nr. 66BI iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo mokėtos draudimo įmokos bendrovei ,,Aviva Lietuva“, neatskaitant iš jo atlyginimo, nurodė, kad buvo suklaidintas draudimo kompanijos, aiškinusios, kad taip galima daryti. Dėl 2005-07-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės už 14042,00 Lt įsigyto automobilio Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2008-11-26 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės už 23800,60 Lt įsigyto automobilio Mersedes Benz paaiškino, kad automobiliai buvo įgyti tuo metu galiojančiomis rinkos kainomis. Apygardos teismui civilinėje byloje jis pateikė UAB ,,Delfa“ kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas ir turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyta, kad Mersedes Benz rinkos vertės sandorio sudarymo dieną galėjo būti 21500 Lt, Toyota Camry – 13000 Lt. Dėl 2010-04-16 apmokėjimo 4010,00 Lt už anglų kalbos kursus VŠĮ A. Š. k. mokyklai „Pamatyk ir pasimokyk“ pagal 2010-04-14 sąskaitą SAK 2010042 aiškino, kad jis neatsimena, ar žinojo apie 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės - Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, be to, šis įsakymas, jo nuomone, nebuvo tinkamas, nes jei juo vadovautis, tai nebūtų įmanoma vykdyti bendrovės veiklos. Akcentavo, kad 4010 Lt suma nėra ženklus finansinis nuostolis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl nurodymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei M. K. neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam nuosavybės teise priklausantiems butams (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tokio nurodymo nei M. K., nei kam kitam nedavė, to ir nereikėjo, nes daug metų šie mokesčiai ir taip nebuvo skaičiuojami. Atvirkščiai, atlikus namo (duomenys neskelbtini) stogo būklės ekspertizę, ekspertizės išlaidas liepė paskirstyti ir jam priklausantiems butams (b.t. 4, b.l. 42-43, 65).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. K. teisme paaiškino, kad dalyvavo privatizuojant UAB ”(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo kaip finansinių ataskaitų vertintojas. Nusipirkus UAB ”(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas į darbą finansų direktoriumi. Nusprendė patikrinti visą įmonės finansinę būklę ar nėra padaryta tyčinių nuostolių. Sudarė finansines lenteles, vertino kokios buvo vienokiu ar kitokiu metu išlaidos. Paprašius sąskaitų už paslaugas, kilo klausimas, kodėl jos aplamai buvo apmokėtos, t. y. už automobilius, anglų kalbos kursus. Papildomai prieš privatizavimą tikrinant dokumentus pamatė, kad buvo neteisėtai pakelti atlyginimai vyr. buhalterei, pavaduotojui ir direktoriui. Tuo metu jie tą slėpė, todėl neturėjo paliudijančių dokumentų ar atlyginimai yra teisėti ir kodėl jie pakelti, kol nenusipirko įmonės, negalėjo suprasti. Kai nusipirko, pradėjo tikrinti, kodėl jie buvo pakelti. Nustebino dokumentų data, tai buvo prieš privatizavimo paskelbimą ar prieš pat aukcioną, data netoliese sutapo su mokėjimų atidėjimu Atliekų tvarkymo centrui, tokiu būdu atsirado galimybė mokėti didesnius atlyginimus, nors tuo metu įmonė buvo nemoki. Kai atlikinėjo finansinių ataskaitų vertinimą, jo pareigos buvo finansų direktorius UAB ”(duomenys neskelbtini)“. Įmonę įsigijo liepos ar rugpjūčio mėn., K. U. dirbo iki atleidimo datos. Oficialaus dokumentų perėmimo nebuvo, pagrindines sutartis turėjo, oficialus perdavimas buvo tik akcijų iš savivaldybės, o turto perdavimo – priėmimo nebuvo. Kai perėmė įmonę, 1-ame etape aiškinosi kokie yra skolininkai, darė auditą. 2-ame etape perimant visą valdymą, tikslas buvo išsiaiškinti kas įmonėje vyksta, tai vyko iki civilinio ieškinio pateikimo dienos, kiti epizodai atsirado gal vėliau, kai ieškinys buvo papildytas. Kol buvo neteisingi duomenys, galėjo skirtis įmonės balansai, kai jie faktiškai suskaičiavo, auditą padarė už 2010 m., rašė 2011 m. datą. Nemokumo nuostolis buvo susiformavęs gal nuo 2005 m., jeigu nebūtų parduotas turtas Stiklių g. ir kitų pinigų nebūtų buvę, įmonė galimai būtų bankrutavusi, buvo trumpalaikio nemokumo problemos, ji gelbėjosi ilgalaikio turto pardavimu. Liudytojo nuomone, įmonės vadovai žinodami, kad ateis kita valdžia ir greičiausiai įmonės vadovų nebeliks, norėjo pasiimti kiek galima daugiau. Perimant dokumentus, tai, ką pateikė savivaldybė, atrodė, kad įmonės situacija lyg ir nebloga, vertino audito ataskaitas už 3 m. Perėmus įmonę ir atlikus gilesnį auditą buvo nustatyta apie 2 000 000 Lt nuostolis, jis buvo slepiamas. Pagal balansą pirkėjų skolos 3 000 000,00 Lt, buvo numatoma galimybė jas susigrąžinti, tačiau perėmus įmonę, paaiškėjo, kad skolų yra virš 10 m. Iš visos sumos 1 500 000 Lt išsiieškoti neįmanoma. Apie tai nebuvo žinoma prieš perkant įmonę. Sudaryto balanso forma nesiskyrė nuo tos, kurią dar sudarė kaltinamasis. Keitėsi tik veikla. Tikrą balansą jie padarė galutinai po audito už 2010 m., turbūt 2011 m. kovo mėn. Auditą darė ir iš karto po perėmimo. Balansas labai skyrėsi. Registrų centre užregistruotas oficialus balansas. Buvo ir kitų pažeidimų, darbuotojų mokymas kalbos. Nustatyta bendra tvarka, kai savivaldybės išleidžia įsakymą, kad reikia atsiklausti įgaliotų asmenų. Liudytojas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonė buvo nemoki, įmonės vadovo sprendimai dėl atlyginimų padidinimo sau bei pavaduotojui ir finansininkei, buvo neteisėti. Taip pat jie prieštaravo ir Savivaldybės norminiams aktams. Taip pat liudytojas nurodė, kad kaltinamasis buvo pasirašęs sutartį dėl kaupiamojo gyvybės draudimo ir vienu metu nustojo įmokas mokėti iš savo darbo užmokesčio, tą naštą perkėlė UAB ”(duomenys neskelbtini)“, iš principo taip pasididindamas sau atlyginimą. Gyvybės draudimo įmokas K. U. ilgai mokėjo pats, galimai UAB ”(duomenys neskelbtini)“ pradėjo mokėti įmokas nuo tada, kai sužinojo, kad įmonė bus privatizuota. Liudytojas mano, kad finansininkei tikrai nereikėjo anglų kalbos kursų, bei pažintinės kelionės į Londoną. Dėl atlyginimų pakėlimo K. U. turėjo atsiklausti įmonės valdybos, akcininkų arba jų įgaliotų atsakingų asmenų. Tikrinant turto įsigijimus, peržiūrėjo automobilių kainas. Kreipėsi į įmonę, kuri teikia automobilių vidutines rinkos kainas. Paklausė, ar gali būti kitokia kaina, jeigu skiriasi komplektacija, buvo žodžiu atsakyta, kad jei automobilis senas, tai kaina nelabai priklauso nuo komplektacijos, visi maždaug vienodai kainuoja. Dėl automobilio Toyota panaudojimo Senamiesčio ūkyje liudytojas nieko nenurodė, bet dėl sunkvežimio Mercedes, aiškino, jog darbininkai sakydavo, kad jo senamiestyje net nebuvo, jis stovėjo kažkur užmiestyje nenaudojamas UAB ”(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Sunkvežimis Mercedes dėl siaurų gatvių senamiestyje net nepravažiuodavo dėl tonažo. Liudytojas mano, kad direktorius žinojo kada įmonė bus privatizuota, todėl N. K. atleido būtent tada, kai buvo galima maksimali išeitinė pašalpa. Tokia pašalpos suma kilo iš nepagrįstai padidinto atlyginimo.

