Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sandoros takas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-955/2017 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Sandoros takas“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. J.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė panaikinti 2013 09 05 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kaip neteisėtą.

Nurodė, kad mokslo paskirties Pastatas-Institutas, 6C2p, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau - Pastatas) ir pastato 6C2p inžinerinės paskirties priklausiniai: pastatas – parduotuvė 7E1p, kiemo aikštelė b1, b2, tvora tl, t2, t3, t4, stoginė 8Ilm, atraminė sienutė b3 (toliau - Priklausiniai) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Sandoros takas“. NTR 2016 06 08 išrašo 4.2. p. nurodoma, kad Pastato Priklausinių įregistravimo ir nuosavybės teisės perėjimo UAB „Sandoros takas“ teisinis pagrindas yra 2013 09 05 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau - Deklaracija), įrašas galioja nuo 2013 05 07. Pastatas ir Priklausiniai patenka į kultūros paveldo vietovės - Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekto - Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijas. Pastato Priklausiniai priklauso II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau pati Deklaracija pasirašyta dėl I grupės nesudėtingo statinio. Vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2013 09 05 Deklaracijos įregistravimo metu, nuo 2013 07 16 iki 2014 01 01) 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas yra valstybės įgalioto asmens rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui. Kadangi Namas (10713) yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas ir patenka, kaip ir jo priklausiniai, į saugomą kultūros paveldo vietovės teritoriją, statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduotas tik parengus supaprastintą Pastato Priklausinių statybos projektą ir gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kaip ir privalomą Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Deklaracija nebuvo suderinta su Kultūros departamentu, taip pat atsakovė neturėjo teisėtai gauto statybą leidžiančio dokumento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino atsakovės UAB „Sandoros takas“ surašytą 2013 09 05 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo įregistruotos atsakovės UAB „Sandoros takas“ nuosavybės teisės į Pastato-Instituto, 6C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausinius: pastatą – parduotuvę 7E1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę b1, b2, tvorą tl, t2, t3, t4, stoginę 8Ilm, atraminę sienutę b3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip neteisėtą. Priteisė iš atsakovės valstybei 46,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, o šio prašymo netenkinus, Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo 2014 01 23. Teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, nustatytą LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje, kadangi šis terminas yra nustatytas būtent civiliniams teisiniams santykiams, kurie išimtinai yra susiję su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiga kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tačiau šioje byloje atsakovei nėra pareikšti jokie reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, į teismą dėl 2013 09 05 Deklaracijos pripažinimo neteisėta kreipėsi ne tas subjektas, kuris imperatyviai yra nustatytas LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje, todėl atsakovė nepagrįstai išplečia aukščiau paminėto įstatymo taikymo ribas. Teismas taip pa atmetė atsakovės prašymą taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, kadangi šioje byloje nėra skundžiamas joks administracinis aktas. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje analogiškose bylose (dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo), yra ne kartą išaiškinta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.), kurio ginčijimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas dėl 2013 09 05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 teisėtumo, įvertinęs atsakovės pateiktus ginčo pastatų statybos teisėtumą pagrindžiančius dokumentus, liudytojo K. B. parodymus, jog visi ginčo pastatų statybos darbai buvo atliekami gavus atitinkamus suderinimus, sprendė, kad nėra pagrindo pastato priklausinius laikyti savavališka statyba.

Teismas ieškovo reikalavimą panaikinti 2013 09 05 Deklaraciją, kurios pagrindu atsakovė deklaravo, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigti statinių naujos statybos darbai tenkino šiais argumentais:

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

7.1. Byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ginčo statiniai pastatyti iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 07 25 nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo, t. y. iki 1991 07 25. Todėl, vertinant ginčo statinių registracijos teisėtumą ne tik galėjo, bet ir turėjo būti taikomos Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 03 03 nutarimu Nr. 278 nuostatos.

7.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo statinių statybos teisėtumas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, kadangi, siekiant tinkamai įvertinti Deklaracijos teisėtumą, aplinkybė, ar statiniai pastatyti teisėtai, laikytina esmine. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 09 28 įsakymu Nr. D1-828 8.3 punktas numatė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos, kaip dokumento, esmė - atliktų statybos darbų teisėtumo patvirtinimas, todėl ieškovas, keldamas deklaracijos panaikinimo klausimą, visų pirma, turėjo įrodyti būtent ginčo statinių statybos neteisėtumo faktą.

