Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (reg. (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pateikęs deklaracijas, nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

V. M., būdamas UAB „Era“ (į.k. 120018099, reg. Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje) direktoriumi, šio juridinio asmens vardu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje (Vilniaus skyrius), UAB „Era“ 2008 metų finansines ataskaitas, kuriose deklaravo UAB „Era“ mokėtinus iš viso 78217,04 Lt mokesčius: 73341 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 171 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, 1471,49 gyventojo pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 878,55 gyventojo pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 1978 Lt juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio, 18 Lt juridinių asmenų žemės mokesčio, 359 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas gyventojo pajamų mokestis, tačiau nesumokėjo šių mokesčių ir po to kai Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija 2009-09-28 raštu Nr. 14-07-21241 jam priminė apie pareigą šiuos mokesčius sumokėti per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino pripažįstantis nesumokėjęs kaltinime nurodytų mokesčių, tačiau tyčios nemokėti mokesčių neturėjo, gavus priminimą iš mokesčių administratoriaus, įmonė nebeturėjo lėšų apskaičiuotiems mokesčiams sumokėti. UAB „Era“ direktoriumi buvo beveik 20 metų ir visada tinkamai mokėjo priklausančius mokesčius. Įmonė vertėsi statybų darbais, tačiau prasidėjus krizei, užsakymai nutrūko ir planuota veikla sustojo. Bankroto byla bendrovei iškelta 2010 metais, apie 2008 ir 2009 metų pajamas duomenų tiksliai neprisimena, kada turėjo sumokėti už 2008 metus deklaruotus mokesčius negali pasakyti, nes tuos reikalus tvarkė buhalterė. Tuo metu turimas lėšas panaudojo bendrovės projektuose, patys parengė planą ir projektas buvo gerai įvertintas. Taip pat tarpininkavo sūnui iškeltoje baudžiamojoje byloje ir advokatams sumokėjo 700000 Lt. Vėliau jam buvo grąžinta 200000 Lt, o kiti pinigai liko pas advokatą G. B.. Bendrovė ir dabar turi turto atsiskaitymui su kreditoriais. Tai žemės sklypai, kurie nėra įkeisti, yra geroje vietoje ir pakeitus jų paskirtį į komercinę, būtų gerai įvertinti. Sklypai yra žemės ūkio paskirties ir buvo planuojama keisti jų paskirtį, tačiau dėl turtui uždėto arešto nieko nebebuvo galima keisti. Kiek žino, turtas buvo areštuotas prasidėjus nesklandumams su mokesčių mokėjimu. Mokesčių mokėti nevengė ir vis dar yra galimybė atsiskaityti su kreditoriais realizavus bendrovės turimą turtą. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Iš Vilniaus apskrities VMI 2009-09-28 priminimo Nr. 14-07-21241 matosi, kad šiuo priminimu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui UAB „Era“ priminė apie pareigą sumokėti apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius, tame tarpe kaltinime nurodytus mokesčius už 2008 metus. Priminime nurodyta, kad to nepadarius, po 20 dienų atsakingi asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 str. Priminime yra rankraštinis įrašas, patvirtintas V. M. parašu, apie priminimo įteikimą jam 2009-10-08 (b.l. 10).

Specialisto išvadoje Nr. 5-5/121 nurodyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2009-09-28 nusiuntus priminimą Nr. 14-07-21241 dėl 84390,79 Lt mokestinių nepriemokų ir papildomai apskaičiuotų delspinigių nesumokėjimo, UAB „Era“ kasoje ir banko sąskaitose mokesčių sumokėjimui pinigų nebuvo, pagal 2009 m. santykinius finansinės būklės rodiklius bendrovė buvo nemoki, nes vienam įsiskolinimų litui teko 0,79 Lt apskaitoje įregistruotos turto vertės. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 bendrovė galėjo laiku sumokėti šį mokestinį įsiskolinimą, jei būtų vadovavusis iki 2009-07-01 galiojusio LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VII-1463 3 str. 1 d. nuostatomis, kurios nustato atsiskaitymo tvarkos eiliškumą nesant pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti (1. su darbo santykiais susijusios išmokos; 2. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3. mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4. kiti mokėjimai pinigų gavėjams). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Era“ 2009 m. turto struktūra pakito dėl bendrovės direktoriui V. M. 2009 m. ir ankstesniais finansiniais metais (2006-2008 m.) išmokėtų ir negrąžintų 1197964,36 Lt, kurie pagal minėto įstatymo nuostatas priskirtini paskutinei mokėjimų eilei (kiti mokėjimai pinigų gavėjams). Iš jų 379400 Lt sudarė negrąžintos paskolos, išmokėtos pagal 2006-01-23 paskolos sutartį Nr. E 5/28/06 (negrąžintas paskolos likutis fiksuotas 2009-08-31), 700000 Lt nenurodant mokėjimo pagrindo 2008-02-22 išmokėtų iš bendrovės sąskaitos ir negrąžintų, 118564,36 Lt negrąžinto atskaitingo asmens avanso likučio (likutis fiksuotas 2009-08-31). Dėl šių direktoriui V. M. 2009 m. ir ankstesniais finansiniais metais išmokėtų bei 2009 m. negrąžintų piniginių sumų UAB „Era“ 2009 m. balanse pakito turto struktūra: sumažėjo 27 balanso eilutė „pinigai“ ir šia suma padidėjo 24 balanso eilutė „kitos gautinos sumos“ (b.l. 139-145).

