Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, Tomai Ivoškutei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui S. D., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovei D. B., jos atstovei advokatei Laurai Baranauskienei (Stankevičiūtei),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir D. B. dėl paskolos grąžinimo, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. solidariai priteisti iš atsakovių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir D. B. 6 500 eurų negrąžintos paskolos, ribojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę „paveldėto turto tikrąja verte“;

1.2. solidariai priteisti 389,20 eurus palūkanų, ribojant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę „paveldėto turto tikrąja verte“;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl Paskolos sutarčių formos

Dėl pinigų perdavimo pagal Paskolos sutartis ir skolinimosi poreikio

LITEKO duomenys apie Įmonės skolas patvirtina jog nuo 2019-04-15 iki 2021-12-03 išnagrinėta 13 civilinių bylų, kuriose skolininkė ar atsakovė yra D. B. individuali įmonė.

Dėl pasiskolintų pinigų panaudojimo šeimos poreikiams

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių solidariai 6 500 Eur, kaip mirusio sutuoktinio bendraskolės sutuoktinės ir valstybės, kaip paskolą gavusio asmens (palikėjo) turto paveldėtojos. Įvertinus pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, sprendžiant skolos grąžinimo klausimą po paskolos gavėjo S. B. mirties, būtina nustatyti atsakovų atsakomybės pobūdį – ar atsakovei kyla atsakomybė kaip sutuoktinei ar skolos grąžinimo prievolė kyla abiem atsakovėms ar vienai iš jų. Spręsdamas šį klausimą ir aiškindamasis, ar sudarytos Paskolos sutartys yra bendroji jungtinė sutuoktinių prievolė, ar asmeninė mirusiojo prievolė, teismas sprendžia, kad nors Paskolos sutartis sudarė tik vienas iš sutuoktinių – S. B., o atsakovė D. B. paskoliniuose teisiniuose santykiuose tiesiogiai nedalyvavo, ir nors įstatymuose nėra nustatyta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, tačiau taisyklės išimtys nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnyje, bendromis pripažįstant tik kai kurias prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 str.).

Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to pagal paskolos sutartis kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidaria, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 str.), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 str. 2 d.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių: šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali.

Į bylą pateikti Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog atsakovės D. B. vardu santuokos metu nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota D. B. individuali įmonė (toliau - Įmonė), kurios vadovu iki pat mirties buvo S. B., o po jo mirties (duomenys neskelbtini) vadove registruota I. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Įmonė užsiėmė automobilių gabenimo iš užsienio valstybių į Lietuvą verslu, S. B. vadovavo verslui, organizavo klientų automobilių gabenimą į Lietuvą, skolinosi pinigus veiklai užtikrinti. Atsakovė teigė, kad ji nesikišo į Įmonės veiklą, nors yra jos savininkė. Ieškovas laikosi pozicijos, jog sutuoktinių bendros Įmonės veiklos užtikrinimas turi būti laikomas visiškai atitinkančiu šeimos poreikius, o pagal Paskolos sutartis gauta Paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nes iš įmonės duodamos naudos sutuoktiniai gyveno kartu su atsakove.

Įmonės nuostatų 5.2 p. numato, kad įmonės turtas yra Įmonės nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas įmonės vardu. 5.4 p. numatyta, kad Įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

Paskolos sutartys sudarytos ne su Įmone, o sutuoktinio S. B. vardu, todėl Paskolos sutartimis perduotos lėšos laikytinos ne įmonės prievolėmis jas grąžinti, bet sutuoktinių prievolėmis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Įmonei nebuvo iškelta bankroto byla, tai įrodo, jog Įmonė veiklą vykdė, nuo jos veiklos pradžios gavo pelną, ėmė paskolas, pirko autovežius, sutuoktiniai įkeitė namą, po paskolų grąžinimo įkeitimas buvo panaikintas. Kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis ar intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą, kas įrodo, jog sutuoktiniai veikia šeimos labui.