Nurodė, kad praktikoje perkant įmones būna nuostolių, bet, kad staiga prieš pusę metų pasikeltų atlyginimus, išmokėtų išeitines, turtą nusirašytų, jis neatsimena. Tvirtina, kad įmonės nemokumas kilo pagrinde iš padidintų atlyginimų, persirašyto turto, turto pirkimo brangiau nei už rinkos vertę. Apie 5 m. buvo slepiamas nuostolis. Prieš įmonės įsigijimą auditorius nebuvo samdytas, po įsigijimo buvo 2 auditoriai. UAB ”(duomenys neskelbtini)“ šiukšles veža UAB „VSA“, kas mėnesį yra mokėjimai apie 120 000 Lt, mokėjimai nebuvo daryti, per tą laiką susikaupė skola, lyg tai 500 000 Lt., o pati UAB „VSA“ yra skolinga šiukšlių tvarkytojui UAB „VATC“, kadangi tai yra savivaldybės įmonė, o UAB ”(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo savivaldybės įmonė, UAB ”(duomenys neskelbtini)“ skola iš UAB „VSA“ sutartimi buvo perkelta UAB „VATC“ ir išdėstytas mokėjimo grafikas. Tačiau pilnai nebuvo mokama, kadangi lėšos buvo skiriamos atlyginimams. Taigi, liudytojas nurodė, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)“ pilnai neatsiskaitydama už gautas paslaugas, lėšas naudojo atlyginimams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2010 metų kovo – balandžio mėnesį UAB ,,Kretingos butų ūkis“ dalyvavo aukcione, norėdama įsigyti bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis, kaip finansininkas, padėjo UAB ,,Kretingos butų ūkis“ atstovams įvertinti įmonės finansinę būklę ir kainą. Kai UAB ,,Kretingos butų ūkis“ laimėjo aukcioną, savivaldybė suteikė laiko patikrinti perkamą įmonę. Jis sudarė klausimyną, kuris buvo parteiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvusiam direktoriui K. U., kuris pateikė dokumentus, atspindinčius atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Analizavo pateiktus dokumentus, tikrino, ar prieš aukcioną pateikta informacija buvo teisinga. Tikrinant pastebėjo, kad direktorius gaudavo labai didelį atlyginimą. Dar prieš porą savaičių prieš bendrovės perėmimą UAB „Bitės valdos“ direktorius R. V., užėjęs į bendrovės direktoriaus kabinetą pastebėjo, kad dingo didelis, brangus kompiuterio monitorius ir kondicionierius. Paklaustas dėl šių daiktų, K. U. pasakė, kad ,,aš naudojausi, o jūs nesinaudosit“. Vėliau dokumentuose rado įrašus, kad šie daiktai buvo nurašyti kaip sugedę. Po šių žodžių pradėjo atidžiau tikrinti bendrovės dokumentus. Jie apsisprendė pirkti šią bendrovę. Jis, kaip finansų direktorius, pradėjo dirbti 2010 metų liepos mėnesį, tik perėmus bendrovę. Pradėjęs dirbti, jis ir advokatai tikrino visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, darė įmonės analizę ir nustatė daug galimų pažeidimų. 2001-03-01 priėmus Vilniaus m. valdybos sprendimą paskirti K. U. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, jam buvo nustatytas 3,0 koeficiento tarnybinis atlyginimas pagal bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. 2001-05-07 direktoriui K. U. pateikus prašymą Vilniaus m. Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkui S. Š. padidinti darbo užmokesčio koeficientą ir šiam sutikus, K. U. buvo mokamas 4,6 koeficiento atlyginimas pagal bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, t.y. atlyginimas padidėjo nuo 3575,22 Lt iki 5485 Lt. Padidintas atlyginimas buvo perskaičiuotas nuo 2001-03-01, t.y. perskaičiuotas atgaline data. Tačiau vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atlyginimą galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, t.y. Vilniaus m. savivaldybė per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją Vilniaus m. savivaldybės tarybą. Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 1999-12-15 sprendimu Nr. 466 patvirtinta „Atstovavimo Savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka“, UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atlyginimą 2001 m. galėjo nustatyti tik Vilniaus miesto valdyba arba meras, jų paskirti įgaliotiniai. Vadovaujantis 2001-03-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareiginiais nuostatais (1.2 p.), direktoriaus pareiginį atlyginimą galėjo nustatyti Vilniaus m. valdyba. Taip pat padidintas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis atsižvelgiant į tuo metu galiojusį 1999-11-25 Vilniaus m. valdybos sprendimą Nr. 2069V "Dėl savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų darbo užmokesčio mokėjimo ir pelno naudojimo tvarkos" (nedidesnis kaip 3 tūkst. Lt (1.1 p.)). 2010-01-15 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius K. U. priėmė įsakymą, kuriuo padidino atlyginimą sau 2 kartus nuo 5482 Lt iki 10879 Lt. Tokio sprendimo jis priimti negalėjo, nes vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atlyginimą galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, t.y. Vilniaus m. savivaldybė per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją Vilniaus m. savivaldybės tarybą. Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004-08-25 sprendimu Nr. 1-490 patvirtinta „Atstovavimo Vilniaus miesto savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka“ (4 p.), UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus atlyginimą 2010 m. galėjo nustatyti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, jų paskirti įgaliotiniai. Vadovaujantis 2001-03-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareiginiais nuostatais (1.2 p.), direktoriaus pareiginį atlyginimą galėjo nustatyti Vilniaus m. valdyba. 2010-01-15 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus K. U. įsakymu buvo pakeistos darbo sutartys, padidinant darbo užmokesčio koeficientus direktoriaus pavaduotojui V. R. iki 4,4 (atlyginimas padidėjo nuo 4400 Lt iki 10406 Lt), vyr. finansininkei N. K. iki 4,1 (atlyginimas padidėjo nuo 4300 Lt iki 9696 Lt). Minėtame įsakyme nurodyta, kad vadovaujamasi 1997-08-14 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1365V „Dėl specialios paskirties uždarųjų akcinių bendrovių direktorių ir jų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo“ ir įvertinta pagerėjusi bendrovės ekonominė-finansinė būklė. Tačiau 1997-08-14 sprendimas buvo pakeistas 1999-11-25 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 2069V "Dėl savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų darbo užmokesčio mokėjimo ir pelno naudojimo tvarkos" ir 2001-08-02 Vilniaus m. sav. Valdybos sprendimu Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“. Vadovaujantis 2001-08-02 Vilniaus m. sav. valdybos sprendimu Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo ir vyr. finansininko pareiginė alga galėtų būti 2000-4000 Lt (iki 150 ir daugiau darbuotojų, iki 10 mln. litų apyvarta). Be to, bendrovės ekonominė-finansinė būklė nebuvo pagerėjusi: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai 2009-09-30 duomenimis buvo 463.765 Lt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus gautinos sumos 2009-09-30 duomenimis sudarė 3.702.307 Lt, iš kurių apie 1.000.000 Lt yra senesnės nei 10 metų, o apie 1.400.000 Lt senesnės nei 5 metai, kas reiškia, kad šios skolos yra beviltiškos ir turėtų būti nurašytos, kas dar ženkliai padidintų įmonės nuostolius (tai dar 2005-06-20 pažymėjo auditorius UAB „Verslo audito konsultacijos“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitoje). 2010-04-26 direktorius K. U. ir N. K. darbuotojo siūlymu sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (susitarimo 1 p. ir 5 p.). Susitarta N. K. išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudarė 40.595,54 Lt. 2010-05-14 darbo sutartis nutraukta šalių sutarimu DK 125 str. pagrindu darbuotojo siūlymu (susitarimo 1 p. ir 5 p.), tačiau DK nėra numatytas išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiant sutartį 125 str. pagrindu, be to, išmoka yra neprotingai didelė, esant blogai bendrovės padėčiai. 2002-11-29 direktorius K. U. sudarė savo gyvybės kaupiamąją draudimo sutartį ir nuo 2002 m. gruodžio mėn. draudimo įmokas draudikui mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant iš direktoriui priklausančio atlyginimo. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. draudimo įmokas draudikui mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos nebuvo išskaičiuojamos iš direktoriui priklausančio atlyginimo. 2010-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. U. priėmė įsakymą, kuriuo 2010-03-28 – 2010-04-02 komandiravo vyr. finansininkę N. K. į dalykinę kelionę – anglų kalbos kursus Londone. Už tai buvo apmokėta VŠĮ A. Š. kalbų mokyklai „Pamatyk ir pasimokyk“ 2500 Lt. Direktorius K. U. sąskaitoje įrašė žymą „Apmokėti“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nenaudojama anglų kalba. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 2010-04-14 VŠĮ A. Š. k. mok. „Pamatyk ir pasimokyk“ išrašytą sąskaitą už anglų kalbos kursus 4010 Lt sumai, nors 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo priėmęs įsakymą dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo, Nr. 30-621, kuriuo nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavusi akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Nors tokio raštiško savivaldybės atstovo sutikimo nebuvo, direktorius K. U. sąskaitoje įrašė žymą „Apmokėti“. 2005-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį Toyota Camry (1992 m. laidos) iš direktoriaus K. U. sūnaus R. U. įmonės už 14.042 Lt. 2008-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį Mercedes Benz 609 (1993 m. laidos) iš R. U. įmonės už 23.800,69 Lt . Tačiau automobilio Toyota Camry rinkos vertė įsigijimo metu buvo apie 8700 Lt, o automobilio Mercedes Benz 609 rinkos vertė įsigijimo metu buvo apie 13600 Lt. Be to, automobilio Mercedes Benz 609 naudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms yra ribotas, nes automobilio parametrai yra per dideli važinėti administruojamoje teritorijoje Vilniaus miesto senamiestyje (su juo neįmanoma įsukti į kiemus, važiuoti siauromis gatvėmis), todėl per visą laiką nuo automobilio įsigijimo jis buvo panaudotas tik keletą kartų. Šią informaciją pateikė bendrovės darbuotojai. Tikrinant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtą nekilnojamąjį turtą, užkliuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs butas (duomenys neskelbtini), po to įgytas direktoriaus K. U.. Pradėjus gilintis nustatė, kad 2007-03-30 buvo sudaryta mainų sutartis, reg. Nr. 1066, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į A. J. priklausiusią patalpą (duomenys neskelbtini). Pasikonsultavus su nepriklausomais turto vertintojais paaiškėjo, kad mainomi objektai buvo skirtingos vertės. 2010-11-11 UAB „Resolution valuations“ vertintojas L. D. ir vertintojo asistentas S. S. pateiktoje nuomonėje dėl turto rinkos vertės nurodė, kad buto Vilniuje, Pylimo g. 37-16, rinkos vertė 2007-03-01 dienai yra 300.000 – 360.000 Lt. 2007-03-30 mainų sutarties 2.2 p. nurodyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis vidutinė buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 237.000 Lt, vertės nustatymo data: 2007-03-02. 2006 m. gegužės 17 d. UAB „DELFA“ įvertinimo ataskaitoje buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2006-05-15 dienai nurodyta 97.000 Lt. Mano, kad UAB „DELFA“ vertintojo J. M. pasirašyti dokumentai gali būti suklastoti, 2006 m. gegužės 17 d. vertinimo ataskaita Nr. 2637 neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nustatytų reikalavimų (33 p.19, 20.5 p), kadangi rinkos vertės nustatymas yra be pagrindo ir neaiškus, neatitinka nurodytos formulės, pataisos koeficientai nustatyti be pagrindo (ataskaitos Lentelės Nr. 3, 220 ir 6 eilutėse). Be to, atkreipė dėmesį į sandorio sudarymo aplinkybes. 2006-08-09 Vilniaus m. sav. administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-148122, kuriuo sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), būtų mainomos į A. J. nuosavybės teise priklausančias (taip nurodyta įsakyme) komercines patalpas (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. sav. Administracijos direktorius vadovavosi Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2006-08-01 posėdžio protokolu Nr. 200-3123. Šio protokolo 5 p. komisija neprieštaravo K. U. siūlomiems mainams (sprendimus priėmė remdamiesi vien direktoriaus paaiškinimais). Tačiau įsakymo priėmimo metu, t.y. 2006-08-09, komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), A. J. nepriklausė (savininke ji tapo tik po 9 dienų, t. y. 2006-08-18, ir per tą laiką savininkas keitėsi net 3 kartus) : šios patalpos 2006-08-10 UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ buvo parduotos R. K., kuri po 6 dienų, t. y. 2006-08-16, padovanojo patalpas K. T. L., o ši po 2 dienų, t. y. 2006-08-18, padovanojo patalpas A. J.. Minėtame Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2006-08-01 posėdžio protokolo, Nr. 200-31, 5 p. nurodyta, kad pavedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui rengti AD įsakymo projektą dėl leidimo vykdyti turto mainus. Vadinasi, 2006-08-09 Vilniaus m. sav. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1481 projektas buvo parengtas K. U.. Toliau, sudarius 2007-03-30 mainų sutartį, reg. Nr. 1066, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į A. J. priklausiusią patalpą (duomenys neskelbtini), po 4 dienų, t. y. 2007-04-04 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-4763 ir priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1-4764, kuriais butą (duomenys neskelbtini), A. J. pardavė K. U. sūnui R. U. ir R. S.. Ši sutartis įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre tik 2008-03-19. 2008-10-15 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-13238, kuria butą (duomenys neskelbtini), R. U. ir R. S. pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. U.. Mano, kad tokie mainai buvo netikslingi, nes nebuvo jokių planų, kam bus naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini), – šios patalpos nėra naudojamos.

