Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

trečiojo asmens Plungės vaikų globos namų atstovei Genovaitei Ūsienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. R., tretysis asmuo Plungės vaikų globos namai, išvada teikianti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvada teikianti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje nepilnametė S. R. su pilnamečiu draugu pabėgo iš tėvo šeimos. Skyrius iki nepilnametės S. R. pabėgimo iš namų apie V. R. šeimą jokios informacijos neturėjo. 2016-12-01 S. R. buvo rasta ir apklausos metu ji nurodė, kad pabėgo iš tėvo namų nes nesutarė su jo drauge, bei su draugu ketino nusižudyti. Nepilnametė kalbėjo, kad bijo tėvo. 2016-12-02 skyriuje vyko šeimos atvejo peržiūra, kurios metu aptarta šeimos situacija, V.R. su nepilnamete nukreipti psichologų konsultacijai. 2017-01-06 telefonu ir vėliau atvykęs į skyrių, V.R. nurodė, kad atsisako savo dukros, kadangi jis nebeturi jokių poveikio priemonių savo dukrai S. R.. 2017-01-10 nepilnametė S. R. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta Plungės vaikų globos namuose. 2017-01-25 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-99 V. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepilnamečiam vaikui nustatytos laikinosios rūpybos, V.R. tėvystės įgūdžių stokos, nesugebėjimų tinkamai pasirūpinti vaiku. 2017-02-15 Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės seniūnijos socialinę darbuotoją V.R. sugyventinė L. M. informavo, kad V. R. nuo 2017 m. vasario pradžios išvyko dirbti į Vokietiją. Skyrius neturi informacijos, kad V. R. domėtųsi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata. V. R. neatlieka tiesioginių tėvo pareigų, jis netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečio vaiko doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, nesudaro palankių visapusiškos ir darnios raidos sąlygų, kurios reikalingos parengimui savarankiškai gyventi visuomenėje. Skyrius su pateiktu ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad duomenų apie atsakovą V. R. jų skyrius neturėjo iki nepilnametė jo duktė S. R. pabėgo iš namų. Suradus nepilnametę, tiek jai, tiek atsakovui buvo teikiama pagalba, tačiau atsakovas vis tiek atsisakė rūpintis savo dukra. Nors atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tačiau jie neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, o ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad atsakovas nenori rūpintis savo dukra, t.y. dėl jo kaltės.

