- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1584-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00325-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. V., dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, tretieji asmenys G. V. ir išvadą teikiantis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti išlaikymą. 2013 m. gegužės 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, papildomai prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir padalinti turtą. Pateikdama patikslintą ieškinį papildomai sumokėjo 400 Lt dydžio žyminį mokestį, likusioje 5 966 Lt dalyje prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 19-33).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 1):
Patikslintą ieškovės K. V. ieškinį priėmė;Nustatė atsakovui V. V. 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui, atitinkančiam CPK 142 str. 2 d. reikalavimus, pareikšti, nurodyti atsiliepimo nepateikimo pasekmes, numatytas CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse, atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei CPK 226 straipsnyje numatytas šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.Ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino.Atidėjo ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, pažymėjo, kad turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau įvertinęs šioje byloje ieškovės pateiktus įrodymus apie turtinę padėtį, santuokos metu įgytą turtą, jo pakankamai nemažą vertę, ieškovės pajamas, sprendė, kad toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas. Teismas, siekdamas nepaneigti asmens teisinės gynybos principo, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove gyvena du nepilnamečiai vaikai, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu manė, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo yra galimybė ieškovei atidėti nesumokėtos 5 966 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (apeliantė) K. V. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo patenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bei dalį dėl atidėjimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo likusios dalies 5 966 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 12-14).
Motyvuose nurodė, kad nebuvo teismo tinkamai įvertintos aplinkybės, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Lt. Negalėdama iš šių pajamų pragyventi 2013-04-02 0,25 etato įsidarbino Seimo nario V. F. padėjėja ir pradėjo gauti 440 Lt atlyginimą. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto, priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, neturi, šiuo metu viena išlaiko nepilnamečius vaikus, moka nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už nuomojamą butą. Teismo argumentai dėl didelės vertės santuokoje įgyto turto negali būti pagrindas pateikto prašymo netenkinti. Anksčiau įgyto turto vertė šiuo metu niekaip neatspindi dabartinės ieškovės turtinės padėties, jokio kitokio nekilnojamojo turto neturi. Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, neatsižvelgė į jos gaunamas nedideles pajamas, į tai, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, dėl ko ji iš savo nedidelio atlyginimo ne tik priversta pati pragyventi, tačiau taip pat išlaikyti ir du nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai nuolat didėja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – ar teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ir savo iniciatyva atidėjo ieškovės 5 966 žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokestinamas nurodyto straipsnio 1-14 punktuose nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (priklausomai nuo ginčo pobūdžio ir kt.). Tai, kad įstatyme nustatymo dydžio žyminis mokestis yra sumokėtas yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, tačiau, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, šiuo atveju ieškovas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad, pirmuoju atveju, ieškovui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti ieškinį (ar kitą žyminiu mokesčiu apmokestinamą procesinį dokumentą), tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, už šį neturtinį reikalavimą sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį (nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą atleista CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, be nurodytų reikalavimų, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Už šiuos reikalavimus sumokėjo 400 Lt, o likusioje nesumokėto žyminio mokesčio 5 966 Lt dalyje prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymą iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamos per mėnesį sudaro apie 896 Lt, nuo 2013 m. balandžio 2 d. 0,25 etato įsidarbino Seimo nario V. F. padėjėja ir gauna 440 Lt atlyginimą. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise neturi, išlaiko savo nepilnamečius vaikus, moka nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už butą, kuriame šiuo metu gyvenu, iš šių pajamų turiu pati pragyventi.
Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš esmės nėra CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo atleisti ieškovę nuo 5 966 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, tokią išvadą darė įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, santuokos metu įgytą nemažos vertės turtą bei jos gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija netaikyti CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl ieškovės atleidimo nuo nesumokėtos 5 966 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad nepagrįstai neapribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė sumokėjo tik apie 8 procentus mokėtino žyminio mokesčio sumos (t. y. 6 509 Lt), o prašo atleisti nuo beveik 92 procentų žyminio mokesčio mokėjimo (t. y. 5 966 Lt), kai pagal teisines pasekmes toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio ir yra leistinas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2707/2011). Pagrindinis ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvas yra sunki jos finansinė padėtis, tačiau bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o 2012 m. gruodžio 27 d. yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate N. G., kuri atstovauja ieškovės interesus santuokos nutraukimo byloje. Iš Sodros pažymų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad ieškovė dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, per abi darbovietes vidutinis gaunamas darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių (2013 m. sausio – liepos mėnesiais) sudaro beveik 2 000 Lt. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji negalėtų sumokėti teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies ir būtų pagrindas pagal jos prašymą atleisti ją beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovės inicijuotas ginčas (šiuo atveju reikalavimas dėl turto padalijimo) yra dėl pakankamai didelės vertės turto, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti ją nuo likusios nesumokėtos 5 966 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, savo iniciatyva atidėjo 5 966 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks teismo procesinis veiksmas – sprendimas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą net nesant ieškovės prašymo – yra teisėtas, kadangi šiuo metu ieškovės finansinė padėtis riboja jos galimybes sumokėti likusią privalomo žyminio mokesčio dalį. Tokią teismo teisė įtvirtinta teismų praktikoje pažymint, kad tik esant prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis pagerės, nes įpareigojimas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje (žyminio mokesčio atidėjimo atveju) gali apskritai lemti ieškovės apsisprendimą dėl teikiamo ieškinio (ar reikalavimo). Teismas, nusprendęs taikyti žyminio mokesčio atidėjimo institutą, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ne tik kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo perspektyvos, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė. Nagrinėjamoje byloje ginčo klausimas susijęs su 5 966 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimu, kuris iš esmės susidaro už turtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimo byloje ieškovė prašo priteisti jai 0,0920 ha ploto žemės sklypą 379 000 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, bei automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 500 Lt vertės. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašyme atleisti ją nuo 5 966 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodytus motyvus, pateiktų įrodymų visetą, į ginčo materialinio teisinio santykio pobūdį, tinkamai įvertino ir nustatė ieškovės turtinės padėties pagėrėjimo galimybes ir tokiu būdu tinkamai pritaikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas.
Pažymėtina, kad atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, o teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei pareiga sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį nekils, kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančioje nuostatoje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (ieškovės ieškinio patenkinimo atveju už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis bus priteistas iš atsakovo).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.