- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1288-527/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00325-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- V. V., V.
- Ieškovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-548-673/2013 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei K. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (trečiasis asmuo G. V.; institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teisme 2013-02-15 priimtas ieškovės 2013-02-15 ieškinys atsakovui dėl nepilnamečių vaikų G. V., gim. 1996(duomenys neskelbtini), ir N. S. V., gim. 2004(duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su jų motina (ieškove) nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų: dukros G. V., gim. 1996(duomenys neskelbtini), išlaikymui 500 Lt ir sūnaus N. S. V., gim. 2004(duomenys neskelbtini), išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 1-3). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-02-18 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsakovui 2013-03-06 priešieškiniu prašius nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu (b. l. 6), ieškovė 2013-04-03 pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina (b. l. 7), nurodydama, kad atsakovas nevykdo teismo 2013-02-18 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikams. Su nepilnamečiais vaikais ji nuo 2012 m. lapkričio mėn. gyvena atskirai nuo atsakovo, išsinuomotame bute. Iš šeimos namų ji buvo priversta išsikraustyti nebegalėdama pakęsti nuolatinio atsakovo terorizavimo ir patyčių. Tuo tarpu atsakovas liko gyventi vienas šeimos įrengtame būste – name. Jai su nepilnamečiais vaikais gyvenant skyrium, atsakovas piktnaudžiauja valdžia – jos neinformavęs, pasiima mažametį vaiką, nuteikinėja prieš ją dukterį, nuolat ją šmeiždamas, o, vaikams būnant pas jį, jos neinformuoja, kur yra vaikai, ką daro, kaip jaučiasi, neišleidžia jų į namus, t. y. jos išsinuomotą butą, kuriame ji su vaikais šiuo metu gyvena. Jis visiškai nederina su ja laiko, kada vaikus pasiimti ir kada parvežti juos į namus. Atsakovas ne tik neleidžia vaikams grįžti pas ją, bet ir nuteikinėja vaikus prieš ją, teigdamas, jog ji nori jį (atsakovą) sunaikinti, nors viskas yra atvirkščiai: atsakovas atleido ją iš darbo, siekdamas, kad ji moraliai palūžtų, neturėdama lėšų pragyvenimui, smurtavo, dėl ko ji buvo priversta išeiti iš šeimos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai pradėjus gyventi skyrium gyvena kartu su ja, ji vaikais rūpinasi, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys, artimai bendrauja, vaikus auklėja, jai yra priteistas laikinas išlaikymas, be to, vaikai taip pat pageidauja gyventi kartu su ja, todėl išimtinai vaikų interesais prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, vaikų motina.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina (b. l. 8-9). Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų G. V., gim. 1996(duomenys neskelbtini), ir N. S. V., gim. 2004(duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau nuo 2012 m. lapkričio mėn. šalys gyvena atskirai. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nuo 2012 m. lapkričio mėn., kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, šalių vaikai gyvena kartu su ieškove nuomojamame bute, o atsakovas liko gyventi šeimos būste. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovės nuomojamas butas, kuriame ji gyvena su vaikais, yra vieno kambario, namai yra tvarkingi ir jaukūs, kambaryje yra 2 sofos-lovos, kurių vienoje miega nepilnametė šalių duktė G., kitoje – ieškovė kartu su sūnumi N. S., kambaryje taip pat yra rašomasis stalas, sekcija, kompiuteris, televizorius, vaikams sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos; šeimos gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovas, yra erdvus, 6 gyvenamųjų kambarių, abiems vaikams name yra skirti atskiri kambariai, vaikų gyvenimo sąlygos yra labai geros. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikų gyvenimas kartu su motina kenktų jų interesams, kad ieškovė negali prižiūrėti ar blogai prižiūri vaikus, daro jiems neigiamą įtaką. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina. Su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste bendravusi šalių nepilnametė duktė G. išsakė norą, kad patys tėvai geranoriškai išspręstų jų gyvenamosios vietos klausimą ir neverstų pasakyti, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, taip pat nurodė, kad geriau sutaria ir yra artimesnė su motina, N. S. negalėjo pasakyti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, nurodė, kad nori gyventi su abiem tėvais, tik išsakė pageidavimą, kad norėtų gyventi pas tą iš tėvų, pas kurį gyvens sesuo G.. Teismas, sprendė, kad dabartinis vaikų gyvenimas su jų motina neprieštarauja vaikų norams ir jų interesams, todėl, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove ir byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenimas kartu su motina prieštarautų vaikų norams bei interesams, tai, kad ieškovė yra sudariusi vaikams visas būtinas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir laikinai, iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, jos gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat išaiškino, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o motina, pas kurią gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti tėvui su jais bendrauti ir dalyvauti juos auklėjant.