Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Tretysis asmuo D. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 83-88) ir jo atstovas advokatas Aris Damušis teismo posėdyje nurodė, jog patikslintas ieškinys tenkintinas. Pastatas nuo 2001-07-02 (Kultūros vertybių apsaugos departamento 2001-05-25 rašto Nr. 501 pagrindu) įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Pastatas ir Pastato priklausiniai yra išsidėstę Rotušės a. 23, 24. Kaune, t. y. Kauno senamiesčio teritorijos ribose, kuris dar 1996-06-24 įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pastatas pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pastatas ir jo priklausiniai patenka ne tik į Kauno senamiesčio, bet ir archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekto - Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 2978). Pilies ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. 2013-09-05 Deklaracijoje nurodytų Pastato priklausinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduotas tik parengus supaprastintą Pastato priklausinių statybos projektą, gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą Pastato priklausinių, patenkančių į kultūros paveldo apsaugos zoną, pritarimą projektui ir rašytinį kompetentingų institucijų pritarimą. 2013-09-05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos tvarkos teisinius santykius reglamentavusiame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (redakcija, galiojusi 2013-09-05 Deklaracijos įregistravimo metu, nuo 2013-01-04 iki 2014-01-01) (toliau - STR 1.11.01:2010) numatyta, kad Statytojas, Statybos įstatymo 24 str. 2 d. nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Statybos inspekcija) padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 5 priede nustatytos formos deklaraciją. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 36.3 p. nustatyta, kad, pastačius ar rekonstravus nesudėtingą statinį, statytojo pageidavimu, Statybos inspekcijos padalinys tik registruoja deklaraciją, o remiantis to paties reglamento 44 p., deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Taigi, remiantis 2013-09-05 Deklaracijos sudarymo ir įregistravimo metu galiojusiomis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatomis, naujo nesudėtingo statinio statyba užbaigiama statytojui surašius statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 5 priede nustatytos formos deklaraciją, kuri, statytojo pageidavimu, gali būti pateikiama tvirtinti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Tai reiškia, kad norint įregistruoti naują nesudėtingą statinį Nekilnojamojo turto registre, statytojui pakanka pateikti registro duomenų tvarkytojui tik STR 1.11.01:2010 5 priede nustatytos formos deklaraciją - nustatyto turinio deklaracijos apie nesudėtingų statinių užbaigimą nėra privalomai tvirtinamos ar registruojamos Statybos inspekcijoje. Išanalizavus 2013-09-05 Deklaracijos sudarymo ir įregistravimo metu galiojusių teisės normų, susijusių su naujo nesudėtingo statinio statybos užbaigimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, nuostatas, darytina išvada, kad 2013-09-05 Deklaracija, kurios pagrindu buvo įregistruotos UAB „Sandoros takas“ nuosavybės teisės į Pastato priklausinius, yra neteisėta ir naikintina, nes sudaryta neturint šių statinių statybą leidžiančių dokumentų ir nurodžius joje tikrovės neatitinkančią informaciją apie Pastato priklausinių kategoriją ir naujos statybos faktą. 2013-09-05 Deklaracijoje, kurios pagrindu buvo įregistruotos UAB „Sandoros takas“ nuosavybės teisės į Pastato priklausinius, UAB „Sandoros takas“ deklaravo, kad užbaigta I grupės nesudėtingų statinių - Pastato priklausinių statyba, vykdyta pagal statybą leidžiantį dokumentą - 2013-09-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus suderinimą. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro turto registro centriniame duomenų banke pateikiami duomenys rodo, kad Pastato priklausiniai priskirtini II grupės nesudėtingu statiniu kategorijai. Vadinasi, UAB „Sandoros takas“, pateikdamas 2013-09-05 Deklaraciją apie Pastato priklausinių statybos užbaigimą, sąmoningai nurodė joje klaidingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių statinių priskirtinumą žemesnei (nei faktinė II) kategorijai. 2013-09-05 Deklaracijoje UAB „Sandoros takas“ nurodė, kad Pastato priklausinių statyba buvo vykdoma pagal statybą leidžiantį dokumentą - 2013-09-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus suderinimą. 