Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės R. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. P. ieškovo naudai 2 045,81 Eur sumą, ją sudaro 1 918 Eur skola ir 127,81 Eur delspinigiai; taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 918 Eur skolą ir 127,81 Eur delspinigių, iš viso – 2 045,81 Eur, nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. vasario 28 d. ­– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atsakovės atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

11. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

12. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

13. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktą).

14. Šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas procesiniuose dokumentuose buvo pateikęs prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Nustatyta, kad šioje byloje atsakovei buvo tinkamai (asmeniškai pasirašant 2024 m. kovo 14 d.) pranešta apie teisme jai pareikštą ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie pradėtą teismo procesą jai neabejotinai buvo žinoma, taip pat buvo žinoma ir pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį. Reikšminga įvertinti ir tai, kad atsakovei 2024 m. kovo 25 d. sudarius atstovavimo sutartį su advokato padėjėja M. V. B. ir atsakovės atstovei 2024 m. balandžio 9 d. pateikus teismui prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, šis prašymas buvo patenkintas ir terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 25 d. Taigi atsakovė byloje ne tik buvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą, tačiau turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu ir byloje jai buvo sudarytos realios sąlygos tinkamai atsikirsti į ieškovo pareikštą reikalavimą.

15. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė susirašinėjimo su savo atstove SMS žinutėmis duomenis ir argumentus, jog nustatytu terminu atsiliepimas byloje galbūt nebuvo pateiktas dėl netinkamo atsakovės atstovės advokato padėjėjos M. V. B. atstovavimo. Tačiau šie argumentai iš esmės siejami su atsakovės ir jos atstovės tarpusavio teisiniais santykiais, kilusiais iš atstovavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, kaip bylos šalis, turėjo ir pati pasidomėti bylos eiga, tačiau ne visiškai rūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kad domėtis bylos eiga ji neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pasidomėti bylos eiga, pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl jo nepateikus, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvų pagrindą manyti atsakovę esant pasyvia bylos dalyve, sudarant pagrindą byloje įstatyme nustatyta tvarka priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

16. Atsakovė per įstatyme nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išnagrinėjo atsakovės pareiškimą ir įvertino atsakovės pareiškime išdėstytus argumentus dėl pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą už akių egzistavimo. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad šiuo atveju yra abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos.

18. Apeliantė pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo, nurodydamas, jog nuomos sutartį šalys sudarė po to, kai buvo nutraukta jų santuoka, kadangi iš ieškovo su ieškiniu pateiktos nuomos sutarties matyti, jog ji sudaryta 2021 m. sausio 1 d., o šalių santuoka nutraukta 2021 m. vasario 8 d. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta 2020 m. gruodžio 21 d., ginčo buto nuomos sutartis tarp šalių sudaryta 2021 m. sausio 1 d., o Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT‑1431-965/2021, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo priimtas 2021 m. vasario 8 d. Iš šių duomenų matyti, kad buto nuomos sutartis buvo sudaryta po to, kai šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2020 m. gruodžio 21 d. Tačiau buto nuomos sutarties 9.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja, kai šalys ją pasirašo ir įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinama šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

19. Šiuo aspektu reikšminga atsižvelgti ir į tai, kad 2020 m. gruodžio 21 d. šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punkte numatytas šalių susitarimas, jog iki šalių sūnaus pilnametystės ieškovas leis atsakovei su sūnumi gyventi ieškovo bute pagal šalių sudarytą buto nuomos sutartį, o atsakovė įsipareigoja savo sąskaita mokėti buto nuomos mokestį ir kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Ši sąlyga numatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendime, patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (3.2 punktas). Šiuo atveju matyti, kad konkreti buto nuomos sutartis (detalios nuomos sutarties sąlygos) nebuvo įtraukta kaip 2020 m. gruodžio 21 d. šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudedamoji dalis. Bylos šalys 2021 m. sausio 1 d. sudarė buto nuomos sutartį, kaip atskirą ir savarankišką sandorį, jame aptarė konkrečias nekilnojamojo turto (buto) nuomos sutarties sąlygas ir šios sutarties šalių teises ir pareigas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios teisės atsakovei su šalių nepilnamečiu sūnumi gyventi ieškovui priklausančiame bute, tačiau ginčas kilo iš šalis siejančių sutartinių nuomos teisinių santykių dėl šalių sudarytos buto nuomos sutarties tinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šią bylą pripažinti šeimos byla, dėl to konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ginčo kvalifikavimo kaip šeimos bylos ir kad tuo pagrindu šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

21. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodinėjo ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą, t. y. teigė, kad jos pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes vertino kaip deklaratyvias ir nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, jų tinkamai neįvertino, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl esminių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo.

22. Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 918 Eur skolą, nurodydamas, kad skolos sumą sudaro: nesumokėta nuomos mokesčio dalis už 2021 m. balandžio mėn. – 50 Eur; nesumokėta nuomos mokesčio dalis (indeksuota) už 2022 m. vasario mėn. – 2023 m. sausio mėn. – 318 Eur; nesumokėtas nuomos mokestis už 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 800 Eur; nesumokėta nuomos mokesčio dalis už 2023 m. spalio mėn. – 2024 m. vasario mėn. – 750 Eur. Atsakovė pareiškime dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, nurodė, kad atsakovė neginčija, jog yra iš dalies skolinga ieškovui, tačiau laikėsi pozicijos, kad ieškovas ieškinyje nurodė didesnę atsakovės skolą už jo buto nuomą, nei iš tiesų buvo, ir todėl teismo sprendimu už akių iš atsakovės priteista per daug.

23. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė argumentus, kad ieškovas nepagrįstai pareikalavo priteisti jam 50 Eur skolą už buto nuomą už 2021 m. balandžio mėnesį, nes, atsakovės teigimu, ieškovas sutiko kompensuoti atsakovei pusę valstybei jos sumokėto žyminio mokesčio sumos už skubų vaiko pasą pagaminimą, todėl tą mėnesį leido atsakovei sumokėti už nuomą 50 Eur mažiau. Ieškovas atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, remdamasis byloje pateiktais banko sąskaitos išrašais, nurodė, kad tokia atsakovės pozicija yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta interpretacija, o atsakovė nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliantė atskirajame skunde šiuo aspektu nenurodo konkrečių įrodymų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas galbūt neatsižvelgė ar jų tinkamai neįvertino, taip pat nenurodo konkrečių motyvų, jog pirmosios instancijos teismas nurodytus atsakovės argumentus nepagrįstai pripažino neturinčiais įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Atsikirtajame skunde apeliantė, grįsdama CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą, iš esmės akcentuoja vieną iš savo nurodytų esminių aplinkybių, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl nuomos mokesčio padidinimo nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 400 Eur, todėl, atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo reikalaujamą didesnę, nei nuomos sutartyje nurodyto dydžio, nuomos mokesčio skolą. Apeliantė akcentuoja, jog nurodytą aplinkybę ji grindė būtent rašytiniu įrodymu – susirašinėjimu su ieškovu el. laiškais. Nustatyta, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės pateiktas susirašinėjimas su ieškovu SMS žinutėmis neturi įtakos priimtam teismo sprendimui už akių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks pirmosios instancijos teismo įvertinimas yra pagrįstas.

25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

27. Atsakovė kartu su pareikšimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė susirašinėjimo su ieškovu el. laiškais 2023 m. vasario 24 ir 27 d. duomenis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad minėtame susirašinėjime šalys iš esmės sprendė jų nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos klausimus. Nors apeliantė, remdamasi minėtu elektroniniu susirašinėjimu, pažymi tai, kad šalys tarėsi ne tik jų nepilnamečio vaiko klausimais, o iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog tarp šalių buvo keliamas buto nuomos pakėlimo klausimas, tačiau iš esmės tokie duomenys, jog tarp šalių buvo svarstomas buto nuomos pakėlimo klausimas, buvo pateikti ir byloje buvusiame vėlesniame (2023 m. kovo 1 d.) šalių elektroninio susirašinėjime. Papildomai pastebėtina ir tai, kad byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų duomenys pagrindžia abiejų nuomos sutarties šalių derybas dėl didesnės nuomos kainos.

29. Vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 1 dalimi, sutarties formai yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sandorių formą reglamentuojančioje CK 1.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Taigi įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, pasunkina sutarties sudarymo kita forma fakto įrodinėjimą.

30. Apeliantė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teigdama, jog šalys nepasiekė susitarimo dėl nuomos mokesčio padidinimo, iš esmės remiasi jos pateikto susirašinėjimo su ieškovu el. paštu turiniu bei ieškovo su ieškiniu pateiktos komunikacijos su atsakove turiniu, taip pat CK 6.192 straipsnio 4 dalies reglamentavimu. Tačiau, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą dėl sandorių formos bei CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad kartu su ieškovo ieškiniu ieškinio reikalavimams pagrįsti buvo pateikti ne tik 2023 m. kovo 1 d. šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys, tačiau ir kiti rašytiniai įrodymai.

31. Ieškovas pateikė įrodymus dėl tarp šalių vykusio susirašinėjimo su atsakovės pasiūlymu dėl naujo nuomos mokesčio dydžio (400 Eur) ir ieškovo banko sąskaitos išrašo apie atsakovės konkliudentinius veiksmus penkis mėnesius iš eilės (2023 m. kovo­–liepos mėn.) mokant ieškovui 400 Eur sumą, šių mokėjimų paskirtyje nurodant, jog tai yra „nuoma“, taip pat pateikti šalių 2023 m. lapkričio mėn. elektroninio susirašinėjimo duomenys apie atsakovės išreikštą poziciją, jog nuoma nėra indeksuojama. Apeliantės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti teiginiai ir pateikti apskaičiavimai, kad 2023 m. kovo­–liepos mėn. mokėtomis didesnėmis įmokomis ji dengė ir savo nuomos mokesčio skolą ieškovui, susidariusią dėl įmokos neindeksavimo 2022 metais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina tai, kad nors atsakovė deklaratyviai argumentuoja, jog nurodytu 2023 m. kovo­–liepos mėn. laikotarpiu atliktais mokėjimais buvo siekiama likviduoti 318 Eur skolą ieškovui, tačiau, pagal pačios atsakovės pateikiamus apskaičiavimus, taip būtų sumokama tik 317,50 Eur suma ir liktų trūkstama 50 ct suma, ją atsakovė įvardija kaip simbolinę sumą. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai negrindžiami jokiais rašytiniais įrodymais ir yra fragmentiški.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į visumą byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovės pateikti deklaratyvūs argumentai ir įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstoms abejonėmis ir vertinimui, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. kad nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės pareikšimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas pagrįstai (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jos atlyginamos vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

35. Atsakovė 2024 m. liepos 4 d. pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti jai iš ieškovo 605 Eur išlaidas advokatės pagalbai už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą teismui, taip pat prašė priteisti ir 605 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias atsakovė patyrė prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio teismas netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas netenkintas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir atsakovės prašymas atmetamas.

36. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės 1 769,63 Eur dydžio išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai už atskirojo skundo analizę ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos 2024 m. birželio 22 d., t. y. 2024 m. II ketvirtį. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant rekomenduojamą priteistiną užmokesčio už teisines paslaugas maksimalų dydį taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas koeficientas (0,4), jo pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2023 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 110,3 Eur (Rekomendacijų 7 punktas). Kadangi ieškovo prašoma priteisti 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (2 110,3 Eur x 0,4 = 844,12 Eur), ji mažintina ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 844 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. P. ieškovui A. P. 844 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.