Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A. I., Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir (trečiųjų asmenų) G. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo atsakovui UAB „GREITISTA“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., E. G., A. G., M. U., A. M. U., I. I., G. I., A. S., L. P., A. B., T. B., R. V., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. P., V. R., R. R., G. B., R. B., AB DNB bankas, Nordea Bank Finland P/c skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 10 d. UAB „GREITISTA“ pateikė tvirtinti Inspekcijos Vilniaus skyriui deklaraciją apie dvibučio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, statybos užbaigimą. Deklaracijoje nurodyta, jog užbaigtas statyti gyvenamasis namas, naujos statybos, neypatingas statinys. Dokumente nurodytas statinio projektas, statybą leidžiantis dokumentas, pateiktos statinio projekto ir statybos leidimo bei Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos kopijos (administracinės bylos T.1, b.l.35-43). UAB „GREITISTA“ surašyta deklaracija 2013 m. sausio 22 d. patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovo ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr.UDT-00-130122-00079 apie statybos užbaigimą (administracinės bylos T.1, b.l.39, 52). Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, bei du šiame name esantys butai: unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),, ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),. Butų dalys parduotos šioje byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (administracinės bylos T.1, b.l. 8).

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ginčą teisme pradėjo atlikęs patikrinimą dėl statybos teisėtumo pagal 2012-09-17 gautą G. B. skundą (administracinės bylos T.1, b.l. 54), kuris buvo argumentuojamas pažeistu sklypo užstatymu. Inspekcija (ieškovas), nagrinėdama skundą, atliko projektinių sprendinių dėl pirmo aukšto perdangos bei mansardinio aukšto perdangos ir stogo planų patikrinimą, juos palygindama su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu. Taip pat 2013-02-18 buvo atliktas statinio patikrinimas vietoje (administracinės bylos T.1, b.l.50). Atlikusi šiuos veiksmus, Inspekcija 2013-02-18 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-11, kuriame nurodė, kad patikrinta deklaracija apie statybos užbaigimą; duomenys apie statinį – dviejų butų pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),. Šiame akte nustatyti esminiai nukrypimai nuo projekto: pakeistos laikančiosios konstrukcijos – iškirstos angos; pagal požymius daugiabutis, kuriam leidimo neturi. Šiame akte padaryta išvada, kad pastatytas gyvenamasis namas neatitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių (administracinės bylos T.1, b. l. 90-92).

Dėl statinio paskirties

16. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013.01.09 iki 2013.07.01) numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį „užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą“.

17. Apeliantas įrodinėja, kad pastatytas naujas statinys – dvibutis gyvenamasis namas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, neatitinka projekto sprendinių, ir bet kuriuo atveju, jei padaryti pakeitimai projekte, ar jie būtų esminiai, ar neesminiai, turi būti parengtas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas (T.6, b.l.3).

18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad prieš darant statinyje darbus ne pagal projektą turėjo būti pakeisti projekto sprendiniai, nes Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012.10.28 iki 2014.01.16) numatė, jog „projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 [5.37] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka“. Tačiau šioje byloje keliamas klausimas, ar yra pakankamas teisinis pagrindas naikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, nes byloje nėra ginčo, jog statinio projekto sprendiniai buvo pakeisti (CPK 13 straipsnis). Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ yra teisės aktas, kurio paskirtis – sureguliuoti įvairios paskirties projektų rengimo tvarką (1.1 punktas). Taigi tai privalomieji reikalavimai, kurie yra numatyti viešosios teisės, todėl reguliavimas pasižymi imperatyviu jo taikymu.

19. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 punkte (ginčo deklaracijos pateikimo metu galiojusi akto redakcija, t.y. nuo 2013.01.04 iki 2014.01.01) nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. To paties teisės akto 34 punkte nustatyta, jog statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) Deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta Reglamento 5 priede.

