Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-548-342/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-06
Bylos Nr.: eI3-548-342/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02093-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. M.
Atsakovas: Tauragės rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-548-342/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02093-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau –ir Administracija, atsakovė) 2021-10-07 įsakymą Nr. P-289, „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus vyriausiajam specialistui E. M.” (toliau – ir ginčijamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba; pareiškėjo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, jei tokių susidarys.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2021-09-08 buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad pareikėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atsižvelgiant į laikraštyje „(duomenys neskelbtini)” 2021-09-07 išspausdintą straipsnį „(duomenys neskelbtini)” kelia koją ir į Tauragę”, kuriame pareiškėjas savivaldybės vardu laikraščiui davė interviu, neva nesivadovaudamas savivaldybės lokaliniais teisės aktais. Pažymi, jog 2021-09-13 turėdamas teisę teikti paaiškinimus, darbdaviui pateikė paaiškinimą. Paaiškina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021-09-08 įsakymu Nr. 5-660 sudaryta komisija, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, pareiškėjui nežinomą dieną atliko tyrimą ir pareiškėjui nežinomą dieną surašė tyrimo išvadą. Nurodo Išvados turinį.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su ginčijamu įsakymu skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką, Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktą.

Argumentuoja, jog pateikta informacija laikraščiui „(duomenys neskelbtini)” atitinka Aprašo 15 punktą nes papildomos informacijos rinkti nereikėjo. Tvirtina, kad teikta informacija yra susijusi su pareiškėjo, kaip statybų skyriaus vyriausiojo specialisto kuruotu projektu „(duomenys neskelbtini)”. Akcentuoja, kad visuomenės teisė žinoti neslaptą valdžios institucijų veiklos informaciją, o žurnalistų teisė ją skleisti yra pamatinė. Mano, kad informacija, kuria pasidalino, yra vieša ir susijusi su pareiškėjo pareigomis. Akcentuoja, kad Administracija 2021-02-17 suteikė įgaliojimą Nr. 19-724, kuriuo suteikta teisė atstovauti Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-412-253/2021; įgaliojimas galioja iki 2021-12-31; tai yra ta pati byla, apie kurią aš teikė bendro pobūdžio informaciją žurnalistams. Atkreipia dėmesį, kad išsakytoje bendro pobūdžio informacijoje laikraščiui „(duomenys neskelbtini)”, nėra neskelbtinos informacijos; teiktą informaciją galima gauti ir kitais būdais.

Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, 117 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad teiktą žurnalistui informaciją, visuomenės informavimo priemonė gali gauti ir kitais būdais, t.y. kreipdamasi į teismą informacijos dėl bylos aplinkybių. Paaiškina, kad pagal šias taisykles informacija yra teikiama ir apie neįsiteisėjusias bylas; teikiamos informacijos turinį ir apimtį sudaro bylos esmė, byloje gautų procesinių dokumentų (pavyzdžiui, ieškinio, atsiliepimo, kaltinamojo akto, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, atsiliepimo į skundą, prašymo taikyti (pakeisti) procesinio poveikio priemonę) turinys, byloje atlikti procesiniai veiksmai, priimti teismo procesiniai sprendimai ir kiti duomenys, reikalingi tinkamai iš anksto parengti ir išplatinti informaciją viešosios informacijos rengėjams.

Žemesnės instancijos teismas

Argumentuoja, kad civilinė byla, apie kurią laikraščiui „(duomenys neskelbtini)” teikė bendro pobūdžio, glaustą informaciją, buvo nagrinėjama viešai; byloje nėra teismo nutarties posėdį padaryti ne viešą; tokių prašymų nebuvo ir iš šalių. Pažymi, kad viena iš bylos šalių yra valstybinė institucija, t.y. viešasis asmuo - Administracija. Byla yra kelianti visuomenės susidomėjimą, nes bylos eiga domėjosi visuomenės informavimo priemonė „(duomenys neskelbtini)”. Tvirtina, kad turi darbdavio (Administracijos) įgaliojimą atstovauti byloje, todėl jam žinoma bylos esmė; bylą nagrinėjant, pats dalyvavo posėdyje. Akcentuoja, kad visuomenės viešasis interesas būti informuotai, apie bylos nagrinėjimo eigą ir rezultatus, dėl (duomenys neskelbtini), nes visuomenėje buvo kilęs susidomėjimas ir net pasipiktinimas, dėl suremontuoto ir nuolat griūnančio šlaito; šia tema ne kartą buvo rašyta ir rodyti reportažai rajoninėje spaudoje.

