Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkas, dirbantis pas E. S., vykdantį individualią veiklą, pagalbiniu darbininku, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. S. vengė išlaikyti vaikus, tai yra, esant 1995 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimui, pagal kurį kaltinamasis privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL, kas mėnesį iki jos pilnametystės; esant 1997 m. kovo 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimui, pagal kurį kaltinamasis privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo 1997 m. vasario 20 d. iki dukters S. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL, kas mėnesį iki sūnaus A. pilnametystės; esant 1998 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimui, pagal kurį kaltinamasis privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo 1999 m. spalio 9 d. iki dukters S. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį iki sūnaus A. pilnametystės, laikotarpiu nuo 1995 m. lapkričio 24 d. iki 1997 m. kovo 5 d. tyčia vengė pareigos mokėti lėšas savo nepilnametės dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 5 d. iki 2011 m. balandžio 9 d. tyčia vengė pareigos mokėti lėšas savo nepilnamečių vaikų S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. birželio 27 d. tyčia vengė pareigos mokėti lėšas savo nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko 2012 m. birželio 27 d. susidarė 31861,60 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su buvusia žmona I. S. susilaukė dviejų vaikų – S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A., gimusio (duomenys neskelbtini). Po vaikų gimimo santuoka buvo nutraukta. Dar būnant santuokoje jie gyveno atskirai ir iš jo buvo priteistas išlaikymas S. Po to buvo priteistas išlaikymas abiems vaikams. Apie kaltinamajame akte nurodytus teismo sprendimus žinojo. Pats išlaikymo vaikams nemokėjo. Tik tuo metu, kaip apie 5 metus turėjo 3 grupės invalidumą, iš jo buvo nuskaitomas 1/3 dalis invalidumo pensijos alimentams, tačiau tų pinigų alimentams neužtekdavo. Viso per tą laiką buvo pervesta apie 5000 litų. Nors jam buvo nustatytas invalidumas, jis buvo darbingas ir jis papildomai dirbdavo pas žmones, taip užsidirbdamas pinigų, tačiau juos panaudodavo sau. Prieš 6-7 metus įkūrė individualią įmonę, kuri užsiėmė miško ruoša. Be jo, įmonėje dirbo dar pagalbinis darbininkas. Tuo metu uždirbdavo virš 1000 litų per mėnesį. Šiuo metu įmonės veikla pristabdyta. Neseniai įsidarbino ir nuo vasario mėnesio pradės mokėti išlaikymą. Taip pat planuoja atnaujinti individualios įmonės veiklą. Gailisi nusikaltęs.

Po kaltinamojo E. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir kitiems proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2012-06-22 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad E. S. neišlaiko savo nepilnamečių vaikų S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), todėl lėšas šių vaikų išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas (1 t., 3-5);

2008-01-22 prašymais išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš kurių matyti, kad tą dieną į Fondą kreipėsi I. S., prašydama mokėti išmokas nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. (1 t., 8-9 b.l.);

2012-07-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, iš kurios matyti, kada ir kokios sumos buvo išmokėtos S. S. ir A. S. (1 t., 11-13 b.l.);

2008-01-22 antstolės Zitos Puzinienės pažyma, iš kurios matyti, kad E. S. 2007 metų gruodžio – 2008 m. sausio mėnesiais nemokėjo lėšų savo nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. išlaikyti (1 t., 14 b.l.);

2008-02-29 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais, iš kurių matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2008 m. sausio 22 d. kiekvieną mėnesį mokėti S. S. ir A. S. 130 Lt dydžio mėnesines išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (1 t., 15-16 b.l.);

1996-09-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, iš kurio matyti, kad juo buvo nutraukta sutuoktinių E. S. ir I. S. santuoka (1 t., 15-16 b.l.);

1998-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu, pagal kurį kaltinamasis E. S. privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo 1999 m. spalio 9 d. iki dukters S. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį iki sūnaus A. pilnametystės (1 t., 22 b.l.);

