- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2-19280-527/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01193-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. K., G. S.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. K. ir G. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su 2021 m. liepos 19 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 3 065 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 25 d. Jonavoje, Žemaitės gatvėje dėl atsakovo A. K., vairavusio atsakovui G. S. priklausančią transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo vairuojama transporto priemonė OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo vardu, atlygino žalą dėl nukentėjusios transporto priemonės SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo išmokėdama 3 065 Eur draudimo išmoką.
Teismas 2021 m. liepos 21 d. rezoliucija ieškinį ir nustatė atsakovams 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas
Procesiniai dokumentai atsakovui G. S. įteikti darbovietėje 2021 m. liepos 27 d. Atsakovas G. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, sutikdamas atlyginti tik dalį žalos (1 000 Eur) ir prašydamas ją išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių.
Procesiniai dokumentai atsakovui A. K. įteikti 2021 m. liepos 27 d. per mamą. Nors atsakovas A. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau 2021 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame nurodoma, jog jis, būdamas įvykio, kurį padarė neturėdamas teisės vairuoti, kaltininku, sutinka atlyginti žalą, bet tik dalimis, kadangi niekur nedirba ir neturi galimybės atlyginti žalą iš karto.
Teismas, spręsdamas, jog tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, 2021 m. rugsėjo 7 d. bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 30 d.
Šalies argumentai
Ieškovas 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Dėl G. S. prašymo leisti žalą atlyginti dalimis ieškovas nurodė, jog ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą. Pretenzijos, raginančios grąžinti Biuro dėl 2020 m. gruodžio 25 d. eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėtą sumą, buvo išsiųstos bendraatsakoviams dar 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. (ieškinio 14 priedas). Biurui iki ieškinio pateikimo teismui nesumokėta nieko, nors per šį 10 mėnesių laikotarpį bendraatsakoviai galėjo atlyginti visą žalą. Šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Ir visgi, bendraatsakoviui pateikus įrodymus apie jo itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad net ir esant sunkiai bendraatsakovio finansinei padėčiai, ilgas delsimas atsiskaityti su Biuru nebūtų pateisinamas. Tokiu atveju Biuras sutiktų leisti jam grąžinti ieškiniu reikalaujamas sumas per 2 mėnesius, kas mėnesį mokant atitinkamo dydžio sumas, su sąlyga – jam pavėlavus sumokėti bent vieną įmoką, Biuras turi turėti teisę reikalauti iš jo grąžinti visas likusias nesumokėtas sumas iš karto.
2021 m. rugsėjo 30 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas perėjo į teismo posėdį, kurį paskyrė 2021 m. spalio 19 d. 9.30 val., be to, sutikslino atsakovų, prašančių išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, pareigą įrodyti sunkią savo turtinę padėtį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus per 10 dienų.
2021 m. spalio 7 d. ieškovas pateikė prašymą: nagrinėti bylą jam nedalyvaujant; ieškinį tenkinti visiškai; netenkinti G. S. prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį bei leisti žalą atlyginti dalimis.
2021 m. spalio 15 d. atsakovas G. S. pateikė (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. pažymą apie tai, kad G. S. užimtumo tarnyboje įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) bei kad buvo įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) darbo paieška buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 25 d. 00.25 val. Jonavoje, Žemaitės gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu atsakovo A. K. vairuojama transporto priemonė OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso G. S., atsitrenkė į transporto priemonę SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jos priekinį bamperį bei radiatoriaus groteles bei pasišalino iš įvykio vietos.
Ieškinio reikalavimą taip pat pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato informacija apie eismo įvykį Nr. 07-20-9540501, išrašas iš Valstybės įmonės „REGITRA“ informacinės sistemos apie transporto priemonę, 2020 m. gruodžio 25 d. Pranešimas apie eismo įvykį, 2020 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, transporto priemonių fotonuotraukos, 2021 m. sausio 8 d. Žalos sąmata Nr. 20-00740, 2021 m. sausio 8 d. Kontrolinis Nr. 20-00740, 2021 m. sausio 8 d. išvada apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę taikant lyginamosios vertės metodą, 2021 m. sausio 11 d. transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimas Nr. 20-00740, Žalos skaičiavimo išvada, 2011 m. sausio 24 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14, 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL21 25994, 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. Pretenzijos.
Ieškovas, veikdamas per ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Avarija sukelta atsakovo A. K. vairuojamos transporto priemonės, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui G. S. ir jo nebuvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis CK 6.38, 6.63 ir 6.111 straipsniai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 3 065 Eur žala regreso tvarka.