Daro išvadą, kad žurnalistams nepateikė jokios neskelbtinos, ar politiškai jautrios informacijos; teikta informacija apima tik bendro pobūdžio glaustą informaciją; informacija susijusi su einamomis pareigomis, todėl paskirta nuobauda laikytina neteisėta, prasilenkiančia su protingumo ir proporcingumo principais. Teigia, kad Administracijos paskirta nuobauda kelia neigiamą įtampą ir prisideda prie neigiamos psichologinės atmosferos kurstymo darbe. Atkreipia dėmesį, kad informacija apie bylą buvo skelbiama ir seniau kitų visuomenės informavimo priemonių. Daro išvadą, kad visuomenei jau iš anksčiau buvo žinoma, kad vyksta teisminiai ginčai. Tvirtina, kad atsakovė seniau tokį bendravimą su žurnalistais toleravo; pretenzijų nereiškė, nors bendrauta su žurnalistais buvo platesne apimtimi.

Argumentuoja, jog Komisija tyrusi galimai padarytą mano nusižengimą, nenustatinėjo ar veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, kaltė. Komisija apsiribojo bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kad pareiškėjas pažeidė Konstituciją ir kitus įstatymus, nuostatus, įsakymus ir pan., tačiau nedetalizavo kaip konkrečiai pasireiškė kaltė, neįrodė, kad viršyti įgaliojimai ir žurnalistams pateikta neteiktina ar neskelbtina informacija, kad kalbėta ne savo kompetencijos ribose.

Akcentuoja, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, ginčijamame įsakyme nebuvo nurodyta kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai ir pan., o tokių klausimų aptarimas būtinas.

Mano, kad net jei teismas pripažintų, kad atsakovė teisi, paskirta nuobauda neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei nuobaudų skyrimo principų (nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo). Tvirtina, kad esminė aplinkybė ta, kad atlikti veiksmai nesukėlė jokios žalos, todėl jei būtų nustatytas pažeidimas, jis turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis. Teigia, kad teisę, viešosios informacijos rengėjams teikti informaciją, susijusią su kompetencijos klausimais, suteikia Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo 15 punktas ir susiformavusi vidinė praktika. Mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti drausminę atsakomybę, nes nėra kaltės. Argumentuoja, kad net jei būtų nustatytas tarnybinis pažeidimas, jis privalėtų būti vertinamas kaip formalus, nes nekilo neigiamų pasekmių, o kaltės laipsnis nebuvo nustatytas.

Pažymi, kad tyrimo Komisijos sudėtyje nėra tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens (Statybų skyriaus vedėjo). Daro išvadą, jog atliktas tyrimas ir priimta tyrimo išvada yra neteisėtos komisijos sudėties. Mano, kad atsakovė galimam tarnybiniam nusižengimui Komisijos skyrimo procedūrą atliko nesilaikydamas nutarimo „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Akcentuotina, kad paskiriant nuobaudą galimai buvo pažeistas nešališkumo principas. Paaiškina, kad tyrimas buvo pradėtas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens iniciatyva, perskaičius laikraštyje „(duomenys neskelbtini)” straipsnį; ginčijamas įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą parengtas pažodžiui iš Komisijos tyrimo išvados, perkeliant nurodytą tyrimo informaciją, tačiau nesvarsčius galimai padaryto pažeidimo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių; nebuvo svarstyta ar galimai atliktas pažeidimas priskirtinas prie mažareikšmių pažeidimų; nebuvo svarstyta ar kilo reali žala. Tvirtina, kad nebuvo svarstyta kokia praktika buvo susidariusi dėl seniau duotų interviu visuomenės informavimo priemonėms.

Atsiliepimas

Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka.

