Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Šilutės prekyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, J. S., Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuoką įregistravo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 222, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, augina vaiką, nuo 2017-05-19 iki 2020-05-19 yra draudžiama valstybės lėšomis. Atsakovas nedirba, nuo 2017-07-24 iki 2018-01-28 dirbo UAB "Šviesos ranka". VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė ir atsakovas neturi įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. VĮ „Regitra“ duomenis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė "CHRYSLER VOYAGER", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės būsena – išregistruota. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmens turimas ar valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro patvirtina, jog atsakovo vardu jokių transporto priemonių nėra įregistruota. Teismo Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/17/00324, skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškoma iš atsakovo bauda už administracinį teisės pažeidimą. Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/02994, skolininkas atsakovas, išieškotoja Klaipėdos socialinių paslaugų centras "Danė", išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį Nr. 1-42-17/2012. Antstolė Lina Pužienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0109/11/01103, Nr. 0109/04/00508, Nr. 0109/16/04813 skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškomos baudos už administracinius teisės pažeidimus. Antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/16/04239, skolininkas atsakovas, išieškotoja J. S., išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį Nr. 1-1009-29, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2005-01-24 nuosprendžiu pakeistas, tačiau nuosprendžio dalis, dėl civilio ieškinio palikta nepakeista. Antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0014/16/01261, Nr. 0014/16/02031 skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškomos iš atsakovo baudos už administracinį teisės pažeidimą, Nr.0014/16/01259 skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškojimas vykdomas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąją raštą. Antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/02/02118 skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškoma bauda už administracinį teisės pažeidimą, vykdomąją bylą Nr. 0005/02/01995 skolininkas atsakovas, išieškotojas Šilutės rajono vartotojų kooperatyvas, išieškojimas vykdomas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/02/02094 skolininkas atsakovas, išieškotoja valstybė, išieškoma iš atsakovo bauda už administracinį teisės pažeidimą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Iš ieškovės teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos, nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, ieškovė susitaikyti nesutinka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo skirti terminą susitaikymo neteikė, todėl laikytina, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 -01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2014-08-09, 2017-05-19 jiems gimė sūnus, 2018 metų rudenį atsakovas paliko šeimą ir visiškai nutraukė ryšius su šeima, nebendravo nei su ieškove, nei su sūnumi, nebandė atkurti nutrūkusius santykius. Atsakovo buvimo vieta nėra žinoma. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ieškovė viena pati rūpinasi ir augina šalių sūnų. Atsakovas nenurodė sutuoktinei apie savo teistumus, padarytus administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu vykdomus priverstinius išieškojimus. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – nebuvo su ja atviras, nenurodęs jokių priežasčių paliko šeimą, nedėjo visiškai pastangų atkurti nutrūkusius ryšius ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovas, palikdamas šeimą, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 str. 3 d.) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.", atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, jog jis sutinka, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardė. Kita vertus santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šalys turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės ieškovei paliktina jos pavardė „G.“, o atsakovui – „G.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė nurodo, jog yra darbinga, sveikatos problemų neturi, nuo rudens ketina pradėti dirbti, todėl neprašo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo nėra, taip pat išlaikymas nepriteistina ir atsakovui, nes santuoka nutraukta dėl jo kaltės (CK 3.72 str. 1, 4 d.).