K. U., įsigijęs anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), kurių administravimas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai, davė nurodymus bendrovės darbuotojams neskaičiuoti mokesčių už komunalines paslaugas šiems butams. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra ekonominės naudos siekimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tikslas – eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir konstrukcijas, atlikti profilaktinio remonto ir remonto darbus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 2010-05-04 UAB „Rubinta ir KO“ PVM sąskaitą-faktūrą už automobilio remonto darbus 4507,48 Lt sumai, nors 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo priėmęs įsakymą dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo, Nr. 30-621, kuriuo nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavusi akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Direktorius K. U., neturėdamas raštiško akcininko sutikimo, sąskaitoje įrašė žymą „Apmokėti“. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad remontuotas automobilis sunkvežimis MB 609 (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vienintelis vairuotojas P. R. teigia, kad automobilis remontuotas nebuvo ir kad remontas jam nėra reikalingas, kadangi automobilis naudotas tik keletą kartų. Pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nėra detalizuota naudotų detalių specifikacija, tačiau automobilis Mercedes-Benz 609 yra sunkvežimis, o, pavyzdžiui, 24 Nr. pažymėtas pavarų dėžės tepalas 70W90 yra skirtas lengvajam automobiliui. PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė K. U. asmeninis vairuotojas K. Š.. Dėl šių priežasčių mano, kad PVM sąskaita-faktūra už automobilio remonto darbus 4507,48 Lt sumai galėjo būti suklastota (b.t. 4, b.l. 8-12).

Liudytojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose pradėjo dirbti 2006-11-20. Jo pagrindinės funkcijos buvo daugiabučių gyvenamųjų namų administravimas, techninės priežiūros darbų organizavimas ir kontrolė. Jam buvo nustatytas atlyginimas 4400 litų (neatskaičius mokesčių). Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija buvo pakankamai sudėtinga, įmonė turėjo didelius įsiskolinimus. Kartais net turėjo problemų išmokėti atlyginimus darbuotojams. Jo manymu, viena pagrindinių priežasčių tokių įsiskolinimų buvo nepagrįstas sprendimas apmokėti UAB „Vilniaus vandenys“ patirtus nuostolius tiekiant šaltą vandenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrimų namų gyventojams. Taip pat įtakos turėjo tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskirta Halės turgavietė. Dėl to bendrovė neteko nemažos dalies pajamų ir patyrė nuostolius dėl turgaus darbuotojų atleidimo. Nežiūrint sunkios situacijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienais metais mažindavo įsiskolinimą ir 2009 metus baigė pelningai Įmonės finansinė būklė, kai jis pradėjo dirbti, kasmet gerėjo, nuostoliai mažėjo. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. U. darbo užmokestis buvo nustatytas nesivadovaujant Vilniaus miesto Valdybos sprendimu, kuriuo įmonių vadovams ir vyr. finansininkams atlyginimas buvo apskaičiuojamas padauginant praėjusio ketvirčio darbuotojų vidutinį atlyginimą iš nustatyto koeficiento. Kadangi K. U. buvo nustatytas fiksuoto dydžio atlyginimas, nuo 2010 metų sausio mėn. jam buvo perskaičiuotas darbo užmokestis ir nustatytas 4,6 vidutinio darbo užmokesčio koeficientas. Tuo pačiu, kiek jam žinoma, buvo perskaičiuotas vyr. finansininkės N. K. atlyginimas ir nustatytas naujas koeficientas. Kokiomis aplinkybėmis buvo pakeltas atlyginimas jam iki 4,4 koeficiento, pasakyti negali. Mano, kad K. U. savo įsakymu nustatė tarpinį variantą tarp savo ir vyr. finansininkės darbo užmokesčio dydžių. Jis tokio direktoriaus sprendimo įtakoti negalėjo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos parduotos per aukcioną, sužinojo 2010 metų balandžio mėn. Su naujais įmonės savininkais praktiškai nebendravo, kol jie neperėmė įmonės valdymo maždaug 2010 metų liepos mėn. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėn. nauji savininkai sumažino atlyginimą iki 6500 litų kas mėnesį. 2011 metų sausio mėn. buvo atleistas iš direktoriaus pavaduotojo pareigų šalių susitarimu.