CK 6.988 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ. Dėl šios priežasties TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Biuro atgręžtinio reikalavimo teise. TPVCAPDĮ nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek valdoma, tiek naudojama (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis („...valdant ar naudojant (toliau – naudojant)...“)) transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Be to, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių – ne, tol kol ji įregistruota – privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje 2A-440-259/2008; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 2A-763-698/2012 (Infolex duomenų bazėje nurodomas civilinės bylos Nr. 2A-763-658/2012); Klaipėdos apygardos 2010 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-253; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Nr. C-80/1). Analogiškos pozicijos laikosi ir LAT – „...pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu turinio ir apimties aiškinimui teisinės reikšmės neturi asmens ketinimas naudoti transporto priemonę ar jos nenaudoti“ (Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau ir – LAT) 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 30 punktas). Be to, LAT, taip pat įvertinęs ir ESTT praktiką, padarė „...išvadą, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 34punktas). Tuo tarpu pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (ar asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-840-516/2010; LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; LAT 2021-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 39 punktas).
LAT 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 yra nurodyta, kad „...TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad „...jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui.“ (LAT 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1), šiuo atveju – atsakovui G. S..
Beje, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis).
G. S. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 25 d. eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jam ir kad ji nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. S. prievolės apdrausti jam priklausančią transporto priemonę nevykdė sistemingai (1 priedas). Taigi, G. S. piktybiškai ignoravo TPVCAPDĮ nustatytą pareigą apdrausti jam priklausančią įregistruotą transporto priemonę.
Dėl solidarios atsakomybės. TPVCAPDĮ detaliai reglamentuota ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisė, ir subjektų ratas, kurių atžvilgiu ši teisė gali būti nukreipta. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – A. K.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – G. S.) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl A. K. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S., kaip transporto priemonės OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – pareigos apdrausti transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). LAT 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 yra nurodyta, kad „Atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. LAT konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį...“ (LAT 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d, nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019 22 punktas). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir naujausioje LAT praktikoje – „...nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, <...> šių asmenų atsakomybė yra solidari“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 42 punktas). LAT yra atkreipęs dėmesį, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė: „Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas); „Atsižvelgiant į tai, kad <...> pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 45 punktas). Šiuo atveju Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas (G. S.) neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad neapdrausta transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šią transporto priemonę valdžiusiam asmeniui (A. K.). Už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės, šiuo atveju – Lietuvos, teisę (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas). A. K. atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio ir jo metu padarytą žalą pagrindžia įrodymai, pateikti kartu su ieškiniu (Biuro ieškinio 1–8 priedai). Beje, ir šių aplinkybių G. S. neginčija. „Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. <...> TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 50, 51 punktai). Šiuo atveju, G. S. elgėsi nerūpestingai bei neapdairiai, sąmoningai nevykdė aukščiau aptartos besąlyginės plačios apimties pareigos apdrausti automobilį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovas pagrindė visas G. S. civilinės atsakomybės sąlygas.
Tokio pobūdžio bylose LAT yra atkreipęs dėmesį, kad tik „...pvz., tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas įrodys, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigs savo kaltę...“ (LAT 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 56 punktas). Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovas G. S. nepateikė tokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nenumato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos dydžio mažinimo dėl to, kad įvykį sukėlęs asmuo neturėjo teisės vairuoti ir/ar pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dar daugiau, transporto priemonės savininkui vykdant pareigą apdrausti įregistruotą transporto priemonę, draudikas atlygintų nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą sudarytos draudimo sutarties pagrindu ir įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę tik į vairuotoją, neturintį teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir/ar pasišalinusį iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš abiejų atsakovų solidariai priteistinas visas ieškiniu prašomas priteisti 3 065 Eur nuostolių atlyginimas.
Atsakovai praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl solidariai iš jų ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistinas 69 Eur žyminis mokestis, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 34,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 ir 93 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Dėl atsakovų prašymo leisti žalą atlyginti dalimis
Atsakovas K. nurodė, jog jis sutinka atlyginti žalą dalimis, kadangi niekur nedirba ir neturi galimybės atlyginti žalą iš karto.
Atsakovas G. S., sutikdamas atlyginti tik dalį žalos (1 000 Eur), prašė ją išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių.