Išreikalauti duomenys iš SODROS apie S. B. gaunamas pajamas įrodo, jog nuo 2019-01-01 iki mirties pajamos buvo nedidelės, buvo mokamos socialinio draudimo išmokos, kurios siekė nuo 7,92 Eur iki 293,28 Eur, o už darbą priskaičiuotos draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) įmonėje sudarė nuo 555 Eur iki 642 Eur. D. B. pajamos nuo 2019-01-01 buvo nuo 223,94 Eur iki 285,67 Eur. Todėl akivaizdu, kad sutuoktiniai gyveno iš šeimos vykdomo verslo, o trūkstant apyvartinių lėšų, S. B. skolinosi iš fizinių asmenų lėšas tam, kad jas panaudotų Įmonės apyvartinėms lėšoms, kad autovežiai galėtų vykti į užsienį pargabenti automobilių į Lietuvą, iš ko Įmonė gaudavo pajamas ir taip vystydavo verslą. Ta aplinkybė, kad atsakovė D. B. teigė nedalyvavusi Įmonės veikloje, nėra teisiškai reikšminga, nes ji yra Įmonės savininkė, todėl laikytina, kad žinojo ar turėjo žinoti, kas vyksta jos įmonėje, kad reikalingos lėšos, kad autovežius galima būtų eksploatuoti, juos remontuoti ir pan., nes jos, kaip įmonės savininkės pareiga buvo spręsti, kaip vykdyti veiklą, ar keisti įmonės vadovą ir kt. Tokių veiksmų nesiėmimas įrodo, jog ji pasitikėjo ar patikėjo verslą vystyti sutuoktiniui, tuo pačiu ir prisiimdama iš jo veiksmų ar sudarytų sandorių kylančias prievoles (CPK 178, 185 str.). Šiuo atveju ieškovas (kreditorius) negali būti priklausomas nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nepasitikėjimo, pareigų pasidalijimo ar kitokių priežasčių.

Įrodyti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio S. B., o ne jų abiejų sutuoktinių, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Šiuo atveju atsakovė D. B. neįrodė ir neįrodinėjo, kad prievolė pagal Paskolos sutartis yra asmeninė atsakovo prievolė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2001 m. Įmonė veikė, vystė verslą, jai nebuvo iškelta bankroto (CPK 178 str.). Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, todėl šalys turi teikti įrodymus, patvirtinančius jų nurodomas aplinkybes arba paneigiančius priešingos ginčo šalies nurodomas aplinkybes, o ne vien reikšti abejones ar samprotavimus, nepagrindžiamus CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, jog paskolinti pinigai pagal Paskolos sutartis buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, šeimos verslui vykdyti, jį vystyti, todėl mirusiojo sutuoktinei tenka pareiga grąžinti skolą (CPK 178, 185 str.)

Dėl atsakomybės palikėjo turto paveldėtojui ir sutuoktinei taikymo

Reikalavimas yra pareikštas Valstybei, priėmusiai mirusiojo palikimą ir sutuoktinei, kuri atsisakė mirusiojo palikimo, bet teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 str.).

Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Mirus paskolos gavėjui S. B. jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigė, bet įvyko universalus jo turtinių teisių ir pareigų teisių perėjimas jo įpėdinei - valstybei, kaip paveldėtojai, o sutuoktinei, kaip solidariai skolininkei, įrodžius, kad Paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl pereina ir palikėjo pareiga grąžinti ieškovui paskolą, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 str. 2 d.). Kadangi teismui nepateikti duomenys, jog 2 600 Eur paskola būtų grąžinta, todėl ši skola solidariai priteistina iš atsakovių – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir D. B., ribojant valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte (CPK 178, 185 str., CK 5.62 str. 3.109 str.).

Dėl 2019-10-29 Paskolos sutarties notarinės formos nesilaikymo

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovas S. D. su S. B. sudarė Paskolos sutartį dėl 3 900 Eur sumos, notaro sutartis nėra patvirtinta. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 str.). Šiuo atveju paskolos suma viršija 3 000 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o kadangi sudarant ginčijamą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, laikytina, kad 2019-10-29 sudaryta Paskolos sutartis dėl 3 900 Eur prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str.).

CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius, faktinius padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti, kaip šiuo atveju – buvo perduoti pinigai paskolos gavėjui S. B., kurie buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Nors 2019-10-29 Paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, tačiau ji sukėlė padarinius, ieškovas perdavė, o S. B. gavo pinigus, todėl taikytina restitucija ir atsakovės solidariai privalo grąžinti 3 900 Eur, t. y. tai, ką gavo paskolos gavėjas, valstybė - paveldėto turto tikrąja verte ir atsakovė D. B. (CK 1.93, 1.80 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl palūkanų už termino praleidimą

Ieškovas prašo solidariai iš atsakovių priteisti 389,20 Eur palūkanų, ribojant valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte. Ieškovas reikalavimą grindžia CK 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, jog pažeidus pinigų grąžinimo terminą, gali būti taikomos kompensacinės palūkanos kartu su procesinėmis, jeigu pačioje paskolos sutartyje sandorio šalių nėra aptarta kitaip, prašo CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų nuo tos dienos, kada paskolos sumos turėjo būti grąžintos iki grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimą. Paskolos sutartyse buvo numatyta, jog už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas nemoka, tačiau ieškovas prašo palūkanų už termino praleidimą nuo 6 500 eurų paskolos sumos iki jos grąžinimo ir tokio pat dydžio palūkanų už visą priteistą sumą – procesinių palūkanų.

Atsakovė D. B. nurodo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja dvigubų palūkanų – ir kompensacinių, ir procesinių – nuo reikalavimą sudarančios paskolos sumos, skaičiuojant jas už tą patį laikotarpį, t. y. nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Po bylos iškėlimo teisme dienos Paskolos sutartyse nesant kitų susitarimų, ieškovas turi teisę reikalauti tik procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (LAT 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Šiuo atveju Paskolos sutartyse šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio, todėl, pasibaigus sutarties terminui, taikomas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma, kuri kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius (CPK 185 str.).

CK 6.37 straipsnis numato procesinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir tai nėra dvigubos palūkanos, nes prievolės yra kilusios iš paskolos teisinių santykių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikia valstybė kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė. Nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo palikėjo turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 str. 2 d.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Todėl iš atsakovių solidariai priteistinos 389,20 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-07-01, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 6 500 Eur negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-10-04 - iki paskolos sugrąžinimo dienos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 889,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-10-04 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ribojant valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte (CPK 178, 185 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, bet tai susiję su sandorio negaliojimu, taikant restituciją, tačiau iš esmės ginčas išspręstas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 155 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovė yra valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo, kurio atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 str. 1 d.). Nors valstybė ir neturėjo pasirinkimo priimti palikimą, ar ne, bet nuo Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos – (duomenys neskelbtini), buvo protingas terminas atsiskaityti su ieškovu ar sudaryti taikos sutartį, nes po liudijimo išdavimo dienos teisme valstybės atstovė su ieškiniu sutiko. Pagal suformuotą teismų praktiką, nepriteisiant iš valstybės bylinėjimosi išlaidų ieškovui, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai ieškovo atžvilgiu, kuris procese patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovui priteistina po 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 16,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 8,36 Eur valstybei priteistina iš atsakovės D. B., o valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl kita bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, jos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 83, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. D. solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir D. B. 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) negrąžintą paskolą, ribojant Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte.

Pripažinti 2019-10-29 Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. D. ir S. B., dėl 3 900 Eur sumos negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) sumą ieškovui S. D. solidariai iš atsakovių, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ribojant jos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte, ir D. B.

Priteisti ieškovui S. D. solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir D. B. 389,20 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 20 centų) palūkanas už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-07-01, ribojant Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte.

Priteisti ieškovui S. D. solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir D. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-10-04 iki 6 500 Eur sumos sugrąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 889,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-10-04 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ribojant Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinę teisinę atsakomybę paveldėto turto tikrąja verte.

Priteisti ieškovui S. D. iš atsakovės D. B. 77,50 Eur (septyniasdešimt septynis eurus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui S. D. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, 77,50 Eur (septyniasdešimt septynis eurus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. B. valstybei 8,36 Eur (aštuonis eurus 36 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.