Nurodo ginčo faktines aplinkybes. Pažymi, jog Administracijos direktoriaus 2015-10-19 įsakymu Nr. 5-1028 patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nurodo Aprašo 6 punktą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas. Nesutinka su tuo, jog informacija yra vieša, nes tai yra susiję su nepasibaigusios bylos nagrinėjimo aplinkybėmis ir tai nėra susiję su viešųjų funkcijų atlikimu.

Nurodo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį ir atkreipia dėmesį, kad viešoji informacija, kaip prieš tai paminėto įstatymo nuostatos, kad teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės teismų praktikos apžvalgos skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Akcentuoja, jog pareiškėjas ne tik nebuvo įgaliotas teikti informaciją laikraščiui ,,(duomenys neskelbtini)” vadovaujantis Aprašo patvirtintomis nuostatomis, bet ir minimo įgaliojimo turinys aiškiai numato, Administracijos direktorius įgalioja pareiškėją atstovauti Administracijai tik Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-412-253/2021. Pabrėžia, kad minimoje byloje Administracijos interesams atstovavo advokatas, o įgaliojimas pareiškėjui suteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalies pagrindu ir nesuteikia teisės komentuoti apie teisminius procesus.

Argumentuoja, kad pareiškėjas skunde pats patvirtino, jog jam nežinomą dieną Komisija atliko tyrimą ir pareiškėjui nežinomą dieną surašė tyrimo išvadą. nurodo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo nuostatas ir mano, kad Komisija neturi jokio pagrindo informuoti pareiškėją, kurią dieną atlieka galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teikia melagingą informaciją dėl tariamai nežinomos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymo datos. Argumentuoja, jog 2021-10-04 dokumentų valdymo sistemoje ,,Kontora” užregistruota galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. DT-13 ,,Dėl E. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo”, su kuria pats pareiškėjas susipažino bei ją atsisiuntė 2021-10-15.

Mano, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje patvirtintomis sąlygomis. Pažymi, kad VTĮ 35 straipsnyje išvardintos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės neturi jokių sąsajų su pareiškėjui nustatytu pažeidimu, kadangi šis veikė nieko neverčiamas ir jokios papildomos aplinkybės ar veiksniai (tiek lengvinantys, tiek sunkinantys) pažeidimui įtakos neturėjo. Atkreipia dėmesį, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

Akcentuoja, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos įstaigos vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). daro išvadą, kad nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Pažymi, kad Aprašo 6 punkte įtvirtinta nuostata administracijos darbuotojams suteikia teisę teikti viešą informaciją tik gavus direktoriaus pavedimą. Pabrėžia, kad įstaigoje ilgą laiką taikoma praktika, kada viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui tiesiogiai kreipusis į neįgaliotą administracijos darbuotoją, klausimus prašoma pateikti raštu arba kreiptis į įstaigos atstovus spaudai, po ko seka tolesnės informacijos teikimo procedūros.

Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog anuomet tokį bendravimą su žurnalistais įstaiga toleravo, leidžia dvejoti Specialisto lokalinių teisės aktų išmanymu ir laikymusi, kadangi Aprašas patvirtintas 2015-10-19, o pareiškėjas įstaigoje dirba nuo 2016-06-02. Akcentuoja ir tai, kad tokie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Nurodo Aprašo 15 punktą. Mano, kad pareiškėjo paaiškinime išdėstyti teiginiai neatsispindi išspausdintame straipsnyje, kuriame cituojami specialisto pasisakymai ir iš kurių matyti, kad jis teikė informaciją ir ne pagal savo, kaip statybos srities specialisto, kompetenciją, pasakodamas apie bylos, susijusios su (duomenys neskelbtini), eigą ir aplinkybes. Pabrėžia, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2020-06-17 įsakymu Nr. 5-434 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 4.1 papunktis aiškiai numato, kad pagrindinė šio specialisto veiklos sritis – statybos. Teigia, kad teisminių procesų komentavimas nei administracijos direktoriaus pavedimu, nei pagal pareigybės aprašymą pareiškėjo kompetencijai nepriskiriamas.

Nurodo VTĮ 16 straipsnio 1 punkto 6 dalį.

Neginčija pareiškėjo pozicijos dėl skaidrumo ir viešumo užtikrinimo bei gyventojų teisės žinoti apie bylas, jų nagrinėjimo eigą ar rezultatus, todėl Aprašas ir yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu bei kitais teisės aktais.