Dėl turto padalijimo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė "CHRYSLER VOYAGER", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo įregistruota atsakovo vardu. Ieškovė nurodo, jog transporto priemone "CHRYSLER VOYAGER", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi atsakovas, kur šiuo metu transporto priemonė nežino, todėl prašo šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, nepriteisiant jai kompensacijos. Bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonė buvo įregistruota atsakovo vardu, dalyvavimas šios transporto priemonės viešame eisme draudžiamas, jos būsena išregistruota. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmens turimas ar valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro patvirtina, jog atsakovo vardu jokių transporto priemonių nėra įregistruota. Įvertinus rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalys santuokos nutraukimo metu dalintino turto – transporto priemonės neturi (CPK 178 str.). Ieškovė nurodė, jog namų apyvokos ir visus smulkius kilnojamuosius daiktus yra pasidalinę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog sutuoktiniai teismo sprendimo priėmimo metu jokio dalytino turto neturi.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 str., CPK 382 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis taip pat pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi ir ji – ieškovė – nėra niekam skolinga. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog iš atsakovo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Išanalizavus teismui pateiktus įrodymus apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo ir įvertinus šių prievolių atsiradimo pagrindus, darytina išvada, jog šios prievolės išimtinai yra susijusios su atsakovo asmeniu, kaip sankcijos už įstatymų draudžiamų veikų atlikimą, t. y. baudos už atsakovo padarytus administracinius teisės pažeidimus, iš nusikalstamos veikos padarytą žalą, be to dauguma prievolių atsirado iki santuokos nutraukimo, o santuokos metu atsiradusi prievolė atsirado dėl atsakovo padaryto administracinio nusižengimo (CK 3.115 str. 1 d.). Kreditoriaus Lietuvos Respublikos, atstovas VMI prie FM patvirtino, jog atsakovo prievolės yra asmeninės ir po santuokos nutraukimo jas toliau turi vykdyti atsakovas, todėl pripažinti dalį šių prievolių ir ieškovės prievolėmis, nėra jokio teisinio pagrindo (CK 3.120 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog prievolės pagal vykdomus išieškojimus iki santuokos bei atsiradusios santuokos metu kreditoriams pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo kreditoriams toliau vykdys atsakovas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių sūnus su abiem tėvais gyveno vienerius metus, atsakovui 2018 m. rudenį palikus šeimą, šalių sūnus liko gyventi kartu su motina – ieškove ir šiuo metu su ja gyvena, ieškovė suteikia tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šalių sūnus turi atskirą kambarį, buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra geros, ieškovė užtikrina sūnaus fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovas su sūnumi nebendrauja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus, duomenų, jog ieškovė netinkamai augina bei rūpinasi vaiku nėra gauta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiką ir ieškovę sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas turi nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Ieškovė nurodė, jog nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovas pats nebendrauja su vaiku, atsakovo buvimo bei gyvenamosios vietos nėra žinomos. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo vertinimu siekiant jog ateityje tarp šalių nekiltų ginčų dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atitinkančią vaiko interesus.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Bylos duomenimis šalių sūnui šiuo metu du metai, atsakovas jau metus laiko su sūnumi nebendrauja visiškai, sūnaus nelanko, o tai leidžia daryti išvadą, jog tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusio glaudaus ryšio. Be to, įvertintina ir tai, jog atsakovas daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat iš Lietuvos teismų informacinis sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog atsakovas ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja atsakovą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo 2018 metų rudens, sūnus yra bendravęs su tėvu tik metus laiko nuo gimimo, tarp jų jokių socialinių, dvasinių ryšių nėra, darytina išvada, jog atsakovo ir sūnaus santykiai bei anksčiau susiformavęs sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, nutrukusį vaiko ir tėvo ryšį, sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, palaipsniui padės atkurti nutrūkusius vaiko ir tėvo santykius, bus užtikrintas vaiko saugumas bei sklandus atsakovo ir jo sūnaus bendravimas. Ieškovės nurodyta bendravo tvarka, kuriai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra sudėtinga, netrukdys kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.). Teismo nuomone ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeis atsakovo teisių dalyvauti vaiko auklėjime bei su juo bendrauti, atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Teismas nurodo, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 555,00 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo, gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką.

Ieškovė nurodo, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui skiria apie 400 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti 200,00 Eur, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotę. Bylos duomenimis šalių sūnus šiuo metu yra dviejų metų amžiaus, nuo 2019 metų rudens pradės lankyti ugdymo įstaigą, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, ir įvertinus tai, jog vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta apie 400,00 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančio vaiko poreikiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę bei finansinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki 2018-01-28 dirbo, gaudavo pastovias pajamas. Šiuo metu Sodros duomenis niekur nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų teismui nėra pateikta. Duomenų dėl kokių priežasčių atsakovas nuo 2018 metų spalio mėnesio nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų, nėra pateikta. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra, ieškovė niekur nedirba, augina vaiką, jai padeda tėvai. Nuo rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti darželį ir ieškovės pradės dirbti. Duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų, įsipareigojimų į bylą nepateikta.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Pažymėtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nedirba, neturi registruoto turto, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti sūnų (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau šiuo atveju tėvas prie šių išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Atsakovas yra jaunas, darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo sūnui.

Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas, ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo suma sūnui šiuo metu atitikta augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių sūnaus minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių sūnui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019-10-18 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai paliko šeimą. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų, apie tai, jog sūnui gyvenat su motina atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas neteikė savo sūnui išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 600,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31 (už tris mėnesius) (CK 3.200 str.).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sūnui priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, kaip vaiko turto, tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.185 – 3.186 str., 3.190 str., 3.202 str.). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1d.). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Be to, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė valstybės vaiko teisių apsaugos institucijoms, prokurorui ar vienam iš tėvų kreiptis į teismą panaikinti motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teisę, jei nustatomas faktas, kad motina netinkamai tvarko vaiko turtą ir šitaip daro žalą turtiniams vaiko interesams.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė duomenis, jog už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, daugiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą iš atsakovo priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Byloje yra susidariusių 14,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Nuo sprendimo priėmimo, panaikintinos 2019-01-31 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 kas mėnesį (CPK 149-150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2014-08-09 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 222, tarp V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: V. G.– „G.“, R. G. – „G.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. G..

Nustatyti atsakovo R. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi D. G. elektroninėmis ryšio priemonėmis- mobiliu telefonu, internetu, „Skype“ programomis (kai tai leis sūnaus Domo amžius ir branda);

2. Atsakovas susitikinėja ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį, nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos bei gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šeštadienio 19.00 val.;

3. Atsakovas turi teisę aplankyti sūnų D. G. ir su juo bendrauti bei dalyvauti sūnaus gimtadieniuose gegužės 19 dieną, vaiko motinos nustatytoje vietoje – nuo 15 val. iki 20 val.;

4. Atsakovas kiekvienais metais bendrauja su sūnumi D. G. švenčių - Kalėdų ir Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos bei iki 19.00 val. gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą;

5. Bendravimo ir susitikinėjimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi gali būti koreguojama abiejų vaiko tėvų bendru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, užimtumą darbe bei kitas abiem vaiko tėvams svarbias aplinkybes.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2019-01-18 iki jo pilnametystės, ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. G. 600,00 išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko D. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti V. G..

Pripažinti, jog prievolės pagal vykdomus išieškojimus: antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoji byla Nr. 0075/17/00324, pagal VMI prie LR FM išduotą vykdomąjį raštą išieškotojas VMI prie FM; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoji byla Nr. 0010/12/02994 pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.1-42-17/2012, išieškotojas Klaipėdos socialinių paslaugų centras "Danė"; antstolės Linos Pužienės vykdomoji byla Nr. 0109/11/01103 pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.9-3496-777/2011 išieškotojas VMI prie LR FM, vykdomoji byla Nr. 0109/04/00508 pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-1-263-122 išieškotojas VMI prie LR FM, vykdomoji byla Nr. 0109/16/04813 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-7-305-16 išieškotojas Lietuvos respublikos valstybė, vykdomoji byla Nr. 0109/02/01995 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.1-107; antstolio Zeno Zenkevičiaus vykdomoji byla Nr. 0014/16/04239 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1009-29 išieškotoja J. S., vykdomoji byla Nr. 0014/16/01261 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-2-972-24 išieškotojas Lietuvos Respublikos valstybė, vykdomoji byla Nr. 0014/16/02031 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.6z-330 išieškotoja Lietuvos Respublika; vykdomoji byla Nr.0014/16/01259 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-107 išieškotojas Lietuvos Respublika; antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomoji byla Nr. 0005/02/02118 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-131-36 išieškotojas VMI prie LR FM, vykdomoji byla Nr. 0005/02/01995 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-647 išieškotojas Šilutės rajono vartotojų kooperatyvas; antstolės Redos Vizgaudienės vykdomoji byla Nr. 0074/02/02094 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-453-04 išieškotojas VMI prie LR FM, yra atsakovo R. G. asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo R. G. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų V. G..

Priteisti iš atsakovo R. G. 68,00 Eur žyminio mokesčio ir 14,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo R. G. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.