2013-09-05 Deklaracijoje nurodytų Pastato priklausinių, esančių kultūros paveldo objekto (Kauno senamiesčio) teritorijoje, statybos leidimas (rašytinis pritarimas) galėjo būti išduotas tik parengus supaprastintą Pastato priklausinių statybos projektą, gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą Pastato priklausinių, patenkančių į kultūros paveldo apsaugos zoną, pritarimą projektui ir rašytinį kompetentingų institucijų pritarimą Pastato priklausinių statybos projektui. Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-14 įsakymu Nr. A-2826, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius, neturi įgalinimų teikti rašytinius pritarimus dėl statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo) išdavimo. 2013-09-05 Deklaracijoje nurodytų statinių statybos darbai pabaigti dar 1986 m., o statinių statyba vykdyta pagal šiuos statybą leidžiančius dokumentus - 1974 m. Kauno miesto Restoranų - kavinių tresto užsakytą pastatų Rotušės a. 24 - 25 Kaune, techninį darbo projektą ir 1981 - 1982 m. vykdyto pastatų Rotušės a. 23, 24 kapitalinio remonto brėžinius. 2013-09-05 Deklaracijoje pateikiami duomenys apie naujos statinių (Pastato priklausiniu) statybos užbaigimą 2013-09-05 yra akivaizdžiai prieštaringi, nes VĮ Registrų centre nurodyta informacija apie šių statinių statybos užbaigimą dar 1986 m. VĮ Registrų centre saugomoje Pastato inventorinėje byloje dar 1996 m. yra užfiksuota informacija apie tai, kad Pastato priklausiniu statyba yra savavališka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, objektyvu, kad minėtų statinių statyba negalėjo būti atlikta ir užbaigta naujai parengtos 2013-09-05 Deklaracijos pagrindu.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 89-91) prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas UAB „Sandoros takas“ prašymas nekilnojamojo turto registre įregistruoti parduotuvę 7Elp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius, t.y. kiemo aikšteles bl, b2, tvoras tl, t2, t3, t4, stoginę 8Ilm ir atraminę sienutę b3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) kaip UAB „Sandoros takas“ priklausančio pastato 6C2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) priklausinius. Kartu su šiuo prašymu statytojas UAB „Sandoros takas“ teritoriniam registratoriui pateikė 2013 m. rugpjūčio 2 d. ginčo statinių kadastrinių matavimų bylą bei užpildytą ir pasirašytą 2013 m. rugsėjo 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 Šioje Deklaracijoje kaip statybą leidžiantis dokumentas nurodytas „Suderinimas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius, 2013-09-02“. LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte apibrėžta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau - Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Statytojas UAB „Sandoros takas“, paskelbdamas, jog Deklaracijoje išvardintų statinių statybos darbai užbaigti statyti pagal teisės aktų reikalavimus ir užpildęs bei pasirašęs Deklaraciją, prisiėmė atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Vadovaujantis nekilnojamojo turto teritorinio registro ir kadastro tvarkytojo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Kokie dokumentai turi būti teikiami dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Ginčo statinių statybos pabaigos metai yra 1986 m. - 1990 m. Pagal LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 ir LR Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1263 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau - Sąrašas) 2 ir 2.3. punktus, pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos. Vienas iš dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą yra Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant UAB „Sandoros takas“ prašymą dėl ginčo statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre nebuvo aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, kurios būtų pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, teritorinis registratorius Deklaracijos pagrindu 2013 m. rugsėjo 9 d. įregistravo nekilnojamojo turto registre ginčo statinius ir nuosavybės teises į juos. Sprendimas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos įforminamas įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis), o jo priėmimo data yra laikoma duomenų įrašymo data. Taigi sprendimas įregistruoti nekilnojamojo turto registre ginčo statinius ir daiktines teises į juos buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 9 d. Teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintas ginčo statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo pagrindas, būtų pakankamas teisinis pagrindas išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ginčo statinius ir daiktines teises į juos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 105-106) prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, 32 punktas numato atvejus kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui, kurie pateikiami šio reglamento 6 priede. Minėto reglamento 6 priedo 2.2 papunktis nustato, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui reikalingi statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o pagal 2.2 papunktį statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal LR statybos įstatymo 23 str. 17 d. 4 p. nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas statinio projektui. Ginčo statiniai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 109-112) prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad naujo nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Todėl ieškinyje minimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus ir Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013-09-02 derinimo viza negali būti laikoma rašytiniu įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu - statybą leidžiančiu dokumentu, suteikiančiu teisę į tam tikrą statybą. Be to, rašytinio pritarimo forma aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 13 priede, todėl išduodant statybą leidžiantį dokumentą, turi būti užpildoma nustatyta rašytinio pritarimo forma, kas dar kartą patvirtina, kad nurodyti savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių derinimai statinių išdėstymo plane negali būti laikomi sprendimu išduoti statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą, kurio išdavimo tvarka bei reikalavimai yra reglamentuoti nurodytuose teisės aktuose. Kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-01-23 rašte Nr. (33.200)R-543, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius ir Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistai statinių išdėstymo plane 2013-09-02 uždėjo derinimo vizas, jog neprieštarauja statinių 7Elp, 8Ilm, bl, b2, b3, tl, t2, t3, t4 įteisinimui, tačiau, statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas ginčo statinių statybai (įteisinimui), kuris suteiktų statytojui teisę į tam tikrą statybą, Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo išduotas, dėl tokio dokumento išdavimo taip pat nebuvo kreiptasi. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, buvo pradėta statinio (tvoros), kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pastatytos tarp namų Rotušės a. Nr. 23 ir Nr. 26, Kaune, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra: statinys įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą, 2012 m. rugsėjo 27 d. surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas. Tačiau 2013-09-16 UAB „Sandoros takas“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą nutraukti statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, nurodydamas, kad šis statinys, dėl kurio buvo pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, nuosavybės teise priklauso UAB „Sandoros takas“. Kadangi paaiškėjo aplinkybė, kad turtas, dėl kurio buvo pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, yra kito asmens privati nuosavybė, todėl nebeliko pagrindo tęsti minėtą procedūrą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, ginčijama deklaracija buvo surašyta prieš nutraukiant pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, o ne po jos nutraukimo, be to, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie skelbė, kad ginčo statiniai nuosavybės teisė priklauso UAB „Sandoros takas“ (įrašas apie tai galiojo nuo 2013-09-09).

Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir staaybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 113-117) prašo patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodo, jog Deklaracijos surašymo metu galiojusio Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013-01-16 įsakymu Nr. IV-10 (toliau - aprašas), III skyriaus nuostatos reglamentavo deklaracijų tikrinimo tvarką. Aprašo 13 punktas numatė, kad „Tikrintinų patvirtintų ir užregistruotų Deklaracijų skaičius nustatomas Padalinių metiniuose darbo planuose. Neplaniniai Deklaracijų (patvirtintų, užregistruotų ir Statytojų tiesiogiai RC pateiktų) patikrinimai atliekami vykdant atskirus Inspekcijos vadovybės pavedimus, Susitarimo įsipareigojimus ir nagrinėjant Inspekcijos gautus