Išrašas iš Įmonių bankroto valdymo departamento duomenų bazės patvirtina, kad 2010-04-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Era“ iškelta bankroto byla (b.l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotą veiką. Nors kaltinamasis neigė savo kaltę, tačiau paties mokesčių nesumokėjimo fakto neginčijo, o gynybos poziciją grindė tariamu tyčios nebuvimu jo veiksmuose, motyvuodamas tuo, kad po mokesčių inspekcijos priminimo lėšų sumokėti mokestinį įsiskolinimą neturėjo, todėl jo nesumokėjo dėl objektyvios priežasties. Tokie parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad pareigą sumokėti apskaičiuotus ir deklaruotus, kaltinime nurodytus mokesčius, V. M. vadovaujama UAB „Era“ turėjo dar iki 2009-09-28 raštiško mokesčių administratoriaus priminimo apie tokią pareigą. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbu įvertinti ne tik bendrovės galėjimą ar negalėjimą sumokėti apskaičiuotus mokesčius po VMI priminimo įteikimo, bet ir priežastis, dėl kurių susidarė įmonės finansinio nemokumo būklė, ar ši būklė egzistavo jau mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo metu, kiek įtakos tokios būklės susidarymui turėjo sąmoningi kaltinamojo veiksmai. Specialisto išvada dėl UAB „Era“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „Era“ būtų galėjusi laiku sumokėti šiuos mokesčius, jei būtų laikiusis įstatymo nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos. Iš šios specialisto išvados taip pat nedviprasmiškai matosi, kad bendrovės nemokumo būseną, kuri buvo susidariusi, kada mokesčių administratorius priminė apie pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius, sukėlė paties kaltinamojo veiksmai, t.y. būtent kaltinamajam V. M. 2009 metais ir ankstesniais finansiniais metais iš UAB „Era“ lėšų buvo išmokėta ir negrąžinta iš viso daugiau kaip 1 milijono litų suma, tame tarpe jokiais apskaitos dokumentais nepagrįstas 700000 Lt išmokėjimas iš banko sąskaitos, V. M. paimtas avansas, kurio negrąžintai 118564,36 Lt sumai (2009-08-31 dienai) nebuvo jokių išlaidas pateisinančių dokumentų. Pats kaltinamasis pripažino, kad pinigus naudojo ir nieko bendro su bendrovės veikla neturintiems tikslams (tariamam atsiskaitymui su advokatais). Taigi, konstatuotina, kad 2009-09-28 mokesčių administratoriui raštu priminus apie pareigą sumokėti mokesčius, UAB „Era“ nebegalėjo įvykdyti savo mokestinių įsipareigojimų už 2008 metus ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl to, kad V. M., nesilaikydamas mokėjimų eiliškumo tvarkos, dar iki VMI priminimo gavimo paėmė iš bendrovės lėšas, kurios galėjo ir turėjo būti skirtos mokesčiams sumokėti, bei taip sukūrė įmonės nemokumo būklę. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kokiems tikslams panaudojo šias lėšas, iš specialisto išvados matosi, kad vien 2009 metais jo paimto avanso dalis, kuri negrąžinta, tačiau jos panaudojimas nepagrįstas ir išlaidas pateisinančiais dokumentais, sudaro didesnę sumą, nei kaltinime nurodytas mokestinis įsiskolinimas. Minėtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia nemokėjo mokesčių, t.y. savo sąmoningais veiksmais sukūrė tokią vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, dėl kurios bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų sumokėti apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius. Įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. M. nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, po to kai valstybės institucija priminė apie pareigą šiuos mokesčius sumokėti. Tokie kaltinamojo veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį.

Byloje valstybės įmonės Turto bankas pareikštas 78217,04 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas, pats kaltinamasis ieškinį pripažino, sutiko su jo dydžiu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.04s įmonės Turto bankas apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių.ansinę būklę, dėl kuriosiųurinkaip 1 milijono litųvuodamas tuo,

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, mokestinio įsiskolinimo neginčijo ir ieškinį pripažino. Nors BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau BK 219 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, pripažįsta ieškinį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, bus sudarytos ir geresnės sąlygos atlyginti nusikaltimu padarytą didelę žalą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam minimalią bausmę, o jos vykdymą atideda, skirdamas įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, V. M. skirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš V. M. 78217,04 Lt VĮ „Turto bankas“ naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.