Daro išvadą, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja lokalinių teisės aktų turinį, kuris aiškiai apibrėžia specialisto funkcijas ir kompetencijos ribas, ir neabejotinai pažeidė Aprašo 6 ir 15 punktus, teikdamas viešą informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, taip pažeisdamas Apraše įtvirtintus tikslumo bei teisėtumo principus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepripažįsta savo netinkamų veiksmų ir juos toleruodamas sukelia destrukciją įstaigos viduje. Pabrėžia, kad Administracija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais, nustatančiais savivaldybių veiklą, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiais, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir savo nuostatais. Akcentuoja, jog pareiškėjo, kaip ir kiekvieno valstybės tarnautojo, pareiga laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 16 str. 1 d. 4 p.), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 16 str. 1 d. 6 p.). Mano, jog pareiškėjo apeliavimas į visuomenės susidomėjimą byla (dėl vietinio laikraščio kreipimosi) ir žiniasklaidos teisę skleisti informaciją nepateisina jo, kaip specialisto, dėl teisės aktų nesilaikymo, atsakomybės, profesionalumo, patikimumo ir atsakingumo vengimo. Yra įsitikinusi, kad švelniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas yra proporcinga ir adekvati priemonė, nuobauda buvo paskirta laikantis nustatytų procedūrų, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2021-10-07 įsakymo Nr. P-289 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus vyriausiajam specialistui E.M.”, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog 2021-09-07 laikraštyje ,, (duomenys neskelbtini)” buvo išspausdintas straipsnis ,,(duomenys neskelbtini)” su pareiškėjo komentaru. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021-09-08 įsakymu Nr. 5-660 ,,Dėl Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti” pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurį atlikti pavedė Juridinio ir personalo skyriaus specialistei, Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėjai, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei. Komisija 2021-09-08 pranešimu Nr. BTS-553 informavo pareiškėją (Statybos skyriaus vyriausiąjį specialistą) apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paprašė pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2021-09-13 Komisijai pateikė paaiškinimą Nr. BTS-562, kuriame nurodė informuojantis, kad savivaldybės vardu neteikė informacijos laikraščiui „(duomenys neskelbtini)”; su žurnaliste bendravo kaip savo srities specialistas, apie savo viešai kuruojamą projektą; žurnalistei teikė tik viešai prieinamą ir skelbiamą informaciją, bei nurodė kur reikalingos informacijos ieškoti, ar kaip gauti detalesnę informaciją. Komisija 2021-10-04 patvirtino tyrimo išvadą dėl pareiškėjo tyrimo, o Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadoje išdėstytus argumentus, priėmė ginčijamą sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.1, atsižvelgus į 2021-10-04 motyvuotą išvadą „Dėl E. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo” (toliau – ir Išvada). Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas (vyriausiasis specialistas) Administracijos direktoriaus nebuvo įgaliotas laikraščiui „(duomenys neskelbtini)” teikti informaciją, susijusią su administracijos veikla.

Siekiant nustatyti, ar ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustatantis Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių. Neatsargumas išskiriamas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju veiką padaręs asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Viena iš svarbiausių tarnybinio tyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; kt.).

Apibendrinęs nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad skiriant nuobaudą galimai buvo pažeistas nešališkumo principas; atliktas tyrimas ir priimta tyrimo išvada yra neteisėtos komisijos sudėties. Argumentuoja, kad ginčijamas įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą parengtas pažodžiui iš Komisijos tyrimo išvados, perkeliant nurodytą tyrimo informaciją, tačiau nesvarsčius galimai padaryto pažeidimo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių; nebuvo svarstyta ar galimai atliktas pažeidimas priskirtinas prie mažareikšmių pažeidimų; nebuvo svarstyta ar kilo reali žala; nebuvo svarstyta kokia praktika buvo susidariusi dėl seniau duotų interviu visuomenės informavimo priemonėms. Akcentuoja, kad tyrimo Komisijos sudėtyje nėra tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens (Statybų skyriaus vedėjo).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju, Komisijos sudėtis atitiko minėtų Taisyklių 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai, Komisiją turi sudaryti valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas arba jo įgaliotas asmuo, t. y. Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja (pavesta tirti Administracijos direktoriaus 2021-09-08 įsakymu Nr. 5-660), už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir kitas valstybės tarnautojas. Be kita ko, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pažeisto nešališkumo principo iš esmės grindžiamos subjektyviais argumentais ir samprotavimais. Iš pateiktų į bylą įrodymų (inter alia (be kita ko) ir tarnybinio patikrinimo išvados bei ginčijamo įsakymo) nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog tarnybinio patikrinimo komisija ir (arba) tarnybinę nuobaudą skyręs asmuo buvo šališki, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti galimo nusižengimo aplinkybių, buvo suinteresuoti paskirti pareiškėjui nuobaudą.

Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA82-492/2018).

Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2021-09-07 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)” buvo išspausdintas straipsnis ,, (duomenys neskelbtini)”, kuriame buvo cituojami pareiškėjo (Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto) pasisakymai žurnalistams. Nurodyti pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip Administracijos direktoriaus 2015-10-19 įsakymu Nr. 5-1028 patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo 6, 15 punktų, Administracijos direktoriaus 2019-11-19 įsakymu Nr. 5-1287 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiklos etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklių 4.1, 4.3 4.6 papunkčių, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2014-11-26 sprendimu Nr. 1-283 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuostatų 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas.

Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas nebuvo įgaliotas laikraščiui teikti informaciją, susijusią su Administracijos veikla; be to, Administracijoje jau ilgą laiką taikoma praktika, kada viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui tiesiogiai kreipusis į teikti informaciją neįgaliotą administracijos darbuotoją, klausimus prašoma pateikti raštu arba kreiptis į savivaldybės atstovus spaudai, po ko seka tolesnės informacijos teikimo procedūros. Pažymėta, kad pareiškėjas straipsnyje teikė informaciją ir ne pagal savo, kaip statybos srities specialisto, kompetenciją, pasakodamas apie bylos, susijusios su (duomenys neskelbtini) remontu, eigą ir aplinkybes: „Dabar šita byla yra apeliaciniame teisme. Savivaldybė apskundė nepalankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Klaipėdos teismo sprendimas buvo, paprastai kalbant, kad kaltas dėl nugriuvusio šlaito ne rangovas, o užsakovas. Laukiam, kada bus paskirtas posėdis”. Primintina, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-17 įsakymu Nr. 5-434 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 4.1 papunktis aiškiai numato, kad pagrindinė šio specialisto veiklos sritis – statybos; teisminių procesų komentavimas nei administracijos direktoriaus pavedimu, nei pagal pareigybės aprašymą pareiškėjo, kaip Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto, kompetencijai nepriskiriamas. Atkreiptas dėmesys, kad savo paaiškinime pareiškėjas nepripažįsta, jog būtų elgęsis netinkamai ir nesigaili dėl tokio savo elgesio, todėl darytina išvada, kad šis specialistas nesupranta, jog informacijos teikimas žiniasklaidai yra ribojamas nustatytos tvarkos.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams teikia administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingi Kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai, direktoriaus pavedimu kiti administracijos darbuotojai. Pagal aptariamo Aprašo 15 punktą gavus viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo žodinį (telefoninį) prašymą pateikti informaciją, jeigu atsakymui nereikia rinkti papildomos informacijos, administracijos darbuotojas gali atsakyti tik į savo kompetencijos klausimus, įsitikinęs, jog nepateiks neteiktinos ar neskelbtinos informacijos. Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiklos etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklių 4.1, 4.3, 4.6 papunkčiuose nustatyta, jog valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti vadovaudamasis savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis ir elgtis politiškai neutraliai; atlikdamas savo tarnybines pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo užduotimis ir pavedimais, jei jie neprieštarauja įstatymams; stengtis būti savikritiškas, nevengti asmeninės atsakomybės už padarytas klaidas, pripažinti savo klaidas ir stengtis kuo greičiau jas ištaisyti. Pagal Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuostatų 2 punktą Administracija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais, nustatančiais savivaldybių veiklą, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiais, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais bei šiais nuostatais. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Įvertinus ginčijame įsakyme, Išvadoje nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiklos etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklių 4.1, 4.3, 4.6 papunkčių, Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuostatų 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos iš esmės yra blanketinės, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjas iš tiesų pažeidė Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo 6, 15 punktus, bei kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų neatliko ar atliko netinkamai. Apibendrinus Tvarkos aprašo 6, 15 punktus, darytina išvada, kad pagal nustatytą tvarką Administracijoje viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams teikia administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingi Kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai, direktoriaus pavedimu kiti administracijos darbuotojai; pareiškėjas, kaip Administracijos darbuotojas, gavęs viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo žodinį (telefoninį) prašymą pateikti informaciją, jeigu atsakymui nereikia rinkti papildomos informacijos, gali atsakyti tik į savo kompetencijos klausimus, įsitikinęs, jog nepateiks neteiktinos ar neskelbtinos informacijos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021-09-07 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)” buvo išspausdintas straipsnis ,,(duomenys neskelbtini)”, kuriame buvo cituojami pareiškėjo, kaip Administracijos Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto, pasisakymai žurnalistams. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nebuvo įgaliotas laikraščiui teikti informaciją, susijusią su Administracijos veikla; straipsnyje pareiškėjas pateikė informaciją ir ne pagal savo, kaip statybos srities specialisto, kompetenciją, pasakodamas apie bylos, susijusios su (duomenys neskelbtini) remontu, eigą ir aplinkybes: „Dabar šita byla yra apeliaciniame teisme. Savivaldybė apskundė nepalankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Klaipėdos teismo sprendimas buvo, paprastai kalbant, kad kaltas dėl nugriuvusio šlaito ne rangovas, o užsakovas. Laukiam, kada bus paskirtas posėdis”.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