skundus (pranešimus), susijusius su Deklaracijų teisėtumu“. Nagrinėjamu atveju skyriuje buvo gautas 2013-02-18 pranešimas, kurio pagrindu Inspekcijos skyriaus įgalioti specialistai 2014-04-29 pradėjo deklaracijos tikrinimo procedūrą vietoje, t.y. Rotušės a. 24, Kaune. Patikrinime dalyvavo ieškovo ir atsakovo įgalioti asmenys. Inspekcijos skyriaus 2014-10-27 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. DTA-181-(15.39) (toliau - patikrinimo aktas) nustatyta, kad deklaracijoje nurodyti pastato ir kitų statinių techniniai matmenys atitinka faktinius, tačiau klaidingai nurodyta tvoros kategorija. Deklaracijoje nurodyta, kad pastatas ir kiti statiniai, tame skaičiuje ir tvora, yra I grupės nesudėtingi statiniai, o patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora tl, t2, t3, t4, kurios aukštis > 2,0 m, yra priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi deklaraciją pateikęs asmuo neteisingai nurodė tvoros tl, t2, t3, t4 kategoriją, pastato ir kitų statinių statybai nepateikė duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą. Patikrinimo metu Inspekcijos skyrius pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-03 išrašo, registro Nr. 20/126950, ir kadastro duomenų bylos duomenis nustatė, kad pastatas yra statytas 1990 metais, kiti statiniai statyti 1986 metais. Patikrinimo metu galiojęs Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 42.7 punktas numatė, kad skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Kadangi pastatas ir kiti statiniai, kuriems deklaracijoje nenurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statyti seniau kaip prieš 10 metų, todėl Inspekcijos skyrius 2014-12-30 sprendimu Nr. (15.2)-2D-20336 „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą“ (toliau - Inspekcijos sprendimas) pastato ir kitų statinių statybos teisėtumo klausimo nagrinėjimą nutraukė. Deklaracijos pateikimo metu galioję LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentavo Statytojo teisių įgyvendinimą. Atitinkamai buvo numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, galiojusi deklaracijos pateikimo metu, numatė, kad „nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, <...>; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, priedo 1 ir 2 lentelės nuostatos detalizavo I ir II grupės nesudėtingų statinių techninius parametrus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, galiojusi deklaracijos pateikimo metu, nustatė, kad naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Naujo statinio statybą detalizavo statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 7 punkto nuostatos. Deklaracijos pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos numatė, jog supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kitais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Raštu statinio projektui pritaria savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas - visais atvejais, Kultūros paveldo Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas - statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais. Deklaracijos pateikimo metu galiojęs statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 6 priede pateikiami atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą. Vadovaujantis reglamento 6 priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų nuostatomis, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi, statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; statant valstybinėje žemėje. Deklaracijos pateikimo metu galiojęs statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 (toliau - STR „Statybos užbaigimas“), 8.3 punktas numatė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą - tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Šio teisės akto 34 punktas nustatė, kad statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas), šiame skyriuje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Inspekcijos padaliniui pateikia deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta buvo STR „Statybos užbaigimas“ 5 priede. Deklaracijos 2 punkte turi būti nurodomas statybą leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris. Deklaraciją bendruoju atveju pasirašo statytojas, statinio projekto vadovas, statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. STR „Statybos užbaigimas“.STR „Statybos užbaigimas“ 35 punktas, galiojęs deklaracijos pateikimo metu, nustatė atvejus, kuriais statytojas ar kitas šio teisės akto 8.3 punkte nurodytas asmuo privalėjo Inspekcijai pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, o 36 punktas - atvejus, kada Inspekcija privalo patvirtinti pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Minėto statybos techninio reglamento 41 punkte buvo numatyta, kad tais atvejais, kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji Inspekcijoje tik užregistruojama. Pažymėtina, kad STR „Statybos užbaigimas“ 35 punkto nuostatos nenumatė atvejo, kad statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas) privalo pateikti Inspekcijai deklaraciją apie naujo nesudėtingo statinio statybos užbaigimą. Šio teisės akto 36.1 punkte buvo nustatyta, kad deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo (į nesudėtingą statinį) užbaigimą gali būti tvirtinama statytojo pageidavimu. Deklaracijos pateikimas Inspekcijai ir tvirtinimas nebuvo privalomi, išskyrus atvejus, kai statytojas to pageidauja. Nagrinėjamu atveju deklaracija nebuvo pateikta Inspekcijos skyriui, ji tiesiogiai užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre. Inspekcijos nuomone, užpildę deklaraciją asmenys, kurios pagrindu registruojama nuosavybė, garantuoja, kad joje pateikti duomenys yra teisingi, veikia savo rizika, jei ateityje paaiškėtų, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės, t.y. už tokių deklaracijų teisingumą atsakingi deklaracijas užpildę asmenys.

Atsakovė UAB „Sandoros takas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 3-8) prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, netaikius senaties termino, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog Ginčo statiniai buvo projektuojami ir pastatyti 1972-1990 metais, pagal tuo metu jų projektavimui ir statybai taikytus reikalavimus. Atitinkamai, ir Nekilnojamojo turto registre jie buvo registruojami kaip seni statiniai, pastatyti iki 1991-07-25. Registruojant ginčo statinius buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d. bei Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 (nauja redakcija nuo 2011-11-09). Ginčo statiniai, kaip mažosios architektūros formos, buvo projektuoti ir statyti kaip pastato Rotušės a. 24, kavinės „Ugnė“, priklausiniai (šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-01-23 raštas Nr. (33.200)R-543). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pastatas-institutas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, kad Pastatas-institutas ir ginčo statiniai patenka į kultūros paveldo vietovės - Kauno Senamiesčio ir archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekto - Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijas. Tačiau be patikslintame ieškinyje nurodytų duomenų apie teisės aktus, susijusius su Pastatu-institutu ir jo teritorija, kaip saugotinu kultūros paveldu, kurie buvo priimti po Nepriklausomybės atkūrimo, svarbūs yra ir duomenys apie sovietmečiu šiai teritorijai taikytą apsaugą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1969-08-22 nutarimo Nr. 353 1 punktu buvo nustatyta, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istoriniai senamiesčiai yra valstybės saugoma miestų zona. To paties nutarimo 7 punktu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomieji komitetai buvo įpareigoti geriau kontroliuoti, kaip atliekamas senamiesčiuose pastatų bei įrenginių remontas, rekonstravimas, restauravimas, inžinerinių komunikacijų įrengimas, kaip naudojami pastatai, išdėstomos įstaigos, pritaikomos joms patalpos ir kaip sprendžiami kiti klausimai, griežčiau reikalauti iš senamiesčių pastatus eksportuojančių įstaigų laiku remontuoti stogus, vandens nutekėjimo įrenginius, fasadus, užtikrinti, kad būtų švarūs ir gerai sutvarkyti senamiesčių kiemai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo statinių projektavimo bei statybos metu Kauno Senamiestis jau buvo įgijęs valstybės saugomos teritorijos statusą ir dėl šios priežasties ginčo statiniai buvo projektuojami ir statomi su to meto už paveldo apsaugą atsakingų pareigūnų žinia bei derinimais. Ginčydamas Deklaracijos teisėtumą ieškovas nepagrįstai remiasi Deklaracijos rengimo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais statinių projektavimą ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ginčo statiniai buvo projektuojami ir pastatyti 1972-1990 metais - patikslintame ieškinyje nenurodoma jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo statiniai 1972-1990 metais buvo pastatyti nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, neturint reikiamų suderinimų. Pažymėtina, jog Deklaracija surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1972-1990 metų, t.y. seniai pastatytam turtui. Atitinkamai, neturi teisinio pagrindo ieškovo nuostata, kad „(...) statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduotas tik parengus supaprastintą Pastato Priklausinių statybos projektą ir gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą (...)