7.3. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad Deklaracijos formai taikytini jos pildymo metu galioję teisės aktai, tačiau nesutinka su teismo nuostata, kad bet koks suklydimas pildant deklaracijos apie statybos užbaigimą formą yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimas, dėl kurio tokia deklaracija vertintina kaip niekinis sandoris. Atsakovės nuomone, deklaracija apie statybos užbaigimą galėtų būti vertinama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris tik tuomet, kai ji surašyta dėl statinio, iš esmės neatitinkančio statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

7.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad Deklaracijoje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie naujos statybos faktą. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas sąvokas: nauja statyba ir naujas statinys. Įrašas Deklaracijoje apie naują statybą reiškia, kad ginčo statiniai buvo projektuojami ir statomi naujai, o ne pertvarkant jau esamus statinius, t. y., kol nebuvo ginčo statinių, pagrindinis pastatas priklausinių neturėjo. Atitinkamai, įrašas Deklaracijoje apie naują statybą nepaneigia fakto, jog Deklaracija buvo surašyta dėl senų iki 1991 07 25 pastatytų statinių.

7.5. Nepaisant Deklaracijoje nurodytos ginčo statinių kategorijos, Nekilnojamojo turto registre duomenys apie ginčo statinių kategoriją nurodomi teisingai. Be to, nepriklausomai nuo to, kokia nesudėtingų statinių kategorija, t. y. I ar II buvo nustatyta atliekant jų kadastrinius matavimus ir registruojant juos Nekilnojamojo turto registre, tai nepaneigia fakto, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai, turint reikiamą projektinę dokumentaciją bei derinimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip techninę klaidą šį apsirikimą įvardino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi deklaracijos teisėtumo tyrimą.

7.6.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini Deklaracijos surašymo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, kadangi dėl ginčo statinių teismo sprendime buvo nustatyta, jog jie pastatyti turint projektą bei gavus reikiamus suderinimus, todėl nėra pagrindo jų laikyti savavališka statyba.

7.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nėra nei vienas iš subjektų, kuris pagal STR Statybos užbaigimas 8.3 punkto nuostatas turėtų teisę surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nors atsakovė ir nėra atlikusi ginčo statinių projektavimo ar statybos darbų, tačiau ji turėjo teisę surašyti Deklaraciją, kadangi, įgijusi nuosavybės teisę į Pagrindinį pastatą, įgijo visas teises į jo priklausinius, įskaitant ir teisę atlikti likusių neregistruotų priklausinių teisinę registraciją, t. y. tapo teisėta ginčo statinių valdytoja. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad ginčo statiniai laikytini Pagrindinio pastato priklausiniais.

7.8. Ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovui jo siekiamų teisinių pasekmių, kadangi net ir panaikinus Deklaraciją atsakovas vis tiek turėtų teisę registruoti ginčo statinius, kadangi kreipiantis dėl priklausinių, pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., įregistravimo pagal esamą teisinį reglamentavimą net nereikalaujama pateikti jų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.Atsakovės argumentas, kad byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, jog ginčo statiniai pastatyti iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 07 25 nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo, t. y. iki 1991 07 25, nepatvirtina fakto, kad ginčo statinių įteisinimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka.

8.2.Surašydama Deklaraciją apie statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigtą statinių statybą, atsakovė privalėjo pateikti naujos statybos projektinius sprendinius, kuriems turėjo pritarti institucija, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą.

8.3.Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad Deklaracijos surašymo metu žemės sklypą, kuriame stovi Deklaracijoje nurodyti Priklausiniai ir parduotuvė, valdė nuosavybės teise ar kitais pagrindais, kurie būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

8.4.Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Deklaracijos panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Nepanaikinus Deklaracijos, nebūtų teisingas valstybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje žemės sklypo formavimas, kurio procedūrai atlikti svarbūs paveldosaugos reikalavimai, paremti Kauno Senamiesčio 43 kvartalo urbanistiniais tyrimais.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, priimtas tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, statant ginčo statinius kaip nesudėtingus statinius, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje bei kultūros paveldo vietovėje, aktualiu laikotarpiu buvo privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Deklaraciją pildžiusi atsakovė negalėjo deklaruoti, kad statybą leidžiantis dokumentas ginčo statiniams yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus ir Kultūros paveldo skyriaus 2013 09 02 suderinimas.

