- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-871-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17407-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Č. 393,99 Eur negrąžintą kreditą, 63,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 66,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 393,99 Eur vartojimo kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.), 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 393,99 Eur vartojimo kreditą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti) 2021 m. sausio 13 d. pasirašytinai įteikti atsakovo darbovietės administracijai (UAB (duomenys neskelbtini) administratorei–sekretorei A. B.), laikytini tinkamai įteiktais atsakovui 2021 m. sausio 13 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. Č. 393,99 Eur negrąžintą kreditą, 63,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.), 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.), 66,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.), 39 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį nurodyto vartojimo kredito likučio: 2020 m. spalio 29 d. – 326,86 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 322,01 Eur; 2020 m. gruodžio 19 d. – 313,46 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 304,64 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 295,53 Eur; 2020 m. kovo 19 d. – 286,12 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 276,41 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 266,38 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 256,03 Eur; 2020 m. liepos 19 d. – 245,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 234,30 Eur; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 222,90 Eur; 2021 m. spalio 19 d. – 211,13 Eur; 2021 m. lapkričio 19 d. – 198,98 Eur; 2021 m. gruodžio 19 d. – 186,44 Eur; 2022 m. sausio 19 d. – 173,49 Eur; 2022 m. vasario 19 d. – 160,12 Eur; 2022 m. kovo 19 d. – 146,31 Eur; 2022 m. balandžio 19 d. – 132,05 Eur, 2022 m. gegužės 19 d. – 117,33 Eur; 2022 m. birželio 19 d. – 102,13 Eur; 2022 m. liepos 19 d. – 86,44 Eur; 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 70,24 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 53,51 Eur; 2022 m. spalio 19 d. – 36,24 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 18,41 Eur (kurios pasibaigus Vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 141,29 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (539,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „BnP Finance“ ir atsakovo M. Č. 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-j7xgtt27 Bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „BnP Finance“ ir atsakovo M. Č. 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-j7xgtt27 Bendrųjų sąlygų 8.6 papunkčio nuostatą, kad sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo, palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys formaliai patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 393,99 Eur negrąžintą kreditą, 63,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.), ir 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.) laikė pagrįstais ir tenkintinais (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.886 straipsnis bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2 ir 5.1 papunkčiai ir Sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafikas).
5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) ir negautų pajamų (negautų palūkanų). Teismas darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vertino, kad pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu Vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 66,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.) iki kreipimosi į teismą (2020 m. spalio 19 d.) (393,99 Eur x 39 % x 159 d./ 365 d. = 66,94 Eur), laikė pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai, 6.221 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.886 straipsnis bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2 ir 5.1 papunkčiai ir Sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafikas).
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ir buvo nutraukta Sutartis (priežastinis ryšys). Nurodė, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovas nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo.
7. Teismas taip pat vertino, jog taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.), negautos pajamos (negautų 39 proc. dydžio pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (393,99 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 393,99 Eur vartojimo kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.) tenkintino iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.) nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d. – 326,86 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 322,01 Eur; 2020 m. gruodžio 19 d. – 313,46 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 304,64 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 295,53 Eur; 2020 m. kovo 19 d. – 286,12 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 276,41 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 266,38 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 256,03 Eur; 2020 m. liepos 19 d. – 245,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 234,30 Eur; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 222,90 Eur; 2021 m. spalio 19 d. – 211,13 Eur; 2021 m. lapkričio 19 d. – 198,98 Eur; 2021 m. gruodžio 19 d. – 186,44 Eur; 2022 m. sausio 19 d. – 173,49 Eur; 2022 m. vasario 19 d. – 160,12 Eur; 2022 m. kovo 19 d. – 146,31 Eur; 2022 m. balandžio 19 d. – 132,05 Eur, 2022 m. gegužės 19 d. – 117,33 Eur; 2022 m. birželio 19 d. – 102,13 Eur; 2022 m. liepos 19 d. – 86,44 Eur; 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 70,24 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 53,51 Eur; 2022 m. spalio 19 d. – 36,24 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 18,41 Eur (kurios pasibaigus Vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 141,29 Eur (284,36 Eur – 13 Eur – 63,13 Eur – 66,94 Eur = 141,29 Eur)).
9. Dėl kompensuojamųjų palūkanų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 393,99 Eur kreditą nuo vartojimo kredito Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad šių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 %. dydžio metines palūkanas), darė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 papunkčių sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatą (vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos) ir taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 papunkčio nuostatą (Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo).
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 393,99 Eur vartojimo kreditą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstą (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (393,99 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-11-19), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. Č. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (393,99 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-11-19); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. Č. 166,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. Č. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
11.3. Apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu bei Sutartyje numatyto dydžio, jeigu ji būtų tinkamai vykdyta, bet net ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie Sutarties ar VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidų teisėtumą ir pagrįstumą.
11.4. Apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik vieną įmoką, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 393,99 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
11.5. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Pagal teismo sprendimą šiai dienai atsakovas tarsi yra sumokėjęs apeliantei 104,47 Eur kredito, todėl laikotarpiu nuo 2021-02-19 iki 2021-03-19 apeliantė negautas pajamas (nuostolius) atsakovui galės skaičiuoti tik nuo 295,53 Eur. Taigi ir pats teismo sprendimas rodo, kad atsakovas apeliantei vis dar yra skolingas ne 295,53 Eur, bet 393,99 Eur. Būtent ne 295,53 Eur, bet 393,99 Eur apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
11.6. Priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
11.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui M. Č. buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. lapkričio 19 d.), mokant 39 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 23 d.
15. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 66,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.); 2) 39 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį nurodyto vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus Vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 141,29 Eur; 3) atmetė reikalavimą priteisti 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 393,99 Eur vartojimo kreditą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu bei Sutartyje numatyto dydžio, jeigu ji būtų tinkamai vykdyta, bet net ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie Sutarties ar VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai.
16. Teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidų teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
23. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, priimtą už akių, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.