Liudytoja buvusi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė N. K. apklausta teisme parodė, kad įmonės veikla buvo pagėrėjusi, kas leido padidinti atlyginimus. Tvirtina, kad 2009 m. balansas buvo pakeistas ieškovo nuožiūra. Turėjo būti 2010 m. kovo mėn. balansas, pasirašytas K. U., pateiktas savivaldybei 2009 metais. Pagal ją, šis balansas buvo pakeistas, pakoreguojant pagal 2011 metus. Tvirtina, kad tai galėjo būti padaryta tik einamaisiais metais. Jos nuomone, įmonės finansinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neįsigilinus į esmę. Dėl anglų kalbos kursų buvo sudaryta sutartis. Turėjo mokytis šios kalbos, nes darbe teko bendrauti su užsieniečiais, jiems reikėjo paaiškinti dėl mokesčių už butą. Kursus lankė kartu su įmonės juriste. Ši mokykla organizavo ir pažintinę kelionę į Londoną, kurios metu savaitę gyveno anglų šeimoje, tobulino kalbos žinias, lankė įvairius objektus. Kursus pasirinko toje mokykloje, kur mažesnės kainos. Išėjusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ten taip pat buvo organizuojami anglų kalbos kursai iš biudžeto lėšų.

Atlyginimas buvo perskaičiuotas 2010 m. spalio mėnesį. Nors buvo skola, bet įmonės pelnas buvo padidėjęs. Atlyginimas buvo perskaičiuotas todėl, kad 2009 m. padidėjo finansinė veikla. Skola buvo susidariusi už vandenį, mokėjimas išdėstytas pagal grafiką 50 metų.

Dėl draudimo įmokų, tai įmonė galėjo perimti K. U. sudarytos gyvybės draudimo sutarties įmokų mokėjimą, šios įmokos neapmokestinamos, leidžiama lengvata dėl pelno mokesčio.

Savivaldybė neturėjo jokių pretenzijų, auditas buvo atliekamas kasmet, darbo užmokesčio dydžiai buvo skelbiami, informacija teikiama finansinėse ataskaitose. Liudytojos nuomone, nauji savininkai nepagrįstai pakeitė 2009 m. balansą, nepagrįstai nurašė skolas, kurias įmonė galėjo išsireikalauti.

Dėl išeitinės išmokos, tai nežiūrint į atlyginimo dydį, būtent tokios sumos, kokia buvo išmokėta, ji ir būtų reikalavusi.

Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigose pradėjo dirbti 2002-02-13. Nuo 2006-04-26 pradėjo eiti finansų ir apskaitos skyriaus viršininkės pareigas. Nuo 2006-05-03 buvo paskirta eiti vyriausiosios finansininkės pareigas. Pradėjus eiti minėtas pareigas, jai buvo nustatytas darbo užmokestis 4300 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių (apie 3200 litų kas mėnesį į rankas). Kiek jai buvo žinoma, 2004 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo labai prasta. Įmonės nuostolis tais laikais buvo apie 1 400 000 litų. Jos duomenimis tokia didžiulė skola susidarė dėl gyventojų skolos už vandenį per ilgą laikotarpį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko eilę metų pelningai dirbti ir dalimis mažinti minėtą įsiskolinimą. Pagal 2009 metų įmonės balanso rezultatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis sumažėjo iki 473 000 litų. Todėl tai lėmė, kad 2010 metų sausio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. U. priėmė sprendimą padidinti jai ir direktoriaus pavaduotojui V. R. atlyginimą atitinkamai iki 9696 litų ir 10295 litų. Šį sprendimą K. U. priėmė vienasmeniškai. Kiek žino, tai jis galėjo padaryti kaip bendrovės vadovas. Su ja šio klausimo K. U. nederino ir ji tokio sprendimo įtakoti negalėjo. Dėl pagerėjusių rezultatų 2009 metais buvo peržiūrėta atlyginimų sistema darbuotojams, dėl ko buvo padidinti atlyginimai praktiškai visiems darbuotojams. 2010 metų sausio mėn., kiek žino, atlyginimai buvo padidinti tik jai ir V. R.. Kodėl atlyginimai buvo padidinti būtent tuo momentu ir tokiu dydžiu, pasakyti negali. 2010 metų balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos. Atėjus naujiems įmonės savininkų atstovams D. J. ir R. V., nesutapo požiūriai į darbą ir nuo 2010 metų gegužės mėn. ji nutarė išeiti iš darbo. Su tuometiniu bendrovės direktoriumi K. U. buvo pasirašytas šalių susitarimas, pagal kurį nuo 2010-05-14 ji buvo atleista iš darbo, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2009 metais (tiksliai datos neatsimena) ji su vyriausiąja juriste V. E. užsiminė direktoriui K. U., kad jų darbo specifika reikalauja anglų kalbos žinių ir paprašė jį surasti galimybę išsiųsti jas mokytis anglų kalbos. Jos rado VšĮ A. Š. kalbų mokyklą „Pamatyk ir pasimokyk“, sužinojo įkainius už kursus ir pranešė K. U.. Jis tam neprieštaravo ir 2009 metais jos pradėjo lankyti anglų kalbos kursus minėtoje mokykloje Švitrigailos g. 2010 metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje kartu su A. Š. surinkta grupe važiavo į dalykinę kelionę - anglų kalbos kursus Londone. Kiek žino, V. E. anglų kalbos žinių lygis buvo aukštesnis negu jos, todėl ji tobulinti žinias į Londoną nevažiavo. Dėl šios kelionės teismas konstatavo, kad jokių pažeidimų padaryta nebuvo (b.t. 4, b.l. 31-32).

Liudytoja buvusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose dirbo nuo 2007-11-05 iki 2011-04-15. Vyriausiosios finansininkės pareigas ėjo N. K.. Viena iš jos funkcijų buvo darbo užmokesčio skaičiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Tam reikalui kiekvienam darbuotojui buvo pildoma kortelė-pažyma, kurioje kiekvieną mėnesį buvo daromos atžymos apie priskaičiuotą ir išskaičiuotą atlyginimą, bei išmokamą sumą. Pildant darbo užmokesčio kortelę-pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. U., iš jo priskaičiuoto atlyginimo kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojama įmoka už gyvybės draudimą. Poliso ji nematė, kiekvienais metais AVIVA draudimo sekretorė atnešdavo pranešimą, kokią sumą kas mėnesį išskaičiuoti. Atskaitomų sumų ir nuo kada buvo nurodyta neatskaityti – neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodžiusi, kad K. U., iš jo priskaičiuoto atlyginimo kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojama įmoka už gyvybės draudimą pagal gyvybės draudimo liudijimą Nr.66BI, sudarytą su UAB „Commercial Unijon Lietuva Gyvybės draudimas“. Ši įmoka kiekvienais metais keitėsi. Kiek atsimena, vyr. finansininkė pateikdavo jai gyvybės draudimo liudijimo kopiją, kurioje buvo nurodyta einamų metų mėnesio įmoka. Jai pradėjus dirbti, mėnesio įmoka buvo 1276, 29 Lt, nuo 2008 metų lapkričio mėn. iki 2009 metų rugpjūčio mėn.-1429,96 Lt. 2009 metų rugsėjo mėn. vyr. finansininkė N. K. nurodė nuo 2009 metų rugsėjo mėn. neišskaičiuoti iš K. U. darbo užmokesčio gyvybės draudimo įmokų pagal liudijimą Nr.66BI. Ji nepaaiškino dėl kokių priežasčių taip reikia daryti. Ji (M. S.) tuo metu pagalvojo, kad K. U. gyvybės draudimo sutartis pasibaigė (b.t. 4, b.l. 29-30).