Ieškovas su išdėstymu nesutinka, kadangi jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą (pretenzijos buvo išsiųstos bendraatsakoviams dar 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. (ieškinio 14 priedas), tačiau iki ieškinio pateikimo teismui nesumokėta nieko, nors per šį 10 mėnesių laikotarpį bendraatsakoviai galėjo atlyginti visą žalą. Šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Ir visgi, G. S. pateikus įrodymus apie jo itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad net ir esant sunkiai bendraatsakovio finansinei padėčiai, ilgas delsimas atsiskaityti su Biuru nebūtų pateisinamas, todėl Biuras sutiktų leisti jam grąžinti ieškiniu reikalaujamas sumas per 2 mėnesius, kas mėnesį mokant atitinkamo dydžio sumas, su sąlyga – jam pavėlavus sumokėti bent vieną įmoką, Biuras turi turėti teisę reikalauti iš jo grąžinti visas likusias nesumokėtas sumas iš karto.
Sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (LAT 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Be to, kaip nurodyta LAT 2004 m. spalio 4 d. nutartyje civilinė byloje Nr. 3K-3-495/2004, nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis LAT Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas – tai išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių.
Nustatyta, jog atsakovas A. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, be to, Lietuvos Respublikos antstolių kontorose yra vykdomi išieškojimai, o būtent VMI naudai baudos ir kt. (850 Eur, 50 Eur, 380 Eur, 60 Eur, 45 Eur, 450 Eur, 575 Eur, 450 Eur, 289 Eur, 289,62 Eur), išieškotojui UAB ,,Sergel“ 163,72 Eur; Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai 1 166,1 Eur; UAB ,,Legal Balance“ 731,23 Eur. Nors pagal šiuos įrodymus atsakovo turtinę padėtį ir būtų galima vertinti kaip sunkią, tačiau, įvertinus tai, kad pats atsakovas K. į bylą ir neteikė jokių įrodymų apie savo itin sunkią materialinę padėtį (nors teismas tam net buvo nustatęs terminą), taip pat įvertinus tai, kad didžioji dalis įsiskolinimų yra paties atsakovo netinkamo ir teisei priešingo elgesio rezultatas, kurio nebūtų buvę, jei tas elgesys būtų tinkamas, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas neabejotinai turi kitų nedeklaruojamų pajamų, iš kurių sugeba pragyventi, teismas netenkina atsakovo A. K. prašymo dėl priteistų sumų išdėstymo.
Nors atsakovas G. S. per teismo nustatytą terminą į bylą ir pateikė (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. pažymą apie tai, kad jis užimtumo tarnyboje įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) bei kad buvo įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau teismo surinkti duomenys patvirtina, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kur (duomenys neviešinami). (duomenys neskelbtini) jam moka išmokas, sudarančias: (duomenys neviešinami), tačiau, nežiūrint į tai, kad ieškovo pretenzijos jam buvo išsiųstos dar 2021 m. balandžio 15 d. (ieškinio 14 priedas), tačiau iki šiol atsakovas nesumokėjo nieko, nors iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gavo atlyginimą. Be to, nustatyta, jog atsakovui G. S. nuo 2016 m. sausio 20 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o svarbiausia, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. pagal 2021 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise jam priklauso 2 kambarių butas, u. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 25/100 ūkinio pastato, ir 1/2 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas pagal 2021 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo nekilnojamąjį turtą, rodo, jog jis visų gaunamų pajamų (nors jos ir nėra didelė) neišleisdavo kasdieniniams poreikiams, o sugebėjo net sutaupyti, arba net tai, kad jis turi kitų pajamų, apie kurias nutylima ir kurios oficialiai nedeklaruojamos. Be to, kaip nustatyta, atsakovui G. S. priklauso šios transporto priemonės: motociklas Honda CBR 1000RR, 2005 metų gamybos, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliai: OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW, v. Nr.(duomenys neskelbtini) Ford Focus, v. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Peugeot, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kas, teismo nuomone, taip pat paneigia atsakovo teiginius, jog jo turtinė padėtis yra sunki.
Šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu išieškotojo (šiuo atveju – Biuro) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę.
Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iškreipimą (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-3-278/2019 17 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuodamas, jog nuo 2021 m. balandžio 15 d. pretenzijos pateikimo praėjęs pusės metų laikas buvo pakankamas atsakovams sukaupti lėšas šiuo teismo sprendimu priteisiamų sumų sumokėjimui, netenkina atsakovų prašymo dėl išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 263–271 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Solidariai priteisti ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui (įmonės kodas 125709291, buveinės adresas: Vilnius, Algirdo g. 38, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke) iš atsakovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)):
3 065 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų) nuostolių atlyginimą regreso tvarka,
5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (3 065 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir
69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį.
Atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.