Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyto dviem šalių sūnums išlaikyti atsakovo A. K. mokėtinų periodinių išmokų dydžio pakeitimo – ieškovė V. K. ieškiniu prašė nustatytą išlaikymo dydį padidinti, o atsakovas priešieškiniu prašė šį dydį sumažinti. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė V. K. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Taip pat nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑316‑474/2013, buvo patvirtinta V. K. ir A. K. taikos sutartis. Ja šalys sutiko, kad būtų pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas kiekvienam sūnui po 225 Lt iki vaikų pilnametystės, ir atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečiams vaikams M. K. ir G. K. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo, t. y. 2013‑02-11, dienos iki vaikų pilnametystės. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013‑05‑17 nutartimi išlaikymas sūnums buvo padidintas nepagrįstai, tačiau nurodyta teismo nutartimi buvo patvirtina pačių bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovo dviem sūnums teiktino išlaikymo dydžio. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Kita vertus, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, CK 3.201 straipsnis).

Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Apeliantas teigia, kad ieškovė ieškinį pareiškė neįsitikinusi, jog atsakovas gauna didesnes pajamas. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė argumentais, kad per daugiau nei trejus metus nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ir nustatytas išlaikymo dydis nebepakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Apelianto nuomone, ieškovės prašymas nustatyti didesnį išlaikymo dydį yra nepagrįstas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. K. lanko Klaipėdos M. M. progimnaziją, yra antrokas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad G. K. nuo 2015-02-02 lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „Eglutė“, pateikti duomenys, kad už vaiko ugdymą 2016 m. balandžio–birželio mėnesiais mokėtos lėšos vidutiniškai sudarė apie 59 Eur per mėnesį. Taigi matyti, kad vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, atsirado papildomų išlaidų, yra būtinos kasdienės išlaidos vaikų aprūpinimui maistu, mokymosi priemonėmis, rūbais, avalyne, sportine apranga, išlaidos vaikų lavinimui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neginčija tokių išlaidų būtinumo, taip pat nepareiškė argumentų dėl ieškovės nurodytų konkrečių minėtų išlaidų dydžių nepagrįstumo. Apeliantas A. K. nesutinka su ieškovės nurodomais būsto nuomos, remonto ir apstatymo kaštais. Ieškovė V. K. ieškinyje nurodė, kad nuomojasi būstą, per mėnesį būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 200 Eur ir būste gyvenant su dviem sūnumis vieno sūnaus aprūpinimui būstu tenkanti suma yra 67 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikų normalioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti reikalingi ilgalaikiai daiktai (patalynė ir kt.), baldai, kambarių įrengimas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad vaikams faktiškai nupirkti baldai (dviaukštės lovos rėmas, sekcija). Apeliantas, teigdamas, kad baldams (lovos rėmui) ieškovės išleistų lėšų suma yra gerokai per didelė, nepateikė savo teiginius pagrindžiančių duomenų, kad tokie baldai galėjo būti įsigyti už mažesnę kainą. Apeliantas teigia, kad į būsto nuomos, remonto ir apstatymo kaštus įskaičiuoti ir ieškovės sugyventinio bei ieškovės motinos gyvenimo šiame būste kaštai, be to, teigia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja per penkerius metus reikiamas išlaidas baldams keisti ir būstui remontuoti. Visų pirma, šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad nepilnamečių vaikų aprūpinimui būstu faktiškai reikalingos ir patiriamos išlaidos. Pažymėtina, kad tinkamų vaikų gyvenimo sąlygų sudarymas yra abiejų tėvų pareiga, tad į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl vaikų poreikiams užtikrinti reikalingų tokio pobūdžio išlaidų. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis po 125 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. net 53 Eur per mėnesį mažesnis, nei ieškovė prašė nustatyti ir grindė ieškinyje. Taigi šiuo atveju nustatytas ne maksimalus ieškovės prašytas išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydis.Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad iš esmės buvo pažeistos proceso teisės normos, nes byla išnagrinėta nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl to nebuvo atskleistos vaikų gyvenimo sąlygos. Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad kaip išvadą byloje teikiančios institucijos į bylą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-15 nutartimi įtrauktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-16 nutartimi įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 2017-01-05 rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą bylą nagrinėti šiai institucijai nedalyvaujant, grindžiamą tuo, kad nagrinėjant turtinius klausimus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad CK bei CPK nuostatose numatyti atvejai, kai šeimos santykių kategorijos bylose į procesą turėtų būti įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.80 straipsnis, 3.178 straipsnis, 3.184 straipsnis, CPK 398, 404, 476, 484, 497 straipsniai). Bylose, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, minėtos institucijos privalomas dalyvavimas nėra numatytas. Kita vertus, šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2017-03-13 teismo posėdyje dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga, šalių ir jų atstovių pasisakymais bei informacija, teikiama išvada, jog neprieštaraujama dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir prieštaraujama dėl teikiamo išlaikymo sumažinimo. Be to, pažymėtina, kad sprendžiat klausimą dėl vaikų poreikių vertinama byloje esančių įrodymų visuma. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai.Teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis ir jų susitarimas dėl vaikams išlaikyti skirtinos sumos, priimta 2013‑05‑17, t. y. prieš daugiau nei ketverius metus. Svarbu pažymėti, kad minėtoje nutartyje nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas vaikams – po 300 Lt, šiuo metu tai sudaro po 86,89 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes apie nepilnamečių vaikų amžių, duomenis, kad vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, jų poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, darytina išvada, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino atsakovo pateiktus įrodymus, darė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo galimybių gauti didesnes pajamas, netinkamai taikė CK 3.198 straipsnio normą ir pažeidė kitų dviejų atsakovo vaikų išlaikymo principus ir interesus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).Apeliantas nurodo, kad ieškovė savo noru nutraukė darbo santykius, tad teismas nepagrįstai vertino, jog ji gali skirti vaikams tokią pačią sumą, kokia priteista iš ieškovo, t. y. po 250 Eur per mėnesį. Ieškovė V. K. ieškinyje nurodė, kad dirbo virėja, jos pajamos per mėnesį sudarė apie 430 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė 2017-01-10 įregistruota darbo biržoje. Byloje ieškovė paaiškino, kad iš darbo išėjo sumažėjus darbo valandų skaičiui ir darbo užmokesčiui, nebegalėdama pati dirbti ir samdyti auklės; kadangi turi pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, sunku rasti darbą su tinkamomis darbo valandomis. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsiliepimo rašymo metu yra susiradusi naują darbą. Svarbu tai, kad vertinant tėvų turtinę padėtį būtina įvertinti ir aplinkybę, jog su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2013‑11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑534/2013). Šiuo atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis tiek kasdiene vaikų priežiūra, tiek ir būtinomis, nenumatytos išlaidos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.Bylos duomenimis, atsakovas A. K. dirba. Iš 2016-10-13 pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo A. K. darbo užmokestis yra minimalus ir sudarė apie 317 Eur per mėnesį. Iš bylos duomenų bei šalių byloje duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, statosi gyvenamąjį namą. Nors apeliantas pažymi, kad žemės sklypas įgytas ne santuokoje su ieškove, tačiau į duomenis apie atsakovo turimą turtą atsižvelgtina vertinant atsakovo turtinę padėtį.Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas A. K. turi dar vieną sūnų P. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą sumažinti sūnums iš antrosios atsakovo santuokos nustatytą teiktino išlaikymo dydį, įvertino ir duomenis, kad atsakovo sūnui iš pirmos santuokos Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-07-30 sprendimu yra nustatytas didesnis – 300 Lt (t. y. 86,89 Eur) išlaikymo dydis. Apeliantas dėl šios aplinkybės pažymi, kad su sūnaus iš pirmosios santuokos motina ginčų nekyla, atsakovas su ja yra sudaręs susitarimą dėl mažesnio išlaikymo, t. y. 60 Eur per mėnesį, teikimo. Tačiau apeliantas taip pat nurodo, kad dalį laiko sūnus iš pirmosios santuokos praleidžia ir atsakovo šeimoje, tad atsakovas faktiškai prisideda ir prie vaiko kasdienės priežiūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino ir į ją atsižvelgė.Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. K. yra sudaręs trečią santuoką su I. K.. Nors apeliantas pažymi, kad šiuo metu jo šeimoje yra posūnis ir podukra – sutuoktinės vaikai, tačiau akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem būtent tų nepilnamečių vaikų tėvams (CK 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos teikti išlaikymą jo ir ieškovės V. K. nepilnamečiams vaikams, kuriuos išlaikyti atsakovas A. K. turi imperatyvią pareigą.Atsakovas byloje taip pat pažymėjo, kad jo sutuoktinė laukiasi vaiko. Byloje pateikti duomenys apie I. K. nėštumą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo išlaikytinių skaičius dar nebuvo padidėjęs. Atsakovas A. K. 2017-06-23 į bylą pateikė rašytinius įrodymus, tačiau minėti procesiniai dokumentai pateikti po to, kai civilinė byla apeliacine tvarka 2017-06-22 teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės (CPK 325 straipsnio 1 dalis), dėl to rašytinius įrodymus atsisakytina priimti ir dėl jų nepasisakytina. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas turi dėti sąžiningas pastangas tinkamai išlaikyti visus savo nepilnamečius vaikus.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑294/2010). Atsakovas pažymi, kad nėra visiškai darbingas, nes dėl sveikatos būklės jam reikalingas gydymas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl atsakovo gydymo stacionare 2011-11-30 nustatyta, kad atsakovas A. K. patyrė kairės rankos dviejų pirštų traumą. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl šios traumos atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas darbingumo sumažėjimas. Pastebėtina ir tai, kad ši trauma įvykusi dar iki Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutarties priėmimo, tad ši aplinkybė nėra nauja. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui reikalingas gydymas ir tai turi neigiamą įtaką atsakovo galimybėms dirbti. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turi kitų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo sumažėjusio darbingumo atmestini kaip neįrodyti.Apeliantas, teigdamas, kad šiuo metu negali teikti vaikų minimaliems būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikiamo išlaikymo, nes negali rasti geriau mokamo darbo, nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, kad dėjo tokias pastangas. Priešingai, atsakovas A. K. byloje laikėsi pozicijos, kad turimas darbas yra nuolatinio pobūdžio, jį tenkina, darbo keisti neplanuoja. Atsakovas byloje paaiškino, kad tikisi, jog toje pačioje įmonėje dirbant ilgesnį laikotarpį atlyginimas padidės, tačiau taip pat pažymėjo, kad padidėjimas gali nebūti itin didelis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. nurodė, kad anksčiau buvo atvejų, kai susidarius skolų, važiuodavo į užsienį užsidirbti pinigų skoloms padengti. Pažymėtina, kad pagrindinių vaikams priteistino išlaikymo dydį lemiančių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, įvertinus atsakovo amžių ir duomenis apie jo darbingumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnes pajamas būtiniesiems vaikų minimaliems poreikiams užtikrinti, o gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis sumažinti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą. CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejų atsakovo ir ieškovės sūnų išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo vaikų minimaliems būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakaktų apelianto nurodomos mažesnės (po 65 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) sumos. Be to, kaip minėta anksčiau, skundžiamu sprendimu nustatytas mažesnis nei ieškovės prašomas išlaikymo vaikams dydis, taigi pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo išlaikomų vaikų kiekį, atsakovo amžių ir galimybes dirbti ir į tai atsižvelgė.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad priimant skundžiamą sprendimą atsakovo A. K. sūnums M. K. ir G. K. teiktino išlaikymo dydis pagrįstai pakeistas, jį padidinant, o atsakovo priešieškinio reikalavimai pagrįstai atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies, dėl to ieškovei nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Taigi atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą.Ieškiniu ieškovė prašė pakeisti šalių nepilnamečiams vaikams Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutartimi nustatytą išlaikymo dydį, jį padidinant nuo 86,89 Eur (t. y. 300 Lt) iki 178 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, taigi ieškovės ginčijama suma sudarė 91,11 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies ir išlaikymo dydį kiekvienam vaikui padidinus iki 125 Eur (t. y. 38,11 Eur suma kiekvienam vaikui), tenkinta 42 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas. Atsižvelgiant į tai, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė.Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. pirmosios instancijos teisme turėjo 650 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, byloje pateiktas šių išlaidų detalizavimas. Atsakovas A. K. rašytiniais įrodymais byloje pagrindė 900 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, pinigų priėmimo kvituose nurodyta išlaidų paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti, su tuo susijusios procesinių dokumentų (priešieškinio, dubliko) rengimo išlaidos ir dalis (1/2) atstovavimo išlaidų atsakovui neatlygintina. Atsižvelgiant į atmestą ieškovės ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui A. K. iš ieškovės priteistina 197,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą ((250 + 90) – 42 proc.), taip pat 63,80 Eur dalis atstovavimo išlaidų ((220/2) – 42 proc.), t. y. iš viso 261 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovei iš atsakovo priteisintos 150 Eur išlaidos už atsiliepimą į priešieškinį, taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai 84 Eur už ieškinio ir dubliko parengimą ((150 + 50) – 58 proc.). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant dėl šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisimo, atsižvelgtina į teisingumo ministro 2015‑03‑19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas nauja redakcija išdėstytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės bylinėjimosi išlaidų detalizavime už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose nurodyta sumokėta 300 Eur suma. Byloje pirmosios instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, bendra posėdžių trukmė sudarė 3 val. Šiuo atveju Rekomendacijų 7, 9–10 punktuose bei 8.19 papunktyje numatyta tvarka apskaičiuotas maksimalus užmokestis už atstovavimą teisme sudaro 237,99 Eur (79,33 x 3). Ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 punkto nuostata, už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 proc. 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Įvertinus teismo posėdžių byloje trukmę, tai, kad ieškovės atstovavimo byloje išlaidos viršija maksimalius dydžius, atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą ir tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos sudaro 135,18 Eur (((237,99 – 20 proc.) / 2) + (95,20 Eur – 58 proc.)). Iš viso ieškovei V. K. iš atsakovo priteistina 369,18 Eur.Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, jos įskaitytinos viena į kitą ir ieškovei V. K. iš atsakovo A. K. priteistina iš viso 108,18 Eur (369,18 Eur – 261 Eur) bylinėjimosi išlaidų,patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl byloje šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią sprendimo dalį naikinti ar keisti. Tačiau priimant skundžiamą sprendimą neteisingai pritaikytos proceso teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, dėl to ši sprendimo dalis keistina, kaip tai nurodyta anksčiau (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atsakovo A. K. apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iš esmės atmestas, patenkintas tik procesinis prašymas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Taigi, laikytina, kad klausimas išspręstas ieškovės, prieš kurią paduoto apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių teisinių reikalavimų buvo atmesti, naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 300 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir sumažinti iš atsakovo A. K. ieškovei V. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 108,18 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo A. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.