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės surašytos Deklaracijos apie naujos statybos užbaigimą teisėtumo (Deklaracijos 1.1 ir 1.2 punktai) (t.1, b. l. 12).

Nustatyta, kad Pastatas-Institutas, 6C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), ir jo inžinerinės paskirties priklausiniai: kiemo aikštelė bl, b2, tvora tl, t2, t3, t4, stoginė 8Ilm, atraminė sienutė b3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotuvė 7Elp nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pastato Priklausinių įregistravimo ir nuosavybės teisės perėjimo atsakovei teisinis pagrindas yra 2013 09 05 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (NTR 2016- 06-08 išrašo 4.2. p. ).

Pastatas-Institutas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 03 13 įsakymu Nr. 074, o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Pastatas-Institutas ir inžinerinės paskirties jo priklausiniai: kiemo aikštelė bl, b2, tvora tl, t2, t3, t4, stoginė 8Ilm, atraminė sienutė b3, parduotuvė 7Elp patenka į kultūros paveldo vietovės - Kauno Senamiesčio ir archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekto - Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijas.

Ginčijama Deklaracija surašyta 2013 09 05, todėl, sprendžiant dėl jos teisėtumo, taikytini jos surašymo metu galioję teisės aktai. Nekilnojamojo turto registro 2016 06 08 duomenimis Pastato-Instituto Priklausiniai priklauso II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (t.1, b. l.16-20), tačiau pati Deklaracija pasirašyta dėl I grupės nesudėtingo statinio (t. 1, b. l. 12-14).

Atsakovė skunde laikosi nuostatos, kad bet koks suklydimas pildant Deklaracijos apie statybos užbaigimą formą nėra pagrindas konstatuoti, kad yra padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimas dėl kurio tokia deklaracija vertintina kaip niekinis sandoris. Atsakovės nuomone, Deklaracija apie statybos užbaigimą galėtų būti vertinama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris tik tuomet, kai ji surašyta dėl statinio, iš esmės neatitinkančio statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad deklaracijos netikslumai yra formalūs ir kad juos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertinto kaip sudarančius pagrindą naikinti skundžiamą deklaraciją.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 07 16 iki 2014 01 01) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas yra valstybės įgalioto asmens rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui. Pastatas ir jo priklausiniai yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas ir patenka į saugomą kultūros paveldo vietovės teritoriją, todėl statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduotas tik parengus supaprastintą pastato priklausinių statybos projektą ir gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kaip ir privalomą Kauno miesto savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Kaip matyti atsakovės surašytoje 2013 09 05 Deklaracijoje, joje nurodant, kad statinių bl, b2, b3, tl, t2, t3, t4, 8Ilm kiti inžineriniai, I grupės nesudėtingas statinys, nauja statyba, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus rašytinio pritarimo (suderinimo) nėra.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-826, (redakcija, galiojusi 2013 09 01 iki 2014 01 01) 32 punkte buvo nurodyta, kad atvejai, kuomet privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami reglamento 6 priede. Šio priedo 2 punkte (deklaracijos surašymo metu 3 punkte) buvo išvardinta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje bei statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Todėl, statant bet kokios grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, buvo reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus pritarimas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ginčijamos Deklaracijos surašymo metu galioję teisės aktai numatė privalomus reikalavimus parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinį pritarimą statant bet kokios grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, sprendžia, jog šių reikalavimų nesilaikant surašyta ginčijama Deklaracija pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta neteisėta (CK 1.80 straipsnis).

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas sutapatino naujos statybos ir naujo statinio sąvokas. Įrašas Deklaracijoje apie naują statybą reiškia, kad ginčo statiniai buvo projektuojami ir statomi naujai, todėl atsakovė privalėjo pateikti naujos statybos projektinius sprendinius ir ieškovės pritarimą šiems sprendiniams. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad ginčo statinių įteisinimas vyko ne teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigia ir kiti apeliantės skundo argumentai. Pastato Priklausinių įregistravimo ir nuosavybės teisės perėjimo atsakovei teisinis pagrindas yra 2013 09 05 Deklaracija, todėl byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių pagrindu konstatavus ginčo statinių įteisinimo nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų faktą, nėra teisiškai reikšmingi apeliantės skundo argumentai, kad ginčo statiniai buvo projektuoti kaip pagrindinio statinio Priklausiniai ir neteikia pagrindo kitaip spręsti ginčą (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.