“. Pažymėtina, kad dar 1972 m. eskizinio projekto stadijoje genplano brėžinys buvo suderintas su Kauno miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos viršininku. Ieškovas Deklaracijos neteisėtumą įrodinėja tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo statiniai priklauso II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau Deklaracija pasirašyta dėl I grupės nesudėtingo statinio. Kaip Deklaracijos neteisėtumo įrodymą ieškovas vertina ir aplinkybę, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2013-09-02 derinimai (toliau - 2013-09-02 derinimai) negali būti laikomi statybą leidžiančiais dokumentais. Ieškovui nepateikus jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų ginčo statinių statybos teisėtumą, t.y. kurie paneigtų faktą, kad ginčo statiniai pastatyti laikantis jų statybos metu galiojusių reikalavimų, minėti patikslinto ieškinio argumentai vertintini tik kaip formalūs Deklaracijos netikslumai, nesudarantys pagrindo pripažinti Deklaraciją neteisėta. Deklaracijoje suklysta nurodant statinių grupę dėl to, kad atliekant ginčo statinių kadastrinius matavimus, pastato – parduotuvės žymėjimas plane 7E1p, kategorija buvo nurodyta kaip I grupės nesudėtingas statinys - per neapsižiūrėjimą Deklaracijoje ta pati kategorija nurodyta ir kitiems ginčo statiniams. Suklydimas Deklaracijoje nurodant ginčo statinių kategoriją nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių - jokių pasekmių. Dėl 2013-09-02 derinimų įvardinimo statybą leidžiančiais dokumentais, pasakytina, jog vietoj jų Deklaracijoje turėjo būti nurodyti 1972 m. projektavimo užduotis, 1974 m. Kauno m. Restoranų-kavinių tresto užsakytas pastatų Rotušės a. 24-25 Techninis darbo projektas, 1981-1982 m. vykdyto pastatų Rotušės a. 23, 24 kapitalinio remonto brėžiniai. Tačiau šiuo atveju svarbiausia ne tai, kas įrašyta Deklaracijoje, o tai, kad ginčo statiniai turėjo reikiamą dokumentaciją, leidusią vykdyti jų statybas. Nepagrįstu laikytinas ir patikslinto ieškinio argumentas, kad 1974 m. Kauno miesto Restoranų-kavinių tresto užsakytas Techninis darbo projektas tarimai apėmė pastatų Rotušės a. 24 ir 25, Kaune, bet ne ginčo statinių kapitalinio remonto darbus. Prie atsiliepimo pridedama tekstinė projektų medžiaga, o taip pat brėžiniai patvirtina, kad nuo pat 1972 m. buvo kalbama ne tik apie pastatų kapitalinį remontą, bet ir apie priestato bei kavinės terasos įrengimą, buvo detaliai aptarti tvorai keliami reikalavimai. Nesutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, kad ginčo statiniai laikytini savavališka statyba. Nėra teisinio pagrindo įrašą inventorinėje byloje laikyti savavališkos statybos įrodymu. Statybų teisėtumo kontrolės funkciją atlieka valstybės įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad statybų teisėtumo kontrolės funkciją atliekančios institucijos ginčo statiniams niekada nėra surašiusios jokio savavališkos statybos akto. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktos inventorinės bylos lapo su spaudu apie savavališką statybą kopijos, atitinkamas įrašas padarytas 1996 m. (mėnuo neįskaitomas). 1996 metais statybų teisėtumo kontrolę reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso 114 str., Statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-08 nutarimu Nr. 931, o vėliau -Statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 844. Pagal paminėtų teisės aktų nuostatas, nurodytu laikotarpiu statybų teisėtumo kontrolės vykdymas buvo priskirtas apskrities valdytojams, valstybinės priežiūros tarnyboms - Lietuvos valstybės vykdomosios valdžios institucijų ir miestų (rajonų) savivaldybių įgaliotiems organams (pareigūnams), apskričių valdytojų administracijos valstybinės statybos inspekcijoms. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kuri iš paminėtų institucijų būtų fiksavusi savavališkos statybos faktą dėl ginčo statinių. Kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, t.y. kad nėra pagrindo jų laikyti savavališkais, patvirtina ir aukščiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su jų projektavimu, o taip pat prie atsiliepimo pridedama jų projektinės dokumentacijos medžiagos kopija. Ieškovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad remiantis Taisyklėmis buvo pradėta tvoros, vieno iš ginčo statinių, pripažinimo bešeimininkiu procedūra, kuri dėl ieškovui nežinomų priežasčių buvo nutraukta. Pažymėtina, kad turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra yra reglamentuota taip, kad būtų sudaryta galimybė nustatyti statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, savininkus (pvz., Taisyklių 341 punktas). Normalu, kad atsiradus ginčo statinių savininkui buvo pagrindas nutraukti pradėtą šio turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Pats faktas, jog dėl dalies ginčo statinių buvo surašytas 2012-09-27 apskaitos aktas Nr. 60-17-105, rodo, kad Kauno miesto savivaldybė nelaikė šių statinių savavališka statyba - priešingu atveju, manome, savivaldybė būtų inicijavusi ne turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, o savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Patikslinto ieškinio argumentas, jog Kauno Senamiesčio 43 kvartalo urbanistinių tyrimų byloje nurodyta, kad toje vietoje, kur yra ginčo statiniai, yra išlikęs istorinis įvažiavimas į valdą, kuri turi (gali) būti atstatyta, taip pat nesudaro pagrindo naikinti Deklaracijos. Į Kauno Senamiesčio 43 kvartalo urbanistinių tyrimų bylos medžiagą turi būti atsižvelgiama projektuojant ir statant naujus statinius, rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, keičiant esamą teritorijos naudojimo režimą, tačiau šių tyrimų medžiaga negali būti laikoma pagrindu panaikinti teisėtai pastatytų esamų statinių statybos pabaigą įforminantį dokumentą ar šių statinių teisinę registraciją. Pažymėtina ir tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovui jo siekiamų teisinių pasekmių, kadangi net ir panaikinus Deklaraciją atsakovas vis tiek turėtų teisę registruoti ginčo statinius Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo pagrindu. Tokią išvadą leidžia daryti minėto sąrašo 7 punktas, numatantis, kad nekilnojamojo turto registre registruojant pagrindinius pastatus ir jų priklausinius, esančius vienoje namų valdoje ar tame pačiame sodo sklype, pateikiami visų statinių, išskyrus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai pagrindiniai pastatai jau įregistruoti nustatyta tvarka, o jų priklausiniai likę neregistruoti. Darytina išvada, kad kreipiantis dėl priklausinių, pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., įregistravimo pagal esamą teisinį reglamentavimą net nereikalaujama pateikti jų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Vertinant ieškovo patikslintu ieškiniu keliamo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbiu įrodymu laikytinas ieškovui adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-01-23 raštas Nr. (33.200)R-543. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas patvirtina faktą, kad ieškovui tiek apie Deklaraciją, tiek apie visas aplinkybes, susijusias su ginčo statinių statyba buvo žinoma dar 2014 m. sausio mėnesį, tačiau turėdamas šią informaciją ieškovas nematė pagrindo ginčyti Deklaracijos, t.y. nelaikė, kad Deklaracija pažeidžiami kultūros paveldo apsaugos interesai. Ieškovas teisminius procesus dėl Deklaracijos išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro bei dėl Deklaracijos panaikinimo inicijavo tik tuomet, kai į jį kreipėsi D. J.. Statybos įstatymo 24 str. 8 d. numatyta, kad statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d., reglamentuojanti savavališkos statybos padarinių šalinimą, numato, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Nustatydamas tokį terminą deklaracijai ginčyti įstatymų leidėjas siekė, kad būtų užtikrinti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai - akivaizdu, kad šių principų įgyvendinimas nebūtų užtikrintas, jei terminas deklaracijai ginčyti būtų taikomas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir nebūtų taikomas kitoms institucijoms, kurioms įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo (Statybos įstatymo 24 str. 7 d.). Dėl paminėtų priežasčių mano, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą yra pagrindas taikyti ir ieškovo šioje byloje keliamam reikalavimui dėl Deklaracijos panaikinimo, kadangi ginčo statinių kadastro duomenys nustatyti 2013-08-02, t.y. nuo jų įregistravimo jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Teismui nusprendus netaikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. numatyto termino, Deklaracijos ginčijimui prašo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą.