- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2653-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02067-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas M. A. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 5 153 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) nustatyti terminą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai pašalinti greičio mažinimo priemonę „kalnelį“ ties pareiškėjo namu, įrengtu valstybinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini), kelio ruože ties 12,48 km.
Atsiliepimas
2. Atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo parengiamasis posėdis vyko 2022 m. rugsėjo 13 d., jo metu atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, įvykusį 2022 m. rugsėjo 13 d., o duomenų apie tai, kad naudojasi atstovo pagalba, ieškovas nėra pateikęs. Ieškovas ir/ar jo atstovas teismui iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė jokių neatvykimą pateisinančio rašytinio įrodymo, prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nors ieškovui apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką yra tinkamai pranešta, jam asmeniškai pasirašant po 2022 m. birželio 30 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio. Pažymėjo, kad atsakovai prašymo priimti sprendimo už akių nereiškė.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovas apie parengiamąjį posėdį informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, taip pat nėra ir duomenų, pateisinančių ieškovo neatvykimą. Todėl nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis, 246 straipsnio 4 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas M. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, prašydamas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad:
7.1. pirmosios instancijos teismas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes dėl to, jog teismui nepateikti duomenys ar rašytiniai įrodymai, pateisinantys ieškovo neatvykimą į teismo posėdį. Sveikata dėl 2010 metais patirtos (duomenys neskelbtini) traumos pablogėjo likus dienai iki numatytos parengiamojo teismo posėdžio datos, todėl paskirto teismo posėdžio dieną turėjo kreiptis į medikus dėl pablogėjusios sveikatos. Teismui elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 13 d. išsiųsti medicininiai dokumentai ir išrašai apie kreipimąsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kuriame buvo nuo 10 val. 28 min. iki 13.00 val. 00. (dėl techninės klaidos vietoj Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytas (duomenys neskelbtini)apylinės teismas). Taigi pateikdamas dokumentus, pateisinančius neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, laikėsi bendros rūpestingumo ir atsakingumo pareigos;
7.2. teismas privalo ginti pažeistą ieškovo teisę, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, garantuojantys asmens teises, tarp jų ir teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė jokių duomenų apie neatvykimo priežastis ir neprašė atidėti teismo posėdžio, todėl teismas, vadovaudamasis esamais duomenimis, pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl nutartis yra teisėta, objektyvi. Nors atsakovė pritaria ieškovui, jog ieškovo nurodytos priežastys sukliudė jam atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau nesant pateiktų neatvykimą pagrindžiančių duomenų iki parengiamojo teismo posėdžio, ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Tai, jog ieškovas pateikė neatvykimą pagrindžiančius duomenis elektroniniu paštu, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo, kadangi teismui duomenys iki parengiamojo teismo posėdžio nebuvo žinomi.
9. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime nurodo, kad neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina teismas, todėl palieka ieškovo atskirojo skundo vertinimą ir sprendimo priėmimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui taikytos CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos neigiamos pasekmės – ieškinio palikimas nenagrinėtu be pateisinamos priežasties neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovas neatvyko į 2022 m. rugsėjo 13 d. 13:30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ir iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nepateikė teismui jo neatvykimą pateisinančių priežasčių, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
15. Apeliantas neginčija, jog apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas. Atskirajame skunde nurodo, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties – pablogėjusios sveikatos bei dėl to kreipimosi teismo posėdžio dieną į medikus, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui pateikė dokumentus, pateisinančius neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį.
16. Iš tiesų, iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 13 d. užregistruoto dokumento Nr. DOK-149869 matyti, jog ieškovas 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laišku (išsiųstas 13.48 val.), siųstu elektroniniu paštu vilniaus.apygardos@teismas.lt, pavadinimu „Negalėjau dalyvauti teismo posėdyje” pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Matyti, jog minėtas el. laiškas persiųstas adresu vilniaus.apylinkės@teismas.lt 14:14 val. ir užregistruotas teisme, jam suteikiant Nr. DOK-149869. Taigi civilinę bylą nagrinėjantis teismas dokumentus, kuriais apeliantas grindžia negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, pateikė jau pasibaigus parengiamajam teismo posėdžiui (posėdžio pabaiga informacinėje pažymoje nurodyta 13:38 val.). Todėl vertinant formaliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nepateikė negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje pagrindžiančių dokumentų.
17. Tačiau pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas dokumentus, kuriais grindžiamas jo negalėjimas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, pateikė. Nors tokie dokumentai pateikti ir ne iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, tačiau vertintina, jog apeliantas neturėjo objektyvios galimybės dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, pateikti iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios. Iš pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo matyti, jog apeliantas į ligoninę atvyko 10:28 val., o iš 2022 m. rugsėjo 13 d. direktoriaus pranešimo nustatyta, kad apeliantas priėmimo skyriuje buvo iki 13:00 val. Iš išrašo matyti apelianto anamnezė, diagnozė, todėl laikytina, jog sveikatos būklės pablogėjimas ir dėl to kreipimasis į medicinos įstaigą negali būti kliūtis teisei į teismą įgyvendinti, o ieškovas dėl to neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Priešingai, kaip jau buvo aptarta aukščiau, apeliantas dar tą pačią dieną pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį. Nors ieškovas savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pats ir inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti proceso įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtu.
20. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau civilinė byla teisme nagrinėjama daugiau nei metus (ieškovo procesinio dokumento pagrindu civilinė byla užvesta 2021 m. birželio 18 d.), taigi tokiu būdu būtų dar užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos. Pažymėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu neatitinka palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o civilinę bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apelianto (ieškovo) M. A. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.