Liudytoja M. K., dirbusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, paaiškino, kad įmonėje skaičiuodavo mokesčius už butus, sudarydavo sąskaitas. Direktorius K. U. turėjo kažkokias patalpas, jų nenaudojo, komunalinių mokesčių už tas patalpas ji neskaičiavo. Vadybininkai nustatydavo, ar patalpos naudojamos, dėl nenaudojamų patalpų surašydavo pažymą. Neatsimena, ar buvo žodinis nurodymas neskaičiuoti mokesčių. Už nenaudojamas patalpas neskaičiuodavo mokesčių. Už patalpas, kurias įsigijo K. U., ir prieš jam įsigyjant nebuvo skaičiuojami mokesčiai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. nurodžiusi, kad dėl butų, es. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), direktorius K. U. pateikė jai Registrų centro išrašą, kad abu šie butai nuosavybės teise priklauso jam bei nurodė neskaičiuoti komunalinių paslaugų už šiuos butus. Šį nurodymą ji gavo žodžiu. Kada tiksliai tai buvo – neatsimena (b.t. 4, b.l. 35-36).

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad dirba viešojoje įstaigoje A. Š. kalbų mokykloje „Pamatyk ir pasimokyk“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. U. telefonu teiravosi, ar galėtų darbuotojai pasimokyti anglų kalbos. Mokėsi du darbuotojai, mokslas truko apie tris mėnesius. Pagal sutartį apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo organizuota ir kelionė į Londoną, tai įeina į mokymosi programą, gyvenama šeimose, kur kalbama angliškai. Darbuotojos domėjosi teisiniais ir buhalteriniais terminais, abi buvo labai gabios.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodžiusi darbuotojų, kurios jos mokykloje mokėsi anglų kalbos, tai - N. K. ir V. E.. Patvirtinusi, kad už kursus, trukusius iki 2010 metų pavasario, buvo išrašyta sąskaita Nr.SAK2010042, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo mokyklai 4010 litų. Už kelionę į Londoną, trukusią vieną savaitę, į kurią su kitais mokiniais vyko N. K., grįžus iš kelionės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita Nr.SAK2010006, pagal kurią buvo sumokėta 2500 litų. Nuvykę į Londoną, gyveno anglų šeimose, dalyvavo seminaruose, turėjo angliškai kalbantį gidą (b.t. 4, b.l. 25-28).

Liudytojas R. U. apklaustas teisme parodė, kad 2000 metų kovo mėn. įkūręs R. U. įmonę. Įmonės veikla buvo susijusi su stiklo pjaustymu, šlifavimu, skylių gręžimu, stiklo paketų gamyba ir pan. Patvirtino, kad jo įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ du automobilius, tai - TOYOTA CAMRY, 1992 metų laidos ir Mercedes Benz 609 (1993 metų laidos). K. U. yra jo motinos Aurelijos-D. U. vyras. Automobiliai buvo parduoti už realią rinkos kainą. Už mažesnę kainą nebūtų pardavęs. Automobiliai buvo techniškai tvarkingi, pardavė todėl, kad įmonės veikloje nebuvo reikalingi.

Liudytojas P. R., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju santechniku apklaustas teisme nurodė, kad vykdant darbines pareigas, tekdavo vairuoti automobilį Mercedes Benz, juo veždavo suvirinimo įrangą, didesnių gabaritų detales, vamzdžius, šiuo automobiliu veždavo šiukšles. Šį automobilį vairuodavo ir kiti vairuotojai, staliai, gal būt mechanikas. Kelionės lapai būdavo pas mechaniką. Intensyviau šis automobilis buvo naudojamas rudenį, ruošiant šilumos punktus. Automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), o dirbtuvės yra (duomenys neskelbtini). Dėl važiavimo siauromis gatvėmis liudytojas nurodė, kad kai kuriomis gatvėmis būdavo sunkoka pravažiuoti, bet įmanoma, nes ir dar didesnės šiukšlių mašinos pravažiuodavo. Automobilis buvo reikalingas įmonės veikloje. Automobiliu Toyota jis važinėjęs apie dvejus metus, šio automobilio buvo truputį įlenktas sparnas, bet juo buvo galima važinėti. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas paaiškino jų neskaitęs, pasitikėjęs tardytoju ir pasirašęs.

Teisme kaltinamojo K. U. prašymu buvo apklaustas liudytojas S. Š., kuris paaiškino, kad dirbo Miesto ūkio komiteto pirmininku, miesto tarybos nariu. Miesto komitetų pagal sritis buvo 8. Miesto taryba buvo patvirtinusi iki 5 atlyginimo koeficientą vadovui, vyriausiajam buhalteriui ir pavaduotojui atlyginimą tvirtindavo vadovas. Darbo pradžioje direktoriui atlyginimas iš pradžių būdavo mažesnis, vėliau miestas matydavo kaip direktorius dirba, kokia darbų apimtis, koks yra sudėtingumas ir atlyginimą leidžia pasididinti iš savo užsidirbtų pinigų. Gavus prašymą, komitetas svarstydavo atlyginimo koeficiento padidinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla gana sudėtinga, daug senų namų, komitetas svarstė ir suderino koeficientą. Tvirtina, kad suderintas koeficientas buvo patvirtintas miesto tarybos. Jo nuomone, patvirtinimas vykdavo tokia forma: kiekvienais metais bet kuri bendrovė ateidavo ir kolegijoje gindavo savo biudžetą. Kolegijos sudėtis buvo patvirtinta miesto tarybos, jos sudėtis buvo: komitetų pirmininkai, vicemerai ir meras, ekonomikos departamento direktorius ir kiekvienos bendrovės kuruojantis departamentas vieną kartą metuose priimdavo metinį biudžetą. Kolegija biudžete kiekvienais metais matydavo vadovo, vyr. finansininko ir pavaduotojo atlyginimus. Jeigu miesto meras, tiksliau sakant kolegija matydavo, kad yra kažkokios problemos atlyginimą mažindavo, jeigu metų rezultatai geri, skirdavo ir premijas. Premijas skirdavo tik vadovui, vyr. finansininkui ir pavaduotojui. Parduodant ūkį medžiagą ruošdavo privatizavimo skyrius, jį tvirtindavo taryba. Liudytojas nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos kolegija sprendė visus miesto klausimus. Miesto taryba svarstydavo tik sudėtingesnius klausimus, pvz. ūkių pardavimus. Vilniaus miesto tarybos kolegijos sudėtis: merai, pavaduotojai, tarybos komitetų pirmininkai, ekonomikos departamento direktorius ir tuo klausimu svarstomo departamento direktorius. Ekonomikos departamento direktorius dalyvaudavo svarstant metinį biudžetą. Patvirtino, kad gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymą dėl atlyginimo, pasirašė, kad suderinta. Nurodė, kad prie finansinės ataskaitos buvo ir papildomų dokumentų, iš kurių atsispindėjo visa įmonės veikla, juos galima pasižiūrėti Vilniaus miesto taryboje. Liudytojas nurodė, kad Taryboje dirbo nuo 2000 m. iki 2010 m.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė K. L. atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2011-10-19 specialisto išvadą Nr.5-1/211, kurioje konstatuota :

tyrimo metu įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 buhalterinės apskaitos dokumentus bei užduotyje nurodytą informaciją, kad „2001-03-01 priėmus Vilniaus m. valdybos sprendimą paskirti K. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam buvo nustatytas 3,0 koeficiento tarnybinis atlyginimas pagal bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį 3575,22 Lt (3,0×1191,74 Lt)“, direktoriui K. U. turėjo būti apskaičiuotas 396383,25 Lt atlyginimas, nuo jo išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei apskaičiuota mokėtino atlyginimo 185938,57 Lt suma. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. U. nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 apskaičiuoto 265884,57 Lt (662267,82-396383,25) didesnio atlyginimo, atskaičius mokesčius, jam buvo išmokėtas 184278,14 Lt (370216,71- 185938,57) didesnis atlyginimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atlyginimas buvo padidintas pažeidžiant 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d. nuostatas, nes direktoriaus atlyginimą galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, t.y. Vilniaus m. savivaldybė per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją Vilniaus m. savivaldybės tarybą.

2010-01-04 buvo pakeistos darbo sutartys, padidinant darbo užmokesčio koeficientus direktoriaus pavaduotojui V. R. iki 4,4, vyr. finansininkei N. K. iki 4,1. Direktoriaus pavaduotojui V. R. atlyginimas padidintas nuo 4400 Lt iki 10406 Lt, vyr. finansininkei N. K. - nuo 4300 Lt iki 9696 Lt.

