- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-853-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- A. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4654-676/2020 pagal skolininko A. E. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Reda Vizgaudienė, J. D., Luminor Bank AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkas A. E. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas įpareigoti antstolę Redą Vizgaudienę skirti pakartotinę turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 26/49 dalies kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ekspertizę. Skolininko įsitikinimu, atliekant ekspertizę ekspertas neįvertino, jog bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, jūrinis akvariumas, kad bute galima ir kita patalpų šildymo sistema nei dujos, kad kiekviena buto patalpa turi automatinius šilumos reguliatorius, taip pat skolininko 1 kv. m. kaina nustatyta mažesnė nei kitų lyginamųjų objektų.
2. Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-20000711 jo netenkino, nes pareiškėjas tiek skunde, tiek ir prieštaravimuose dėl ekspertizės išvados nepateikė motyvuotų prieštaravimų ar duomenų, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė skolininko A. E. skundą.
4. Teismas nustatė, kad antstolė Reda Vizgaudienė 2018 m. liepos 16 d. surašė patvarkymą Nr. S-18002714 areštuoto turto vertei nustatyti, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Ober Haus“. Bylos duomenimis skolininkas prieštaravimų, prašymų dėl paskirtos ekspertizės įstaigos nepateikė. UAB „Ober-Haus“ 2019 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu Nr. 3204 EKZ_2019 GTA KLAI, nustatyta, kad nekilnojamo turto adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 154 000 Eur. Antstolė, gavusi UAB „Ober-Haus“ sudarytą ekspertizės aktą, 2020 m. sausio 20 d. surašė patvarkymą Nr. S-20000198 „Dėl turto įkainojimo“, kuriame nustatė, kad areštuoto turto vertė turto arešto akte yra 154 000 Eur. Teismas konstatavo, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 4 dalimi, privalėjo nustatydama iš varžytinių parduodamo turto kainą vadovautis eksperto išvada, ką antstolė ir atliko.
5. Antstolės kontoroje 2020 m. sausio 31 d. gauti skolininko prieštaravimai dėl 2020 m. sausio 20 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo. Skolininkas nesutiko su eksperto nustatyta turto kaina ir prašė pakartotinai įvertinti jam priklausantį turtą, tačiau tiek skunde, tiek ir prieštaravimuose dėl ekspertizės išvados nepateikė motyvuotų įrodymų, kad vykdomojoje byloje atlikta ekspertizė yra neteisinga ir prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepateikė paskaičiavimų, vertinimo kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Kadangi skolininkas vykdymo procese nebuvo aktyvus, o antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertinimo ekspertizės akte nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl teismas sprendė, kad antstoliui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
6. Teismas, remdamasis pateiktais vykdomosios bylos duomenimis, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės nepriklausomo turto vertinimo eksperto išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo, objektyvumu bei teisingumu, pilnumu, kadangi turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kvalifikuoti, į teismo ekspertų sąrašus įrašyti asmenys, turintis reikiamą kompetenciją. Teismas taip pat nematė pagrindo abejoti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, kadangi nustatant turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pilnai įvertintas nebaigtas statyti namas visa apimtimi. Ekspertas įvertino visas aplinkybes, turinčias įtakos turto kainai, tame skaičiuje ir skolininko skunde nurodytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkas A. E. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skolininko skundą. Nurodo, kad skolininkas nesutinka su nustatyta turto verte. Atliekant ekspertizę ekspertas neįvertino, kad bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, jūrinis akvariumas, kuris yra neatskiriama buto dalis , taip pat neįvertino, kad bute galima ir kita patalpų šildymo sistema nei dujos, t. y. įrengta sistema, pritaikyta buto apšildymui ir kitu kuru nei dujos, o kiekviena buto patalpa turi automatinius šilumos reguliatorius. Skolininko vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad turto vertintojas, neįtraukdamas į turto vertinimą šios paminėtos įrangos, įvertino butą mažesne verte. Turto pardavimas už mažesnę vertę pažeistų skolininko interesus, kadangi kreditoriui butų padengta mažesnė skolos dalis.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skolininko atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skolininkas tiek skunde, tiek ir prieštaravimuose dėl ekspertizės išvados nepateikė motyvuotų prieštaravimų ar duomenų, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte.
8.2. Ekspertas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (2011 m. birželio 22 d. Nr. XI-1497), reglamentuojančiu turto vertinimo atvejus, vertės nustatymo principus ir turto vertinimo metodus bei turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Nustatant turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pilnai įvertintas nebaigtas statyti namas visa apimtimi. Ekspertas įvertino visas aplinkybes, turinčias įtakos turto kainai, tame skaičiuje ir skolininko skunde nurodytas. Ekspertizės akte nurodoma, kad į vertinamo turto vertę įtraukta pastate esančios apdailos ir inžinerinės įrangos: elektros, vietinio vandentiekio, vietinio nuotekų šalinimo, dujų, šildymo sistemos. Dėl šių aplinkybių antstolei nekilo abejonių dėl UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės ir nustatytos turto, esančio Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k., Būrų g. 50 vertės, atlikto turto vertinimo teisėtumo, todėl nekilo ir pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
11. Skolininkas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl antstolės atsiliepimo į skolininko atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skolininko teikiamais rašytiniais paaiškinimais, pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti skolininko pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl ginčo esmės
12. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkui A. E. ir J. D. priklausančio įkeisto turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 26/49 dalių kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė (154 000 Eur) buvo nustatyta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2019 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu Nr. 3204 EKZ_2019 GTA KLAI. Skolininkas A. E. 2020 m. sausio 28 d. pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydamas skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę. Antstolė 2020 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-20000337 atsisakė tenkinti skolininko prašymą.
14. Skolininkas A. E. tiek skundu dėl antstolio veiksmų, tiek pateiktu atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nesutinka su atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, argumentuodamas, kad atliekant turto vertinimą nebuvo atsižvelgta į bute įrengtą šildymo, rekuperacinę sistemas bei jūrinį akvariumą, dėl ko galėjo būti nustatyta per maža nekilnojamojo turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininko argumentais.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
16. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta remiantis ekspertizės akto išvadomis, todėl nėra teisinio pagrindo ja abejoti, abejonių dėl nustatytos turto vertės nekilo ir antstoliui. Nors skolininkas teigia, kad atliekant turto vertinimą nebuvo atsižvelgta į bute įrengtą šildymo, rekuperacinę sistemas bei jūrinį akvariumą, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto 2.4.1 punkto lentelės, atliekant turto vertinimą bute esamos apdailos ir inžinerinės įrangos vertė buvo įtraukta į vertinamojo turto vertę.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomąjį procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino skolininko skundo dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o skolininko atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisako priimti skolininko A. E. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.