Teismo posėdžio metu Plungės vaikų globos namų atstovė Genovaitė Ūsienė nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad atsakovas V. R. jiems yra žinomas, vaikų globos namuose auga du jo sūnūs, tačiau V. R. nepilnametę S. R. augino pats, ir tik mirus žmonai laikinai ji buvo atskirta nuo tėvo, bet grįžo gyventi į šeimą. S. R. atvykus į globos namus, su mergina buvo labai daug dirbama, ji turėjo suicidinių minčių, ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu ji jaučiasi gerai. Atvykus nepilnametei į globos namus, buvo patikrinta, ar ji vartoja narkotines medžiagas ir jos kraujyje buvo rasta šių medžiagų, tačiau pakarotinai atlikus testą, narkotinių medžiagų aptikta nebuvo. Mergaitės tėvas buvo atvykęs, ją nuolat lanko, jų ryšys yra šiltas, tikrai nėra nutrūkęs, tačiau mergina minėjo, kad neketina grįžti gyventi pas tėvą, nes nesutaria su jo sugyventine.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. R. yra nepilnametės S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko mama A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Plungės rajono apylinkės teismo 2008-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-849-225/2008, S. R. buvo atskirta nuo jos tėvo V. R.. 2011-07-08 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1097-514/2011 nepilnametės S. R. atskyrimas nuo jos tėvo V. R. panaikintas. 2017-01-10 Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje V. R. pateikė paaiškinimą, kad atsisako toliau rūpintis dukra S. R., nes nebeturi jokių poveikio priemonių jai. Likusiai be tėvų globos nepilnametei S. R. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-01-12 įsakymu Nr. D-51 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Plungės vaikų globos namai. Nuo 2017-01-25 V. Rudelio šeima įrašyta į Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl laikinosios rūpybos S. R. nustatymo.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti V. R. valdžią į dukrą S. R., kadangi toks atsakovo tėvo pareigų vykdymo esmės nesuvokimas, tėvo valdžios nepanaudojimas, abejingumas vaiko likimui ir socialinis pasyvumas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo tėvo pareigų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo (motinos) valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, susijusią su atsakovo veiksmais nepilnametės dukters atžvilgiu, išklausęs ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą dukrai ir kad atsakovui reikalinga taikyti pačią griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Ieškovės nuomone, atsakovo abejingumas vaiko likimui ir socialinis pasyvumas yra priežastis, dėl kurios turi būti nustatytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Tačiau teismas, ištyręs visą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, palaiko su ja ryšį, lanko ją globos namuose, be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo amoralų ar žiaurių elgesį su nepilnamete dukra.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje nepilnametė S. R. su pilnamečiu draugu pabėgo iš tėvo šeimos. 2016-12-01 vakarą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) gavo informaciją iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato, kad pareigūnai iš Kauno policijos parsiveža nepilnametę S. R. ir jos draugą. Tą patį vakarą vyko nepilnametės apklausa, kurioje dalyvavo ir Skyriaus vedėja. Apklausos metu nepilnametė nurodė, kad pabėgo iš tėvo šeimos, nes nesutarė su jo drauge, bei su draugu ketino nusižudyti. Nepilnametė kalbėjo, kad bijo tėvo. Iš Skyriaus pateiktos medžiagos bei išvados teismui matyti, kad atsakovas V. R. bei jo dukra buvo nukreipti psichologų konsultacijai, specialistai dirbo su šeima, tačiau atsakovas V. R. 2017-01-10 pateikė Skyriui paaiškinimą, nurodydamas, kad atsisako toliau rūpintis dukra S. R., nes nebeturi jokių poveikio priemonių jai, dukra bėga iš namų, visiškai neklauso, meluoja, rūko, kartais vartoja alkoholį, galimai ir narkotikus. Taip pat nurodė, kad jis išvažiuoja dirbti į užsienį ir tokios, kokia ji yra dabar, jis negali palikti prižiūrėti nei savo gyvenimo draugei, nei seseriai. Prašo valstybės laikinai ją pasirūpinti. Po šio atsakovo rašto Skyriui, nepilnametei S. R. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-01-12 įsakymu Nr. D-51 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Plungės vaikų globos namai. Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo ieškoma kitų globėjų nepilnametei, tačiau iš byloje esančio atsakovo sesers D. S. paaiškinimo matyti, kad ji neturi galimybės globoti brolio dukros, o kitų artimų giminaičių, kurie ją globoti galėtų nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovo sesuo atsisakė globoti nepilnametę dėl nepilnametės elgesio. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Plungės vaikų globos namų atstovė patvirtino, kad šiuo metu nepilnametė gyvena globos namuose, jos savijauta yra gera. Nepilnametei atvykus į globos namus, buvo atliktas narkotikų testas ir jos organizme aptikta narkotinių medžiagų. Pakartotinis testas buvo atliktas balandžio mėnesį ir narkotikų nerasta. Vaikų globos namų atstovė taip pat patvirtino, kad atsakovas V. R. lanko nepilnametę dukterį globos namuose, palaiko su ja ryšį, jų bendravimas yra šiltas, ryšys tarp jų nėra nutrūkęs, nepilnametė tik minėjo, kad nenori gyventi su atsakovo sugyventine.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas spręsdamas ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaikų teises ir interesus, analizuoja konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo ieškinys dėl griežtesnės sankcijos – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo V. R. jo nepilnametės dukros atžvilgiu, grindžiamas iš esmės tik vienu įvykiu įvykusiu šeimoje, kai nepilnametė S. R. pabėgo iš namų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui V. R. šeima iki to įvykio, t.y. iki 2016-12-01, nebuvo žinoma. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad Skyrius iki nepilnametės S. R. pabėgimo iš namų apie V. R. šeimą jokios informacijos neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2008-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-849-225/2008, S. R. buvo atskirta nuo jos tėvo V. R.. 2011-07-08 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1097-514/2011 nepilnametės S. R. atskyrimas nuo jos tėvo V. R. panaikintas. Iš byloje pateikto V. R. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad jokių duomenų jie neturi apie atsakovo sveikatos būklę, ir nors 2008 metais nepilnametė S. R. buvo atskirta nuo tėvo dėl jo ligos, tačiau jis dėjo visas pastangas ir 2011 metais dukra grįžo gyventi pas tėvą. Nuo to karto jokios informacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje nebuvo gauta. Teismo posėdžio metu Plungės vaikų globos namų atstovė patvirtino kad atsakovas lanko dukrą, teikia jai išlaikymą, jų bendravimas yra šiltas, emocinis ryšys tikrai nėra nutrūkęs. Teismas pažymi, kad iš atsakovo byloje esančio 2017-01-10 paaiškinimo adresuoto Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kuriame atsakovas atsisakė rūpintis savo dukra, jis taip pat nurodė, kad dukrą myli ir prašo laikinai valstybės ją pasirūpinti. Taip pat nurodė, kad jis nebeturi jokių poveikio priemonių savo dukrai, ji bėga iš namų, visiškai neklauso, meluoja, rūko, kartais vartoja alkoholį, galimai narkotikus; bendravimas su nepilnamete dukterimi ypač pablogėjo paskutinį mėnesį, kai bendravimas vyko su psichologais, vaikų teisių specialistais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamu atveju atsakovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas negali įvertinti atsakovo paaiškinimų, tačiau iš byloje esančių atsakovo rašytų raštų teismas mano, kad atsakovas tikrai nėra abejingas savo nepilnametės dukros likimui, jis dėjo pastangas siekiant išlaikyti ryšį su dukra, kreipėsi pagalbos, tačiau suteikta pagalba buvo neveiksminga. Kaip minėta aukščiau, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovo V. R. netinkamą elgesį tiek Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iki nepilnametės pabėgimo iš namų 2016 m. lapkričio mėnesį neturėjo, vaikų teisių skyriams ši šeima nebuvo žinoma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo buvo pateiktas praėjus vos keliems mėnesiams po nepilnametės S. R. pabėgimo iš namų, o kaip minėta, tėvų valdžios apribojimas turėtų būti kraštutinė priemonė. Manytina, kad pirmiausia nepilnamečiui vaikui ir jo tėvams turi būti teikiama kompleksinė ir visapusiška pagalba, dedant visas pastangas, kad vaikas augtų šeimoje.

Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus sprendžia, kad atsakovas V. R. nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, dalyvavimo jos gyvenime, tačiau susiklosčiusi nepalanki situacija neleidžia atsakovui šiuo metu tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios, tačiau teismas mano, kad ši situacija yra laikina ir atsakovas turi visas galimybes pats tinkamai auklėti ir auginti nepilnametę dukrą. Atsakovas V. R. lanko dukrą globos namuose, teikia jai išlaikymą, ryšys tarp tėvo ir nepilnametės dukros nėra nutrūkęs. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovui taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies ir atsakovui tėvo valdžia nepilnametės dukros S. R. atžvilgiu apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui laikinai, apribojimo laikotarpiui, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su nepilnamete dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja nepilnametės interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo

Laikinai apribojus tėvo valdžią yra pagrindas nustatyti nepilnamečiui vaikui nuolatinę globą (rūpybą) (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str.). Nustatyta, kad šiuo metu nepilnametė S. R. gyvena Plungės vaikų globos namuose. Plungės vaikų globos namų atstovė nurodė, kad S. R. pageidauja ir toliau gyventi pas juos, kitų asmenų galinčių ir norinčių rūpintis nepilnamete, nėra. Esant šioms aplinkybėms, S. R. nustatytina nuolatinė rūpyba, Plungės vaikų globos namai skiriami S. R. rūpintojais, juose nustatant nepilnametės gyvenamąją vietą (CK 3.265 str. 1 p.). Plungės vaikų globos namai skiriami nepilnametės S. R. turto administratoriumi.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. R. jo nepilnametei dukrai išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išvyko dirbti į užsienį, į byloje pateiktą atsakovo nedarbingumo pažymėjimą iš kurio matyti, kad atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, į tai, kad atsakovas nevengia išlaikyti savo nepilnametės dukros, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo V. R. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. R. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečiui vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas rūpintojas Plungės vaikų globos namai (CK 3.190 str. 1 d.). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 2 d., 496 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.).

Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau tėvo valdžia buvo apibota, todėl ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, rūpybos nustatymo, rūpimtojo paskyrimo kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) bei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo valstybei priteistina 27 Eur žyminio mokesčio (100 x12x3%x75%), viso 58 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. l d. 1 p., 7 d., 85 str. l d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą S. R., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnametei S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nuolatiniu rūpintoju bei turto administratoriumi skirti Plungės vaikų globos namus, įmonės kodas 190989084, juose nustatant rūpybos vietą.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2017-03-31, iki S. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.