UAB„(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 turėjo būti apskaičiuotas 59146,82 Lt (32046,84+27099,98) atlyginimas, nuo jo išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei apskaičiuota mokėtino atlyginimo 44951,58 Lt (24355,60+20595,98). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 apskaičiuoto 77405,23 Lt (43273,94+34131,29) didesnio atlyginimo, atskaičius mokesčius, jiems buvo išmokėtas 58827,99 Lt (32888,20+25939,79) didesnis atlyginimas. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, asmeninę kortelę –pažymą) direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 buvo apskaičiuotas 77405,23 Lt (43273,94+34131,29) (neatskaičius mokesčių) didesnis atlyginimas. Nuo šios 77405,23 Lt sumos įmokos į garantinį fondą sudarė 77,40 Lt (43,27+34,13), 30,98 proc. įmokos SODRAI 23980,15 Lt (13406,27+10573,88).

Vadovaujantis 2001-08-02 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo ir vyr. finansininko alga galėtų būti 2000-4000 Lt, be to, turi būti įvertinta bendrovės ekonominė finansinė būklė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis 2009 m. buvo 2195992,00 Lt.

Tyrimo metu, pagal užduotyje pateiktą informaciją bei pateiktus tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vyr. finansininkei N. K. 2010 m. gegužės mėn. turėjo būti apskaičiuota 17363,64 Lt išeitinė išmoka, išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei apskaičiuota mokėtina išeitinė išmoka 13196,37 Lt. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei N. K. 2010 m. gegužės mėn. apskaičiuotos 23231,90 Lt didesnės išeitinės išmokos, atskaičius mokesčius, jai buvo išmokėta 17656,24 Lt didesnė išeitinė išmoka.

Kadangi pats draudėjas yra K. U., o ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Gyvybės draudimo liudijime Nr. 66BI numatytas naudos gavėjas A. – D. I. ir papildomas naudos gavėjas G. U. o ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tai bendrovė nuo 2009-09-22 iki 2009-12-31 apmokėdama draudimo įmoką 6446,00 Lt, nuo 2010-01-25 iki 2010-07-07 apmokėdama draudimo įmoką 10532,41 Lt bendrovei Aviva Lietuva, UAGDPB už K. U. pagal gyv. dr. sutartį Nr. 66BI, neatskaičius iš K. U. atlyginimo, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2009 m. 6446,00 Lt ir 2010 m. 10532,41 Lt nuostolio.

2005-07-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės (įmonės kodas 125223414, Metalo g. 13B, Vilnius) už 11900,00 Lt ir PVM 2142,00 Lt, iš viso 14042,00 Lt įsigijo automobilį Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010-10-27 viešosios įstaigos ,,Emprekis“ pažymoje Nr.10-55 nurodyta, kad Toyota Camry, 1992 metų laidos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2005 metų liepos mėnesį buvo 8700,00 Lt, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5342,00 Lt ( 14042, 00 Lt ir 8700,00 Lt sumų skirtumas) nuostolį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės raštiško sutikimo, pažeidžiant 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, 2010-04-16 VŠĮ A. Š. k. mok. „Pamatyk ir Pasimokyk“ pagal 2010-04-14 sąsk. SAK 2010042 apmokėjo 4010,00 Lt, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 4010,00 Lt nuostolį.

Tyrimui pateiktoje 2010-10-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje įrašyta, kad nuo 2008-12-01 iki 2010-08-01 apskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) yra 602,03 Lt ir už (duomenys neskelbtini) yra 338,12 Lt, iš viso 940,15 Lt. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010-08-01 neskaičiavo mokesčių už komunalines paslaugas šiems butams, kadangi jų nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje, dėl to UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-12-01 iki 2010-08-01 patyrė 940,15 Lt nuostolį (b.t. 2, b.l. 31-58).

Apklausta teisme specialistė K. L. patvirtino savo pateiktas išvadas, nurodė, kad jų keisti pagrindo nėra. Paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atlyginimas buvo padidintas pažeidžiant 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d. nuostatas, nes direktoriaus atlyginimą galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, t.y. Vilniaus m. savivaldybė per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją Vilniaus m. savivaldybės tarybą. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. U. 2001 m. gegužės 7 d. raštu, kreipėsi į Vilniaus miesto paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininką S. Š., kad nustatytas darbo užmokesčio koeficientas neatitinka Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1365V nustatyto darbo užmokesčio koeficiento ir prašė pritarti leisti mokėti direktoriaus atlyginimą pagal Vilniaus miesto valdybos sprendimą ir ant rašto yra rezoliucija : „suderinta Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas S. Š., 2001-05-08“, parašas, nesudarė teisėto pagrindo padidinti atlyginimą.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtinta nusikalstamų veikų aprašyme nurodytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina ir pats kaltinamasis, kuris ginčija tik jų vertinimą.

Dėl veikų kvalifikavimo

Dėl kaltinamojo darbo užmokesčio padidinimo

Bendrovės vieninteliu akcininku iki bendrovės privatizavimo 2010 m. liepos 15 d. buvo Vilniaus miesto savivaldybė. ABĮ redakcijos, galiojusios nuo 2000 m. balandžio 5 d. iki 2001 m. liepos 1 d., 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė, kad bendrovės valdyba, be kita ko, svarsto ir tvirtina administracijos vadovo atlyginimą. Tos pačios ABĮ redakcijos 18 straipsnis 3, 4 dalys numatė, kad, bendrovėje nesudarant valdybos, jos funkcijos ir teisės perduodamos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Nagrinėjamu atveju bendrovėje buvo tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas, todėl valdybos funkcijas ir teises bendrovėje įgyvendino visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės įstatuose taip pat buvo numatyta, kad administracijos vadovo atlyginimą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Administracijos vadovo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. kovo 1 d. detalizuota, kad vadovo atlyginimą nustato Vilniaus miesto valdyba (1.2 p.) Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vienintelio bendrovės akcininko, teises bendrovėje įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vilniaus miesto tarybos 1995 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 466 buvo patvirtinta Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka, pagal kurios 2 punktą bendrovėse, kurių dalis ar visos akcijos nuosavybės teise priklauso savivaldybei, atstovauja Vilniaus miesto valdyba arba meras, savo sprendimais ar potvarkiais paskirdami įgaliotinius ir suteikdami jiems teisę atitinkamai balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Vilniaus miesto valdyba 1997 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1365V „Dėl specialios paskirties uždarųjų akcinių bendrovių direktorių ir jų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo“, kuriame numatyta, kad nurodytų bendrovių direktorių atlyginimai nustatomi pagal praėjusio ketvirčio bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį bendrovėje, taikant nustatytą konkretų koeficientą (1 p.); Vilniaus miesto valdyba 1999 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 2069V „Dėl savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų darbo užmokesčio mokėjimo ir pelno naudojimo tvarkos“, kuriame numatyta, kad vadovų, kurie į pareigas skiriami Vilniaus miesto valdybos, kaip steigėjo ar vienintelio akcininko, sprendimu, tarnybiniai atlyginimai negali būti didesni nei praėjusio ketvirčio įmonės darbuotojų 5 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai; jeigu įmonė ar bendrovė dirba nuostolingai, vadovo tarnybinis atlyginimas negali būti didesnis kaip 3 tūkst. Lt (1.1 p.). Šio sprendimo 1.3 punkte buvo numatyta, kad konkrečius vadovų tarnybinių atlyginimų dydžius nustato departamentai, kuriems priskirtos savivaldybės įmonės ir bendrovės, o tvirtina – visuotinis akcininkų susirinkimas arba steigėjas. Pastarąjį sprendimą pakeitė Vilniaus miesto valdybos 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“, kuriame buvo numatyta, kad administracijos vadovų pareigines algas, atsižvelgiant į sprendimo priede nurodytas įmonės ar bendrovės darbų apimtis, grynąjį paskutinių ataskaitinių metų rezultatą, valdymo sudėtingumą, darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius, nustato ir tvirtina tie valdymo organai, kurie skiria ir tvirtina juos į šias pareigas (1.2 p.). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo priskirtas trečios grupės įmonėms, kurių direktoriams pagal patį sprendimą galėjo būti mokamas iki 4 000 Lt atlyginimas, jeigu įmonė dirba pelningai, ir iki 3 000 Lt atlyginimas, jeigu įmonė dirba nuostolingai.