Įvertinus pareiškėjo komentarą 2021-09-07 laikraščio „(duomenys neskelbtini)” straipsnyje („Dabar šita byla yra apeliaciniame teisme. Savivaldybė apskundė nepalankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Klaipėdos teismo sprendimas buvo, paprastai kalbant, kad kaltas dėl nugriuvusio šlaito ne rangovas, o užsakovas. Laukiam, kada bus paskirtas posėdis”) spręstina, kad pateikta buvo viešoji informacija. Sutiktina su atsakove, kad pagal pareigybės aprašymą pareiškėjo, kaip Administracijos Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto, pagrindinė veiklos sritis – statybos, o teisminių procesų komentavimas pagal pareigybės aprašymą pareiškėjo kompetencijai nepriskiriamas. Pareiškėjas į bylą neteikia duomenų, kad nurodytą informaciją apie bylą teikė administracijos direktoriaus pavedimu. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais formaliai pažeidė Tauragės rajono savivaldybės administracijos viešosios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams tvarkos aprašo 6, 15 punktus.

Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje yra išskiriamas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumas, kuriam būdingi šie požymiai: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija („Dabar šita byla yra apeliaciniame teisme. Savivaldybė apskundė nepalankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Klaipėdos teismo sprendimas buvo, paprastai kalbant, kad kaltas dėl nugriuvusio šlaito ne rangovas, o užsakovas. Laukiam, kada bus paskirtas posėdis”) yra vieša (ją galima sužinoti kreipusis į teismą), ji nėra neteiktina ir (arba) neskelbtina. Be kita ko, atsakovė neteikia įrodymų dėl to, jog pareiškėjo laikraštyje teiktais pasisakymais kokiu nors būdu buvo diskredituotas Administracijos autoritetas. Darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis pareiškėjo pasisakymas kokiu nors būdu sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą, todėl atsakovės nurodomas neigiamas poveikis vertintinas kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus apie tai, jog jis dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-412-253/2021 nagrinėjime iš esmės kaip Administracijos atstovas (Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-04 sprendimas). Išvadoje minėtos aplinkybės, vertinant tarnybinės atsakomybės laipsnį ir nuobaudos proporcingumą, nebuvo tiriamos.

Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo išimtinai formalų pobūdį, nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, tai, kad pažeidimas nėra sunkus, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas įsakymas naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių susidarys. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas prašymo, atitinkančio ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E.M. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2021-10-07 įsakymą Nr. P-289 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus vyriausiajam specialistui E.M.”.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė