Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ ieškinį atsakovams A. T. Š., D. Z. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. Z. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai, 2017 m. balandžio 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovo A. T. Š. poziciją, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė Jurgita Rugieniūtė paaiškino, kad buvo remontuota ne karšto vandens trasa, bet šalto vandens vamzdynas iki šilumokaičio, t. y. bendro naudojimo objektas, todėl ieškinys yra tenkintinas. Karšto vandens trasa, kuri priklausė savivaldybei nebuvo remontuota. Skolos susidarymo laikotarpiu administratorė buvo UAB „Žaidas“. Patalpų savininkai po 1/2 dalį yra atsakovai. Atlikdami mokėjimus atsakovai nenurodė už kokius laikotarpius ir kokius darbus moka, todėl ieškovė užskaitydavo seniausias skolas, todėl skola yra už administravimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė UAB „Kauno centro būstas“ (buvusi UAB „Žaidas“) ieškiniu (el. b. l. 15–18) prašo priteisti proporcingai turimai turto daliai, t. y. lygiomis dalimis po 41,25 Eur iš atsakovų A. T. Š. ir D. Z. Š. skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama CK 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu (el. b. l. 123). Atsakovai nuo 1995 m. gegužės 23 d. (ir skolos susidarymo laikotarpiu) yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems priklauso po 1/2 dalį buto (el. b. l. 22–23). Atsakovų įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui yra 82,49 Eur (el. b. l. 21).

Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad skola atsirado už vamzdžio remontą 2010 metais, kuris nėra namo nuosavybė, o priklauso Kauno miestui ir atsakovai nėra skolingi ieškovei.

Nustatyta, kad 2010 m. vasario mėn. buvo atlikti šalto vandens vamzdyno iki šilumokaičio remonto darbai (el. b. l. 94–98). Už šalto vandens vamzdyno remonto darbus buvo apmokestinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų bendraturčiai, nes minėtas vamzdis yra bendro naudojimo objektas. Šalto vandens magistralinis vamzdynas yra (duomenys neskelbtini), namo bendroji inžinerinė įranga, o šią aplinkybę įrodo pateikiamas 2006 m. liepos 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo 3.3. skirsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad šalto vandens vandentiekis yra namo bendroji inžinerinė įranga (el. b. l. 158–162). UAB „Žaidas“ 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr. Ž_RI_11_1451 ir 2010 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. Ž_IR_10_1069 bei 2010 m. vasario mėnesio Atliktų darbų aktas Nr. 1002143 patvirtina, kad atsakovai turėjo sumokėti už atliktus šalto vandens vamzdyno iki šilumokaičio remonto darbus, o karšto vandens vamzdis, kuris avarijos laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, nebuvo remontuotas, todėl trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė neturi padengti atsakovams priskaičiuotų mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų remontą (el. b. l. 94–98), todėl atmestini atsakovo A. T. Š. argumentai, jog šalto vandens vamzdynas nėra namo nuosavybė, kad jis priklauso Kauno miestui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, kad atsakovams nepriklausė mokėti už šalto vandens vamzdžio remontą. Butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, susijusias su bendrai naudojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, įgyvendino administratorė – ieškovė, su kuria turi būti visiškai atsiskaityta už atsakovų naudai atliktus infrastruktūros remonto darbus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2107-661/2016).

Skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovų pareiga yra išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, kuriuose imperatyviai nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Nustatyta, kad mokestis už šalto vandens vamzdyno remontą jau yra atsakovų sumokėtas ir šioje byloje atsakovai yra skolingi už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą, suteiktą atsakovams laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., t. y. kadangi atsakovai nepasinaudojo savo teise ir nenurodė už kokį laikotarpį ir už ką jie moka mokesčius, todėl ieškovė taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarką ir atsakovų įmokomis dengė seniausias skolas, todėl liko neapmokėta vėliausia skola už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. „Seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti įmokas už turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Teismo vertinimu, ieškovė teisėtai atsakovų atliktais mokėjimais sudengė ankstesnės skolos likutį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties įsipareigojimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėtinu atveju, laikytina, jog skolininkai laikomi pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bendrasis ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisine argumentacija, ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei proporcingai turimai turto daliai, t. y. lygiomis dalimis po 41,25 Eur iš atsakovų A. T. Š. ir D. Z. Š. skolą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovo A. T. Š. atsiliepime pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nespręstinas, nes nepateiktas priešieškinis, o ieškinys tenkintinas. Atsakovams buvo išaiškintos jų teisės. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės. Esminis skirtumas tarp minėtų atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, o tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą.

Patenkinus ieškinį priteistina proporcingai turimai turto daliai po 7,50 Eur iš atsakovų žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 0,87 Eur už Nekilnojamo turto registro duomenis, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenis. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes byloje nėra rašytinių įrodymų, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-450/2013). Ieškovė tik pateikė įrodymus prie ieškinio, kad tokias paieškas atliko, tačiau paieška savaime nesąlygoja piniginių išlaidų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 24,20 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šias išlaidas patyrė. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovės patirtos aptariamos išlaidos negali būti kvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus. Ieškovei nebuvo būtina kreiptis teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją, nes jos įmonėje dirba teisininkai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, kurie gali tokias paslaugas suteikti (parengti ieškinį ir pan.), pvz.: byloje ieškovę atstovavusi Rūta Juknevičiūtė. Todėl nėra tikslinga perteklinių ir neracionalių išlaidų priteisti iš vartotojų (atsakovų).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 9,38 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovų proporcingai turimai turto daliai, t. y. po 4,69 Eur iš atsakovų (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, įmonės kodas 149650823, buveinės adresas Ožeškienės g. 19, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo D. Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, įmonės kodas 149650823, buveinės adresas Ožeškienės g. 19, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš A. T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturis eurus 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturis eurus 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.