1997-03-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu, pagal kurį kaltinamasis E. S. privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo 1997 m. vasario 20 d. iki dukters S. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL, kas mėnesį iki sūnaus A. pilnametystės (1 t., 23 b.l.);

1995-11-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu, pagal kurį kaltinamasis E. S. privalėjo mokėti alimentus I. S. naudai dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL, kas mėnesį iki jo pilnametystės (1 t., 24 b.l.);

vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. AV-131/1998 ir pažymomis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 1997-04-01 iki 2002-06-01 iš E. S. vaikų išlaikymui buvo išieškota 5080,40 Lt (1 t., 30-35 b.l., 2 t, b.l. 35-41);

antstolės I. E. pateiktais vykdymo bylų dokumentais, iš kurių matyti, kokie vykdymo veiksmai buvo atliekami, išieškant iš E. S. vaikų išlaikymui skirtas lėšas (1 t., 36-75 b.l.);

Pakruojo rajono apylinkės teismo alimentų neginčo tvarka išieškojimo bylų dokumentais, iš kurių matyti, kokių dokumentų pagrindų buvo nutarta išieškoti iš E. S. vaikų išlaikymui skirtas lėšas (1 t., 77-123 b.l.);

nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, kuri buvo apklausta liudytoja, I. S. parodymais, kad ji nuo 1993-02-20 iki 1997-02-19 buvo santuokoje su E. S. Santuokoje gimė du vaikai – S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A., gimęs (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo Pakruojo rajono apylinkės teismas priteisė išlaikymą iš E. S.. Kol E. S. turėjo neįgalumą, jai buvo pervesta 5080,40 Lt. Pats E. S. pinigų vaikams niekada nėra jai mokėjęs (1 t., 124-126 b.l.);

nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. S. banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad E. S. jai pinigų nėra pervedęs (1 t., 127-162 b.l.);

nepilnamečio nukentėjusiojo A. S. parodymais, kad jo tėtis yra E. S.. Tėvai išsiskyrę. Su tėvu bendrauja labai retai. Tėvas jam pinigų neduoda, mamai jo išlaikyti nepadeda (2 t., 2 b.l.);

nukentėjusiosios S. S. parodymais, kad E. S. yra jos tėvas. Tėvai išsituokę, tėvas su jais negyvena apie 15 metų. Žino, kad iš tėvo buvo priteisti alimentai jai ir broliui išlaikyti. Mama yra sakiusi, kad iš tėvo sąskaitos nuskaitomi pinigai. Mama ir tėtis nebendraudavo. Kad tėtis būtų mamai davęs pinigų jiems išlaikyti negirdėjo. Jai tėtis yra davęs pinigų (2 t., 4-5 b.l.);

Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus pažyma bei informacija iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės, iš kurių matyti, kad E. S. nuo 2011-05-26 iki 2012-01-12 buvo registruotas darbo biržoje, darbo paieška buvo nutraukta jo paties pageidavimu (2 t., 27, 29 b.l.);

informacija iš VSDFV duomenų bazės bei pažymomis apie asmens įdarbinimus, iš kurių matyti, kad E. S. turi individualią įmonę, be to dirbo pagal darbo sutartį (2 t., 30-32 b.l.);

pažymomis apie asmens valstybinį draudimą bei apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, kokias pajamas bei išmokas gavo E. S. (2 t., 42, 44-51 b.l.);

2005-04-28 E. S. metine pajamų deklaracija ir jos priedais, iš kurių matyti, kad 2004 metais E. S. iš individualios įmonės veiklos gavo 8034 litų pajamų (2 t., 63-65 b.l.);

2012-12-31 darbo sutartimi ir darbo pažymėjimu, iš kurio matyti, kad nuo 2013-01-02 E. S. dirba pas E. S., vykdantį individualią veiklą, pagalbiniu darbininku.

Kaltinamojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimus (1995 m. lapkričio 24 d., 1997 m. kovo 5 d. ir 1998 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimus), kuriais buvo nustatytas ir keičiamas išlaikymo vaikams dydis, mokėti lėšas savo nepilnamečiams vaikams S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti. E. S. vengimas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą juos išlaikyti, ir esant teismo sprendimams dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, būdamas iš esmės darbingas (jam 3 grupės invalidumas, dėl kurio jis iš esmės galėjo dirbti ir faktiškai dirbo, buvo nustatytas tik laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio mėnesio iki 2002 m. birželio mėnesio), nesant jokių objektyvių priežasčių, nuo pat 1995 m. lapkričio 24 d., kada buvo priteistas iš jo išlaikymas dukrai S. S., iki 2012 m. birželio 27 d., kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokiu būdu užkardant jo nusikalstamą veiką, nemokėjo viso priteisto išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, nors turėjo reguliarių pajamų (kurį laiką dirbo pagal dar sutartį, nuo 1997 m. balandžio mėnesio iki 2002 m. birželio mėnesio gavo invalidumo pensiją, gavo pajamų iš individualios įmonės veiklos (vien per 2004 metus gavo 8034 litų pajamų), turėjo pajamų iš atsitiktinių darbų), vaikų išlaikymo naštą perkeldamas jų motinai bei valstybei. Jo vengimas išlaikyti vaikus pasireiškė ir tuo, kad pats aktyviai darbo neieškojo, o didžiąją dalį laiko dirbo neoficialiai atsitiktinius darbus, tuo nuslėpdamas savo tikrąsias pajamas ir užkirsdamas kelią iš šių pajamų išieškoti išlaikymą, o oficialiai per 16 metų dirbo vos nepilnus 5 mėnesius, be to, jam užsiregistravus darbo biržoje, darbo paieška buvo nutraukta jo paties pageidavimu (2 t., 27, 29 b.l.), kas taip pat įrodo, kad E. S. vengė įsidarbinti, kad iš jo atlyginimo nebūtų išskaičiuojamas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).

Tikslintinas kaltinimas E. S., patikslinant kaltinime nurodytų 1995 m. lapkričio 24 d., 1997 m. kovo 5 d. ir 1998 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimų esmę, be to, iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad E. S. laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. spalio 19 d. nevengė išlaikyti savo vaikų, kadangi, nors tuo laikotarpiu E. S. turėjo invalidumą, gavo invalidumo pensiją, kurios 1/3 dalis buvo pervedama nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą I. S., tačiau tai padengdavo tik dalį teismo sprendimu priteisto išlaikymo, nors, kaip teisiamojo posėdžio metu pripažino E. S., jis tuo metu turėjo pinigų iš neoficialių atsitiktinių darbų, todėl turėjo realią galimybę mokėti visą priteisto išlaikymo dydį, vadinasi ir tuo laikotarpiu vengė išlaikyti savo vaikus. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009). 2009-02-24 nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad atskiri laikotarpiai, kuriais kaltininkas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tai, kad iš kaltinamojo E. S. per daugiau nei šešiolika metų, kol truko jo nusikalstama veika, šiek tiek daugiau nei metus laiko (nuo 1997 m. balandžio 1 d., kada jam buvo nustatytas invalidumas ir paskirta invalidumo pensija, iš kurios buvo daromos išskaitos, iki 1998 m. spalio 19 d., kada buvo teismo sprendimu padidintas išlaikymo dydis vaikams) buvo išieškomas (o ne savo valia sumokėjo) išlaikymo dydis, artimas teismo priteistam, nesudaro jokio pagrindo teikti, kad kaltinamasis sąmoningai siekė nutraukti tą nepertraukiamą nusikalstamą būseną ir pradėti mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte nurodytų (BPK 256 str.).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

E. S. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nuo 2013 m. sausio 2 d. dirba pas E. S., vykdantį individualią veiklą, pagalbiniu darbininku, pats yra individualios įmonės, kurios veikla šiuo metu sustabdyta, savininkas, artimiausiu laiku planuoja šios įmonės veiklą atnaujinti, metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 17-19 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (2 t., 23 b.l.), gyvena vienas (2 t., 24 b.l.), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo E. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. S. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo terminą dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. S. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.