Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

7. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

8. Pareiškėjas nurodo, jog per 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjo teigimu, jis negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos S. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui reikalinga, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą.

9. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

10. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

13. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo mama S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo, po S. K. mirties (duomenys neskelbtini)., liko jai asmenine nuosavybės teise priklausęs (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo mama S. K. buvo sudariusi santuoką su P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokoje susilaukė trijų vaikų: A. K. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini) R. K. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini)., ir R. K., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po palikėjos S. K. mirties ((duomenys neskelbtini) likusį turtą perėmė jis, tai yra pareiškėjas R. K.. Jis su sūnumi G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), liko gyventi mamos name, adresu (duomenys neskelbtini)., moka mokesčius, prižiūri likusią mamos sodybą. Minėtas aplinkybes savo rašytiniuose sutikimuose patvirtino suinteresuoti asmenys A. Š. ir R. Š., nurodydamos, kad R. K. po mamos mirties rūpinosi likusiu jos turtu, tik jis išlaikė ir prižiūrėjo likusią sodybą, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) minėtoje sodyboje gyveno bei mokėjo komunalinius mokesčius. Be to, pareiškėjas papildomai nurodo, kad iki S. K. mirties pareiškėjas rūpinosi neįgalia mama, buvo jos globėjas.

14. Pareiškėjas R. K. po mamos mirties liko gyventi ir pradėjo faktiškai valdyti namą bei kitus statinius. Pareiškėjas R. K. su sūnumi iki šiol gyvena tame pačiame name, kuris priklausė jo motinai. Tai patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo apie R. K. deklaruotą gyvenamąją vietą kopija, kurioje nurodyta, jog R. K. 2013 m. gegužės 15 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) . Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjas už minėtą sodybą moka komunalinius mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš 2024 m. kovo 22 d. Šilalės rajono notarų biuro notarės Viliutės Stankevičienės liudijimo Nr. 784, nustatyta, kad Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla dėl mirusiosios turto paveldėjimo biure nėra užvesta. Be to, minėtame liudijime nurodyta, jog patikrinus Testamentų registre, minėtos mirusiosios palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra įregistruotas. Taigi, iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ir kiti pirmos eilės įpėdiniai - dukros A. Š. ir R. Š. po mamos S. K. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pavedėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. S. K. vaikai R. K., A. Š. ir R. Š. neįgyvendino savo teisės priimti palikimą, šiuo metu jokių pretenzijų dėl palikimo neturi, o atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

15. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad R. K. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po motinos S. K. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

16. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

17. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.