K. U. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 394V. Šiuo sprendimu atsakovui buvo nustatytas 3,0 koeficiento tarnybinis atlyginimas pagal 2000 m. IV ketvirčio bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, ir realiai siekė 3 575,22 Lt. K. U. 2001 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininką S. Š., nurodydamas, kad nustatytas darbo užmokesčio koeficientas neatitinka Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 1365V, ir prašydamas leisti jam mokėti direktoriaus atlyginimą pagal nurodytą sprendimą. S. Š. rašte padarė žymą „Suderinta“. Po šio rašto bendrovė K. U. mokėjo 5 482 Lt dydžio atlyginimą, taikant 4,6 atlyginimo koeficientą, nurodyto dydžio atlyginimas K. U. buvo mokamas iki 2010 m.

Įvertinus nurodytą reglamentavimą, faktines aplinkybes ir specialistės pateiktas išvadas, konstatuojama, kad K. U. atlyginimas 2001 m. buvo padidintas ir tokio dydžio toliau mokamas neteisėtai. Pagal ABĮ, bendrovės įstatus ir administracijos vadovo pareiginius nuostatus, bei Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2069V K. U. atlyginimą galėjo (nustatyti) patvirtinti tik Vilniaus miesto valdyba arba meras. Nurodytas Vilniaus miesto Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininko S. Š. suderinimas nebuvo pakankamas tokiam klausimui išspręsti. Kaltinamasis, kaip bendrovės vadovas, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai nei paprastam darbuotojui, privalėjo žinoti ir suprasti tokią atlyginimo pakeitimo tvarką, kuri aiškiai buvo nurodyta pačiuose bendrovės įstatuose ir atsakovo pareiginiuose nuostatuose.

Kaltinamasis K. U. 2010 m. sausio 15 d. priėmė įsakymą Nr. P1-3, kuriuo nustatė, kad jam taikomas atlyginimo skaičiavimo koeficientas yra 4,6, kad taikant šį koeficientą atlyginimas turi būti apskaičiuotas pagal praėjusio ketvirčio bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Po šio įsakymo priėmimo atsakovo atlyginimas realiai padidėjo nuo 5 482 Lt iki 10 879 Lt. Kaltinamajam koeficientas 4,6 negalėjo būti taikomas, nes jam galiojo Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 394V nustatytas koeficientas 3,0, kuris nustatyta tvarka nebuvo pakeistas. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 1365V, bei 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 2069V, numatantys atlyginimo perskaičiavimo pagal praėjusio ketvirčio įmonės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį galimybę, nebegaliojo (sprendimas Nr. 1365V, nebegalėjo būti taikomas bendrovei, kaip praradusiai specialios bendrovės paskirtį). Tuo metu galiojęs Vilniaus miesto valdybos 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 1678V savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokestį jau siejo su įmonių veiklos apimtimis, rezultatais, darbuotojų skaičiumi ir kitais rodikliais. Prieš priimant šį sprendimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo priskirtas trečios grupės įmonėms, kurių direktoriams galėjo būti mokamas iki 4 000 Lt atlyginimas, jeigu įmonė dirba pelningai, ir iki 3 000 Lt atlyginimas, jeigu įmonė dirba nuostolingai.

Kaltinamasis savavališkai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas nurodytą teisės aktais nustatytą atlyginimo skaičiavimo tvarką, neteisėtai pasididindamas savo atlyginimą, elgėsi nusikalstamai, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 228 str. 2 d. sutaptį.

Dėl darbo užmokesčio padidinimo direktoriaus pavaduotojui V. R., vyr. finansininkei N. K., dėl išeitinės išmokos N. K., dėl draudimo įmokų mokėjimo.

Kaltinamojo K. U. 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P1-3 buvo patvirtinti atlyginimo koeficientai direktoriaus pavaduotojui V. R. bei vyr. finansininkei N. K.. Pagal bendrovės įstatus direktoriaus pavaduotojo ir vyr. finansininkės atlyginimo nustatymas buvo priskirtas direktoriaus kompetencijai (2002 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų redakcijoje nebeliko ankstesnės įstatų redakcijos 20.9 punkte įtvirtintos išimtinės akcininkų susirinkimo teisės tvirtinti direktoriaus pavaduotojo tarnybinį atlyginimą, todėl priimdamas 2010 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. P1-3, K. U. kompetencijos neviršijo. Tačiau, priimdamas nurodytą įsakymą, kaltinamasis K. U. vadovavosi Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1365V, kuris tuo metu, kaip nustatyta Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-271/2013 (nagrinėjant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo K. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui K. U. dėl nuostolių atlyginimo), negaliojo. K. U. nustatydamas pernelyg didelius, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, įmonės darbuotojų atlyginimus, neteisėtai ir nepagrįstai sumažino bendrovės lėšas, savo nusikalstamu elgesiu padarė įmonei žalą.

2010 m. balandžio 26 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. U. ir vyr. finansininkės N. K. susitarimu nutarta nuo 2010 m. gegužės 14 d. nutraukti darbo santykius, išmokant savo noru iš darbo išeinančiai vyr. finansininkei 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Išeitinė išmoka buvo apskaičiuota pagal 2010 m. sausio 15 d. įsakymą padidintą atlyginimą ir siekė 40 595,54 Lt. Pripažinus, kad vyr. finansininkei atlyginimas buvo padidintas neteisėtai, konstatuojama, kad nebuvo pagrindo išeitinę išmoką skaičiuoti pagal šį atlyginimą.

2002-11-29 kaltinamasis K. U. sudarė savo gyvybės draudimo sutartį. Nuo 2002 m. gruodžio mėn. draudimo įmokas draudikui bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant jas iš direktoriui priklausančio atlyginimo. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. liepos 7 d. draudimo įmokas draudikui mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos nebuvo išskaičiuojamos iš direktoriui priklausančio atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio teisinio pagrindo savo sąskaita mokėti įmokas už K. U. gyvybės draudimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužkirsdamas kelio jo asmeninio gyvybės draudimo įmokų mokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, elgėsi nusikalstamai, dėl šių jo veiksmų įmonei padaryta 16.978,41 Lt dydžio nuostolis.

Kaltinamojo veiksmai dėl darbo užmokesčio padidinimo direktoriaus pavaduotojui V. R., vyr. finansininkei N. K., dėl išeitinės išmokos N. K., dėl draudimo įmokų mokėjimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d, 184 str. 2 d., kaip šių nusikaltimų sutaptis.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. BK 190 str. 1 d. pateikta didelės vertės turto sąvoka numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. U., veikdamas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai pasididinęs savo atlyginimą, bei bendrovės lėšomis mokėdamas savo gyvybės draudimo sutartyje numatytas įmokas - pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą. Šį nusikaltimą K. U. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Būtent tai nustatyta šioje byloje. Kaltinamasis K. U., veikdamas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai pasididinęs savo atlyginimą, bei bendrovės lėšomis mokėdamas savo gyvybės draudimo sutartyje numatytas įmokas, neteisėtai padidinęs atlyginimus direktoriaus pavaduotojui V. R., vyr. finansininkei N. K., nepagrįstai nustatęs vyr. finansininkei N. K. išeitinę išmoką pagal neteisėtai padidintą atlyginimą - iššvaistė didelės vertės turtą, veikdamas tiesiogine tyčia.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi BK 228 straipsnio prasme – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų, įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Jeigu BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ji kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje turtinės naudos siekimas suprantamas kaip bet kokios turtinio pobūdžio naudos siekimas (pvz.: neatlygintinai naudotis įmonės turtu, teikiamomis paslaugomis, įsigyti turtą sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar kitokiais ryšiais.

Nustatant, ar asmuo yra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal šią normą asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame viešajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).