20. Taigi deklaracija pildoma pagal privalomai patvirtintą formą, kurios 1 grafoje turi būti nurodyta statinio pagrindinė naudojimo paskirtis. Nagrinėjamoje byloje dvibutis gyvenamasis namas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, buvo nauja statyba ir pildant ginčo deklaraciją nėra nuorodų, jog būtų pakeista šio statinių pagrindinė naudojimo paskirtis. Taip pat deklaruota, kad statinio projektas yra dvibutis gyvenamasis namas 7.2., II-008, 2011. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog dvibučiame gyvenamajame name yra projektuojamas pirmas aukštas. Patekimas į jį numatytas iš šiaurinės pusės sklypo per tambūrą. Bute įrengiami 2 miegamieji, 2 vonios kambariai, virtuvė, svetainė, studija ir pagalbinės patalpos. Į antrą 9 kambarių butą patenkama iš pietinės sklypo pusės per vidinę laiptinę (administracinės bylos T.1, b. l. 62).

21. Iš apelianto 2013-02-18 surašyto deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akto Nr. DTA-11 matyti, kad atliktas patikrinimas vietoje ir nustatyta, jog: pakeistos laikančiosios konstrukcijos – iškirstos angos; pagal požymius daugiabutis, kuriam leidimo statytojas neturi. Šiame akte padaryta išvada, kad pastatytas gyvenamasis namas neatitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių (administracinės bylos T.1, b. l. 90-92). Iš nuotraukų kopijų, pateiktų į bylą, matyti, jog į statinį patekimai yra ne du, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, o daugiau (administracinės bylos T.1, b. l. 99, T.6. b.l.114). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog patalpų išdėstymas pirmame aukšte atitinka daugiabučiui būdingas funkciniais ryšiais patalpas. Projekte yra įrengtos keturios atskiros patalpos, į kurias patenkama iš bendros laiptinės. Taigi visiškai ne pagal aiškinamąjį raštą. Antrame aukšte įrengtos projekte nenumatytos pertvaros, taip suformuojant keturias patalpas su sanitariniais mazgais, į kurias patenkama pro projekte nenumatytas, bet įrengtas angas. Mansardiniame aukšte taip pat įrengtos keturios atskiros patalpos, į kurias patenkama iš bendros laiptinės (administracinės bylos T.1, b. l. 50). Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),, savininkai iš esmės neginčijo apelianto nustatytos aplinkybės dėl 12 patalpų, kurios yra atskiros ir susijusios tik bendro naudojimo objektais ir būdingos daugiabučiui statiniui dėl namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės įrangos, įrengimo (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Minėta teismo išvada yra visiškai nemotyvuota, iš esmės byloje apskritai nebuvo vertinta aplinkybė dėl deklaruojamos statinio paskirties atitikties faktinėms aplinkybėms. Tai reiškia, kad byloje nebuvo ištirti pateikti įrodymai (CPK 14 straipsnio 1, 2 dalis).

22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.2. punktas numato, kad gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai yra skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai ar keli sublokuoti namai. Taigi statinių sublokavimas nekeičia esminio reikalavimo – statyti taip, kad būtų pritaikytos patalpos gyventi dviem šeimoms. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad gyvenamasis namas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, pritaikytas gyventi daugiau nei dviem šeimoms. Ši aplinkybė yra akivaizdi iš fotonuotraukų kopijų, patalpų eksplikacijos, patalpas įsigijusių asmenų pavardžių: A. B., T. B., R. V., A. G., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. R., R. R.,

23. CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Nors įstatymas nepateikia aiškios šeimos sampratos, tačiau dogmatiškai tiriant vien įsigijusių patalpas asmenų pavardes galima padaryti išvadą, jog šeimų yra daugiau nei trys. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarimą byloje Nr. 21/2008 dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos. CPK 3 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal teisingumo kriterijų, galima spręsti, jog apeliantas visiškai įrodė, jog atsakovas pildydamas deklaraciją pagal privalomai patvirtintą formą, pažeidė imperatyvų reikalavimą teisingai nurodyti statinio pagrindinę naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad statinys, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3. punkte (deklaracijos pateikimo metu aktuali redakcija) numatyto pogrupio – daugiabutis namas, t.y. trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Nustačius, jog yra padarytas imperatyvių normų pažeidimas, neteisingai užpildžius deklaraciją, ieškovo (apelianto) ieškinys tenkinamas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2013.01.09 iki 2013.07.01)).

24. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2 punktas numato, jog projekto rengimo dokumente techninės užduoties sudėtis priklauso nuo projektuojamo statinio naudojimo paskirties, Statytojo pageidavimų ir Projekto rūšies. Tai reiškia, jog tampa teisiškai pagrįsti apeliantų G. B. ir R. B. argumentai dėl skirtingų reikalavimų projekto sprendiniams statant daugiabutį namą, nes jo paskirtis per se kelia daugiau reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai). Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 105.9. punkte numatytas reikalavimas suprojektuoti evakuacinius išėjimus, o minėto teisės akto 3 priede yra numatytas didesnis statinio atsparumo ugniai koeficientas.

25. Valstybė, įsteigusi Inspekciją, kaip specialaus teisinio statuso subjektą, turintį kontroliuoti statybos procesus, pirmiausia, siekė užtikrinti pačių trečiųjų asmenų saugumą, preziumuojant jos kompetenciją šioje srityje. Tokiu atveju konstatuojama, jog teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad būtų pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, kai byloje nėra įrodymų, jog statinys, kuris faktiškai yra daugiabutis namas, pastatytas pagal techninę užduotį, parengtą pagal pakeistą paskirtį, yra neteisinga.

Dėl laikančiųjų konstrukcijų ir įrodinėjimo pareigos

26. Byloje nustatyta, kad apeliantas įvertinęs, statytojo 2013 m. sausio 16 d. pateiktus statinio projekto pirmo aukšto perdangos, mansardinio aukšto perdangos ir stogo planus ir kitus statinio projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius ir palyginęs juos su kadastrinių matavimų bylos duomenis, nustatė, kad statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos (laikančiose vidinėse sienose įrengtos statinio projekte nenumatytos angos. Ginčydami apelianto įrodinėjamą aplinkybę dėl esminių nukrypimų nuo projekto nei atsakovas, nei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., T. B., R. V., A. G., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. R., R. R., neneigė aplinkybės, jog yra padarytos laikančiose konstrukcijose angos ne pagal projektą, kurios akivaizdžiai matytis nuotraukose. Nesutikdami su Inspekcijos reikalavimu, atsakovas ir patalpų bendrasavininkiai, dalyvaujantys byloje kaip tretieji asmenys, nurodė, kad angų iškirtimas ar užmūrijimas, jei yra išlaikytas esminis atsparumo ir pastovumo reikalavimas, nėra draudžiamas bei nelaikomas esminio statinio projekto sprendinių pakeitimu (administracinės bylos T.2, b. l. 166).

27. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48.1 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2013.01.01 iki 2013.01.13) numato, kad nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai dėl technologinių priežasčių dalis laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, laikančiųjų sienų ir pan.) keičiamos į turinčias ne blogesnes savybes konstrukcijas. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos apeliacinio skundo argumentu (T.6, b.l.5), jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodyta argumentų, kokios technologinės priežastys paveikė padaryti projekto sprendinių pakeitimus dalyje laikančiųjų konstrukcijų padarant angas ir dalyje jas padidinant. Taip pat byloje nėra nurodyti įrodymai, kad padarius pakeitimus laikančiosiose konstrukcijose dalis jų buvo pakeistos į turinčias ne blogesnes savybes konstrukcijas (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcija 2013-02-18 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktą Nr. DTA-11 pagal A. U. personalinės projektavimo ir meno firmos „AGA arch. Art.“ 2012 m. parengto statinio projekto Nr. 11-008 kopijoje esančius duomenis, taip pat palygino daikto kadastro duomenų bylos ir ir projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius (administracinės bylos T.1, b. l. 27-34, 50). Atsakovas, pateikdamas ginčo deklaraciją, nurodė tą patį projektą (administracinės bylos T.1, b. l. 35) pagal kurio duomenis buvo surašytas deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas Nr. DTA-11. Tai reiškia, kad byloje nėra įrodytas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48.1 punkte numatytos išimties taikymo galimumas. Tuo atveju, jei jau tretieji asmenys įrodinėjo, jog galėjo būti atlikti pakeitimai laikančiose konstrukcijose, pakeitus į turinčias ne blogesnes savybes konstrukcijas, tai jie turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius apie pakeistus projekto sprendinius (CPK 178 straipsnis). Pats atsakovas nurodė, jog dėl konstrukcijos savybių sprendžia statinio projekto vadovas (T.6, b.l.96). Inter alia, patvirtino, kad mansardiniame aukšte įrengtos papildomos sąramos (administracinės bylos T.1, b.l.154), tačiau duomenų apie padarytus projekto sprendinių pakeitimus nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą norėdamas padaryti pakeitimus laikančiosiose konstrukcijose nuo numatytų A. U. personalinės projektavimo ir meno firmos „AGA arch. Art.“ 2012 m. parengto statinio projekto Nr. 11-008 atsakovas, kaip statytojas, privalėjo prieš tai pateikti statinio projekto vadovui A. U. techninę užduotį arba kitam asmeniui, turinčiam teisę rengti projektus asmeniui, kuris apskaičiuotų pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų leistinas apkrovas. Šis veiksmas visais atvejais privalo būti fiksuojamas statinio projekto sprendiniuose (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012.10.28 iki 2014.01.16). Atsakovas įrodymų dėl statinio projekto sprendinių pakeitimo nepateikė, tačiau, siekdamas atsikirti šioje dalyje į apeliacinius skundus, nurodė, jog ieškovas privalėjo kreiptis dėl projekto vadovo išvados apie statinio konstrukcines savybes. Teismas sprendžia, jog tokie atsakovo atsikirtimai nepagrįsti, nes statytojo pareiga yra pasirūpinti reikiamais dokumentais leidžiančiais statybą ir užtikrinti statybos proceso teisėtumą pagal (Statybos įstatymo 12 straipsnis). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė (T.6, b.l.96), jog statytojui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-06-21 išdavė leidimą statyti, savaime neįrodo atliktų statybos darbų teisėtumo. Atsakovo turimas statybą leidžiantis dokumentas neatleidžia jo nuo pareigos organizuoti statybos darbus pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, jog statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

28. Atsakovas, įrodinėdamas deklaracijos teisėtumą, nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktą, 2 straipsnio 77 dalį.

29. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktą esminiai statinio projekto sprendiniai – „statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus“. Ieškovas nagrinėjamoje byloje, pateikęs patikslintą prašymą, prašė panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą dviem aplinkybių grupėm: 1) deklaruotas dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimas faktiškai neatitinka paskirties, nurodytos statybą leidžiančiame dokumente, kai buvo suformuota 12 butų; 2) pakeistos statinio laikančios konstrukcijos (administracinės bylos T.1, b. l. 49-52). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija jau sprendė, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio paskirtį, neatitinka statybą leidžiančio dokumento, o deklaruodamas statinio pagrindinę naudojimo paskirtį atsakovas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus ir statyto pareigas, numatytas Statybos įstatymo 12 straipsnyje. Atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis organizavo statybos užbaigimo procedūras ne pagal statybą leidžiantį dokumentą (CK 6. 246 straipsnis). Dėl atliktos teisei priešingos veikos, pasireiškusios aktyviais veiksmai, buvo patvirtinta ginčo deklaracija (CK 6.247 straipsnis). Taip pat atsakovas prieš atlikdamas pakeitimus laikančiosiose konstrukcijose nesiėmė veiksmų parengti projektinių sprendinių dokumentą (teisės pažeidimas padarytas neveikimu). Visi nurodyti veiksmai atitinka esminių statinio projekto sprendinių apibrėžtį. Dėl atsakovo neteisėtos veikos, t.y. jam deklaravus duomenis, kurie yra neteisingi, nes faktiniai statybos darbai neatitinka statybą leidžiančio dokumento, pateikta UAB „GREITISTA“ deklaracija 2013-01-22 buvo patvirtinta Inspekcijos pareigūno, ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-130122-00079 (administracinės bylos T. 1, b. l. 39).

30. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktą prieš tvirtindamas deklaraciją, padalinio pareigūnas patikrina, ar: 1. statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 3. deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, ar statinių faktinių matmenų ir vietos žemės sklype (teritorijoje) nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių neviršija šio Reglamento 31 punkte nurodytų; 5. nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); 6. dėl deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai. Taigi pagal minėtą teisės aktą Inspekcijai yra numatyta pareiga patikrinti formaliuosius reikalavimus, t.y. ar prašymas ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, preziumuojant deklaranto sąžiningumą. Supaprastinta statybos užbaigimo tvarka buvo numatyta statytojų patogumui, o nustačius piktnaudžiavimą, numatyta teisė ginčyti deklaracijos galiojimą (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas). Tai reiškia, jog atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodyta aplinkybė dėl deklaracijos patikrinimo, per se neįrodo jos teisėtumo, kai statytojo nurodyti duomenys yra neteisingi (turi būti taikomas principas iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“)). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje nurodė Nr. A662-940/2014, jog deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis). Taigi kaip ir kiekvienas sandoris gali būti nuginčytas.

31. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktą, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viešo Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo atsikirtimų, kad byloje nebuvo tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015, išaiškino, kad tuo atveju, kai klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, jis neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo.

32. Byloje neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip savininkų išspręsta naudojimosi statiniu – dvibučiu gyvenamuoju namu, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, todėl teisėjų kolegija nevertina ir papildomai nepasisako dėl į bylą pateiktų įrodymų apie daiktines teises (administracinės bylos T. 1, b. l. 169-190, T. 2, b. l. 1-163, T. 3, b. l. 164-197, T. 4, b. l. 1-24). Pažymėtina, kad ieškovas yra specialųjį teisnumą turintis asmuo, keliantis reikalavimą ne dėl patalpų savininkų teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, o dėl statinio paskirties, siekdamas atlikti jam įstatymu priskirtą pareigą – kontroliuoti, jog statinys būtų saugiai ir tinkamai naudojamas, t.y. pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsikirtimas, kad naudojimosi tvarka, įregistruota viešame registre, yra kliūtis pripažinti negaliojančia deklaraciją apie statybos užbaigimą (T.6, b.l.96), yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

34. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjama pagal byloje surinktus įrodymus, trečiųjų asmenų G. B. ir R. B. prašymas skirti ekspertizę netenkinamas (CPK 314 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė tinkamai visų įrodymų ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – tenkinti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir panaikinti UAB „GREITISTA“ 2013 m. sausio 10 d. pateiktą tvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje patvirtintos 2013-01-22 deklaracijos apie dvibučio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, statybos užbaigimą, galiojimą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

37. Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, o apeliacinis skundas patenkintas, mokėtinas už jį 41 euro sumos žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B., kurio apeliacinis skundas tenkintas, sumokėjo 41 eurą žyminio mokesčio ir 605 eurų už teisines paslaugas. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis). Viso iš atsakovo priteisiama 646 eurų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą: panaikinti UAB „GREITISTA“ 2013 m. sausio 10 d. pateiktą tvirtinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2013-01-22 patvirtintos deklaracijos apie dvibučio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, statybos užbaigimą galiojimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „GREITISTA“, juridinio asmens kodas 124930251, apelianto G. B., gim. 1969-12-16, naudai 646 eurų (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „GREITISTA“, juridinio asmens kodas 124930251, į valstybės biudžetą 41 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.