- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 2YT-7371-1004/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06018-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Kreditorius
- AB „Lietuvos draudimas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) I. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., išieškotojui AB „Lietuvos draudimas“ ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriame nurodo, kad yra nedirbantis ir jokių pinigų neturi. Nurodo, kad Seimas priėmė rezoliuciją ir sprendimą, draudžiantį išieškoti iš asmenų, jų asmeninių sąskaitų, jų pašalpų, negaunančių ar neviršijančių minimalaus darbo užmokesčio.
Antstolis A. B. 2016-06-30 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Priverstinis skolos išieškojimas iš I. N. 3 eilės išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai vykdomas pagal 2016-05-12 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-291-409/16, kuriame numatyta, kad iš skolininko išieškoma 245 Eur patirtiems nuostoliams atlyginti. Kadangi vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis vadovaujasi vykdomaisiais dokumentais, nėra pagrindo tenkinti skolininko skundą ir nutraukti vykdomąją bylą, nes skolininko nurodyti motyvai nė vienos iš CPK 629 str. nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko I. N. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai vykdoma pagal 2016-05-12 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-291-409/16 dėl 245,00 Eur išieškojimo.
Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks kitoks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 586 str. 1 d. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis vadovaudamasis CPK 651 str., nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti 2016-05-30 patvarkymu Nr. S-16-41-16079 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos b.l. 4-5). Tą pačią dieną išsiuntė skolininko buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) adresu 2016-05-30 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-41-16080, kuris buvo įteiktas pareiškėjai asmeniškai 2016-05-31 (vykd. bylos b.l. 3,6-7). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 1 d., 1, 2, 5 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolininkas raginime nustatytu terminu raginimo neįvykdė.
Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su ta aplinkybe, kad antstolis negalėjo išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, kuri šiuo metu sudaro 350 Eur per mėnesį, nes Seimas priėmė rezoliuciją (sprendimą) draudžiantį ta daryti.
CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., vykdymo proceso normų taikymą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu - namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Kaip jau minėta, CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-343/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016). Priešingu atveju, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas, kas pažeistų išieškotojo interesus.
Sisteminė CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, kas reiškia, kad kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima, nes ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (CPK 663 str.2 d., 736 str.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-42-567/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 736 str. 1 d. 2 p. nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Pažymėtina, kad šiuo metu yra parengtas tik CPK 738 ir 739 str. pakeitimo įstatymas, tačiau jis yra tik svarstymų Seimo komitetuose stadijose, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl draudimo išieškoti iš pajamų, neviršijančių 1 MMA.
Esant nustatytoms aplinkybėms, matyti, kad antstolis teisėtai vykdo išieškojimą, todėl daroma išvada, kad antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją ir nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo I. N. skundo dėl 2016-05-30 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. B. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.