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 11–12) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį, kuri yra neteisinga ir grubiai pažeidžia atsakovo teises. Susidaro įspūdis, kad teismas palaiko ieškovę, nors pagal įstatymus visi yra lygūs, o teismas privalo vienodai ginti visų proceso dalyvių teises. Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su jų motina (ieškove) nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, atsakovas teismui pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo. Toks atsakovo procesinis veiksmas labai nepatiko ieškovei, ji teismui pateikė neteisingą informaciją, o teismas patikėjo ja ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Abu tėvai turi vienodas teises į vaikus. Atsakovas pats nori rūpintis savo vaikais ir tam turi visas sąlygas. Atsakovas vaikų nenuteikinėja prieš motiną, o vaikų mama, siekdama, kad jos ieškinys būtų patenkintas, naudoja neleistinus metodus, šmeižia ir žemina atsakovą. Jeigu atsakovas yra toks blogas, tai kodėl sutuoktinė nesikreipia į teismą dėl santuokos nutraukimo. Jos veiksmai atsakovui nesuprantami.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19–21) prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį nepakeistą ir paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
1. Atsakovas, teigdamas, kad turi visas sąlygas rūpintis vaikais, iki šiol į bylą nėra pateikęs jokių duomenų apie tokių sąlygų buvimą. Atsakovas šiuo metu gyvena vienas šeimos name, iš kurio ieškovė su nepilnamečiais vaikais buvo priversta išsikelti, kadangi atsakovas nuolat prieš ją naudojo psichologinį smurtą, terorizavo, smurtavo. Šis turtas yra įgytas santuokoje, jis bus santuokos bylos ginčo dalykas, todėl atsakovo teiginiai, kad jis turi visas sąlygas vaikams gyventi, nėra įrodyti. Atsakovas iki šiol į bylą nėra pateikęs duomenų apie savo gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie jo galėjimą ir gebėjimą išlaikyti vaikus. Teismui priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą, atsakovas iki šiol vaikams išlaikymo neteikia, pagal antstolio patvarkymą išlaikymas nėra išieškotas ir iš atsakovo įmonės, iš kurios jis gauna darbo užmokestį.
2. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovą šmeižia, jį žemina, atsakovas nėra pateikęs. Dėl kažkokių tai neva ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas iki šiol nėra kreipęsis į jokias teisėsaugos institucijas.
3. Atsakovas nepagrindė ir teiginių, jog ieškovė teismui pateikė neteisingą informaciją, ir netgi nenurodo, kokios ieškovės pateiktos aplinkybės yra neteisingos. Kadangi atsakovas nenurodė, kokia ieškovės pateikta informacija buvo neteisinga, ieškovė neturi pareigos atsikirsti į abstrakčius kaltinimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas, kadangi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, jog ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute. Vaikai yra išreiškę norą gyventi su motina. Ieškovė turi reguliarias ir stabilias pajamas, tinkamai rūpinasi ir prižiūri vaikus.
5. Atsakovas, paduodamas niekuo nepagrįstą, nemotyvuotą ir neįrodytą skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl ko teismas turi pagrindo atsakovui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina jos faktinėje gyvenamojoje vietoje.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų G. V., gim. 1996(duomenys neskelbtini), ir N. S. V., gim. 2004(duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina prieštarauja atsakovo teisėms, lygiateisiškumo principui, kadangi atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo.
Priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja atsakovo teisėms. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės pagrindė faktine dabartine vaikų buvimo vieta ir glaudesniu emociniu ryšiu su motina. Preliminariai vertinant bylos duomenis, yra pagrindas teigti, kad šios aplinkybės egzistavo dar iki ieškinio padavimo ir iškėlus bylą teisme nepasikeitė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichologinei vystymosi raidai, jai būtų apribota tėvų valdžia arba kad būtų nustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaikų interesų apsauga ir užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tokią apeliacinės instancijos poziciją pagrindžia ir tai, kad įsiteisėjusia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi yra priteistas iš atsakovo laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė – gyvenamosios vietos nustatymas su nepilnamečiu vaikų motina neapriboja prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaikais. Vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šios kategorijos bylose visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismo nustatyta iki įsiteisės teismo sprendimas gyvenamoji vieta su motina laikytina užtikrinančia nepilnamečių vaikų interesus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde išdėstytais motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Kėdainių apylinkės teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas, išnagrinėtas neperžengiant jame nustatytų ribų, atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.