- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-706-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00157-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. J., L. J.
- Ieškovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
apeliacine rašytinio proceso išnagrinėjo atsakovės V. J. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos civilinėje byloje Nr. 2-2299-857/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams L. J. ir V. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2299-857/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams L. J. ir V. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi apeliantei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimo trūkumus.
2020 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apygardos teisme gautas atsakovės V. J. prašymas ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skirti 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei. Atsakovė nurodo, kad ginčas dėl skolos dydžio su apeliante teismuose tęsiasi nuo 2019 m. kovo mėn., tačiau apeliantė sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, siekdama, jog atsakovai sutiktų su reikalaujamu skolos dydžiu. 2019 m. kovo 16 d. Panevėžio apylinkes teismo Biržų rūmai pagal apeliantės pareiškimą priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3293-1086/2019, kuris neįsiteisėjo atsakovams pareiškus prieštaravimus. Apeliantė tada pareiškė atsakovams ieškinį, tačiau 2019 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4517-857/2019 apeliantės prašymu ieškinį paliko nenagrinėtu. Civilinėje byloje Nr. e2YT-10160-857/2019 pagal atsakovų prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu apeliantė pareiškė prieštaravimą dėl skolos dydžio, todėl 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas bylą sustabdė, kol bus sudaryta nauja atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. 2020 m. vasario 12 d. apeliantė pateikė teisme ieškinį dėl tos pačios skolos ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2299-857/2020. Šioje civilinėje byloje apeliantės atsakovas V. C. elgėsi neprofesionaliai, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Šį faktą grindė tokiomis civilinės bylos procesinėmis aplinkybėmis: į 2020 m. gegužės 20 d. posėdį apeliantės atstovas į bylą atsinešė ne tos bylos procesinius dokumentus, nesugebėjo suformuluoti savo reikalavimų, kol galų gale pareiškė, jog ieškinį patikslins, prašė bylą atidėti; nors 2020 m. birželio 2 d. posėdžio data buvo suderinta su apeliantės atstovu, į teismo posėdį neatvyko dėl komandiruotės, tačiau jokių komandiruotės dokumentų į bylą nepateikė, patikslinto ieškinio nepateikė; patikslintą ieškinį teismui pateikė 2020 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu (ne EPP), originalo į bylą neatsinešė, 2020 m. birželio 8 d. posėdyje prašė teismo daryti pertrauką, kad iš apeliantės buveinės Biržų skyriuje atsineštų patikslintą ieškinį; nesugebėjo paaiškinti, kuo grindžia savo ieškinio reikalavimus, prašė posėdį atidėti, nurodant, jog atvyks apeliantės atstovė iš buhalterijos (Vilniaus), kuri atliko skolos skaičiavimus; apeliantės atstovė iš Vilniaus pateikė tik rašytinius paaiškinimus, į 2020 m. liepos 1 d. posėdį neatvyko, apeliantės atstovas V. C. skaičiavimų nei teismui nei atsakovės atstovei paaiškinti nesugebėjo; 2020 m. rugpjūčio 17 d. t. y. paskutinę dieną apeliantė pateikė apeliacinį skundą, neatitinkantį CPK reikalavimų, dėl ko 2020 m. lapkričio 11 d. apeliacinės instancijos teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pažymi, kad dėl tokio apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir netinkamo procesinio elgesio vis dar nėra išnagrinėta atsakovų V. J. ir L. J. santuokos nutraukimo byla Nr. 2YT-3298-1086/2020, kuri 2020 m. gegužės 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo nutartimi buvo sustabdyta dėl to, kad apeliantė pareiškė nesutikimą su skolos dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nei CPK 95 straipsnio dispozicijoje, nei CPK X skyriuje, reguliuojančiame teismo nuobaudų skyrimą, nėra numatyta sąlyga, kad teismo nuobaudos, tuo pačiu ir bauda, galėtų būti skiriamos tik esant atitinkamam byloje dalyvaujančio asmens prašymui. Įstatymų leidėjo pasirinkta CPK 95 straipsnio formuluotė suteikia teismui diskrecijos teisę, nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, pasirinkti – ar skirti baudą, ar baudos neskirti, nepaisant to, ar buvo dėl baudos paskyrimo pateikta dalyvaujančių byloje asmenų prašymų.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019 57 punktas). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės prašymo argumentais, kad apeliantės atstovo procesinis elgesys civilinio proceso metu ne visuomet buvo tinkamas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokiu būdu jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese, byloje nesant duomenų apie tai, kad tokia teise ji akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį, savaime neteikia pagrindo išvadai apie apeliantės procesinių veiksmų nukreipimą į proceso vilkinimą. Aplinkybė, kad apeliantė pareiškė teisme ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, nors prieš tai apeliantės prašymu ieškinys dėl tos pačios skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-4517-857/2019 buvo paliktas nenagrinėtu, apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pateikus skundą, neatitinkantį bendrųjų procesiniams dokumentams bei specialiųjų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, savaime nėra laikoma prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nukreiktu elgesiu, o yra teisės dėl galimai pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą, realizavimas. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylos eigos aplinkybes, pripažįsta, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 95 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės V. J. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmesti.
Nutartis neskundžiama.