Bylos duomenimis K. U. Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 394 V, kaip laimėjęs viešąjį konkursą, buvo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pagal bendrovės įstatus bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises (įst.5 p.). Pagrindinis bendrovės ūkinės veiklos tikslas – eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir konstrukcijas, atlikti profilaktinio remonto ir remonto darbus (įst.11 p.). Bendrovės administracijos vadovas yra direktorius, jis vadovauja administracijai, vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Direktorius turi teisę sudaryti bendrovės sandorius, atstovauti bendrovę, priimti į darbą ir atleisti bendrovės darbuotojus ir kt. (įst. IX skyrius). Nors su bendrovės direktorium sudaroma darbo sutartis, tačiau nurodyti duomenys patvirtina, kad K. U. pagal pareigas ir įgaliojimų turinį atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, todėl gali būti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Byloje nustatyta, kad K. U., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pasisavindamas ir iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Iš kaltinimo, kaip minėta, pašalinama K. U. inkriminuota veika, kad jis nuo 2001-03-01 iki 2010-07-16 būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 121452134, buveinės adresas: Vilniaus g. 25, LT-2001,Vilnius) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymą Nr.I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, 2005-07-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu iš R. U. įmonės (įmonės kodas 125223414, Metalo g. 13B, Vilnius) už 11900,00 Lt ir PVM 2142,00 Lt, iš viso 14042,00 Lt įsigijo automobilį Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010-10-27 viešosios įstaigos ,,Emprekis“ pažymoje Nr.10-55 nurodyta, kad Toyota Camry, 1992 metų laidos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2005 metų liepos mėnesį buvo 8700,00 Lt, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5342,00 Lt (14042,00 Lt ir 8700,00 Lt sumų skirtumas) nuostolį;

Kaltinamojo K. U. veiksmai, uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini)“ įsigyjant automobilį Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), už 11900,00 Lt ir PVM 2142,00 Lt, iš viso 14042,00 Lt, bei automobilį Mersedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), už 20170,00 Lt ir PVM 3630,60 Lt, iš viso už 23800,60 Lt, nebuvo nusikalstami. Dėl automobilių rinkos vertės yra pateiktos UAB „Delfa“ kilnojamojo turto vertinimo pažymos ir ataskaitos, turtas įvertintas vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šio vertinimo duomenimis automobilio Toyota Camry rinkos vertės 2005-05-21 galėjo būti 13 000 Lt, automobilio Mersedes Benz 609 rinkos vertė 2008-11-26 galėjo būti 21 500,00 Lt (t. 5, b.l. 69-87). Šis turto vertinimas atliktas kvalifikuotų turto vertintojų, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl teismas juo vadovaujasi. Remiantis šiuo turto vertinimu konstatuojama, kad minėti automobiliai buvo nupirkti pagal rinkos kainas, perkant juos žala įmonei nebuvo padaryta.

Kaltinamasis K. U., nurodydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansininkei apmokėti VŠĮ A. Š. kalbų mokyklai „Pamatyk ir Pasimokyk“ pagal 2010-04-14 sąskaitą SAK 2010042 4010,00 Lt už darbuotojų anglų kalbos kursus, nusikaltimo nepadarė. Priimdamas šį sprendimą, jokių teisės aktų nepažeidė. Kaltinime nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės - Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, priimtas 2010-03-25, o sandoris dėl kalbos kursų pagal bylos duomenis su mokykla buvo sudarytas 2009 metų lapkričio 16 dieną, t.y. iki minėto įsakymo priėmimo, todėl minėtas reikalavimas šiam sandoriui netaikomas. Kalbos kursų reikalingumas, kuris beje nepaneigtas, nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės prasme neturi teisinės reikšmės.

Dėl nurodyto kaltinimo, kad 2010 metų sausio mėnesį K. U. neteisėtai nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei M. K. neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam, K. U., nuosavybės teise priklausantiems butams Vilniuje, Pylimo g. 37-16, ir Pylimo g. 37-17, pažymėtina, kad tai yra civilinio pobūdžio ginčas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, manydamas, kad turi teisę reikalauti iš K. U. apmokėjimo už komunalines paslaugas, turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, įrodžius kokios paslaugos buvo teikiamos nurodytiems butams.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą.

Nurodytos veikos nesudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d, 184 str. 2 d., sudėties ir tuo pagrindu pašalinamos iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), į teismų praktiką.

Kaltinamasis K. U. anksčiau neteistas (t.4,b.l. 72), praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos negaliojančios (t.4, b.l.73-74), gauna išankstinę pensiją (t.6,b.l.122), turi sveikatos sutrikimų (t.5, b.l.50), neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau nusikalstamų veikų faktines aplinkybes iš esmės pripažino, paaiškino, davė apie jas išsamius parodymus.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis K. U. padarė sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 228 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad padarytais nusikaltimais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala yra priteista iš K. U. šiai įmonei civilinėse bylose ir jau pradėti išieškojimo veiksmai. Kaip nustatyta šioje byloje 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, išnagrinėjus civilinio ieškovo prašymą sumažinti kaltinamajam taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, nustatyta, kad kaltinamojo turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pakanka civilinio ieškovo reikalavimams patenkinti, todėl, siekiant netrukdyti antstoliui atlikti išieškojimo veiksmus, buvo panaikinta laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį kaltinamojo turto. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neslėpė savo turto, nemažino jo vertės, nedarė kliūčių išieškoti žalą iš jo turto, kurio, kaip minėta, pakanka civilinio ieškovo reikalavimams patenkinti (turto arešto mastas – 771 780,71 Lt, pareikšto ieškinio suma – 517659,13 Lt).

Svarbu pažymėti, kad kaltinamajam K. U. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo K. U. atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje skyrimo.

Skiriant bausmę, pirmiausia reikėtų vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 02 20 nutarimas). Įvertinus visas minėtas aplinkybes, nepaisant to, kad K. U. padarė sunkius nusikaltimus, kurie yra turtinio pobūdžio, todėl mažiau pavojingi nei smurtiniai, darytina išvada, kad K. U. paskiriant BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., sankcijose numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (BK 54str. 3d.). Teismas įvertinęs visas nurodytas bausmės skyrimą įtakojančias aplinkybes ir kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamojo K. U. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas savo dydžiu prilygstanti šios bausmės rūšies maksimumui.

Nusikaltimai, buvo daromi vieninga tyčia, todėl bausmės, skiriamos kiekviename epizode, bendrinamos jų apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi buvo nutarta pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. U., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyv. vietą (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini), turtą, t.y.:

l) negyvenamąsias patalpas - gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),

3) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, iki byla bus išnagrinėta teisme ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi panaikinta K. U., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyv. vietą (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Į K. U. turtą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pareiškė 689 163, 80 Lt ieškinį. Nurodė, kas ieškinio sumą sudaro šie reikalavimai : 77957,26 Lt dėl direktoriaus padidinto atlyginimo, 101 267,69 Lt dėl direktoriaus pavaduotojui ir vyr. finansininkei padidinto atlyginimo, 53 212,63 Lt dėl finansininkei išmokėtos išeitinės išmokos, 16 978,41 Lt dėl draudimo įmokų mokėjimo, 140 000 Lt dėl mainų sutarties, 940,15 Lt dėl komunalinių mokesčių, 15 542, 69 Lt dėl automobilių pirkimų, 6510 Lt dėl anglų kalbos kursų, 4507,48 Lt dėl automobilių remonto, 1402,42 Lt dėl darbuotojo darbo ne įmonės interesais, 150,99 Lt dėl automobilio naudojimo ne įmonės reikalais.

Ieškinys pareikštas nepagrįstai ir atmestinas. Dėl visų šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamomis veikomis padarytų žalų yra priimti teismų sprendimai civilinio proceso tvarka, šiais sprendimais jau išspręsti ieškovo reikalavimai, tai - Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 sprendimu (c.b. Nr. 2-2491-823/2011), Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 nutartimi (c.b. Nr. 2A-271/2013), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimu (c.b. Nr. 2-4661-155/2013). Pirmieji du sprendimai, kuriais iš esmės priteista šioje byloje nustatyta žala, įsiteisėję ir vykdomi. Pastebėtina, kad minėtu ieškiniu ieškovas prašo priteisti žalą, padarytą ir tokiais kaltinamojo veiksmais, kurie nepripažinti nusikalstamais, arba dėl kurių nebuvo pareikštas kaltinimas. Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas CPK 263 str., BPK 115 str.1 d.

Atmetant ieškinį, kaip pareikštą nepagrįstai, netenkinamas ir prašymas priteisti 5000 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato dalyvavimą ir procesinių dokumentų rengimą – BPK 106 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str. str.,

nusprendė:

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 228 str. 2 d. (dėl K. U. atlyginimo padidinimo) ir nuteisti :

pagal BK 183 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus susijusius su darbu ar gydymusi,

pagal BK 184 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus susijusius su darbu ar gydymusi,

pagal BK 228 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 2 d. (dėl darbo užmokesčio padidinimo V. R., N. K., dėl išeitinės išmokos N. K., dėl draudimo įmokų mokėjimo) ir nuteisti:

pagal BK 184 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus susijusius su darbu ar gydymusi,

pagal BK 228 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 3 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, po to visiško sudėjimo būdu, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus susijusius su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis LR BK 72 str.2 d. konfiskuoti penktadalį nuo 497 166,38 Lt vertės K. U. priklausančio turto, tai sudaro 99 433 Lt.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. U., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyv. vietą (duomenys neskelbtini); gyv. (duomenys neskelbtini), turtą :

l) negyvenamąsias patalpas - gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Angelė Ikasalienė