Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių ūkinio pastato stogo perdengimo darbų neatliks ir jokios stogo dangos nepirks, paėmė iš J. K. 1400 eurų už stogo dangą ir jos nepristatė, taip savo naudai apgaule įgijo J. K. priklausantį turtą - 1400 eurų.

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių gyvenamojo namo stogo perdengimo darbų neatliks, jokios stogo dangos G. G. nepirks, pastarojo nurodymu paėmė iš G. U. 2030 eurų sumą už stogo dangą, po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, tęsdamas nusikalstamą veiką, už stogo dangą iš G. U. paėmė 1200 eurų sumą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, už skardos lankstinius, kurių žinodamas kad nepristatys, paėmė 200 eurų sumą iš G. U., taip savo naudai apgaule įgijo G. G. priklausantį turtą - 3430 eurų.

jis, 2022 m., birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasirašė „pinigų priėmimo kvitus Serija ANT“ kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, grafose „pinigus gavau“ atspausdino įrašą „A. J.“ ir pasirašė parašais, tai yra, turėdamas tikslą apgauti, kad A. J. gavo pinigus ir apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo tikrus dokumentus.

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. lapkričio 13 d., ir lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių vandens siurblio keitimo darbų neatliks ir jokio vandens siurblio nepirks, paėmė iš J. K. 200 eurų už vandens siurblį ir jo nepristatė, taip savo naudai apgaule įgijo J. K. priklausantį turtą - 200 eurų.

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. lapkričio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių kamino įdėklo įdėjimo darbų neatliks ir jokių medžiagų nepirks, paėmė iš J. U. 300 eurų už kamino įdėklo medžiagas ir jų nepristatė, taip savo naudai apgaule įgijo J. U. priklausantį turtą - 300 eurų.

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. gruodžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių virtuvinių baldų stalviršio ir plokščių tarp spintelių negamins ir nekeis, paėmė iš D. D. 200 eurų už stalviršį ir plokštę, tačiau jų nepristatė, nepakeitė, taip savo naudai apgaule įgijo D. D. priklausantį turtą - 200 eurų.

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022-12-19 , (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį „Sutartis Nr. 2022-012“ su D. R. dėl vonios kambario įrengimo, iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra vonios baldų nepirks, per keturis kartus t. y. 2022-12-30, 2023-01-06, 2023-01-22, 2023-01-19, paėmė iš D. R. 1920 eurų už vonios baldų įgijimą, tačiau vonios baldų nepristatė taip savo naudai apgaule įgijo D. R. priklausantį turtą - 1920 eurų.

Kaltinamasis I. J. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ir parodė, kad pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu prisipažįsta visiškai, pripažįsta padaręs visas nusikalstamas veikas. Kaltinime viskas surašyta teisingai. Pripažįsta visas padarytas žalas, pripažįsta visus civilinius ieškinius. Supranta, kad jo veikose yra sukčiavimo elementų, nes paėmė pinigus, o darbų neatliko.

Nurodė, kad prieš 2022 m. gegužės 13 d. jam paskambino J. K., kuri pasakė, kad reikia pakeisti jos ūkinio pastato stogą. Pirmą kartą pas J. K. atvyko dar prieš gegužės 13 d., t. y. gegužės mėn. pradžioje. Susitarė kokius darbus reikės atlikti ir sutarė, kad darbai kainuos apie 3500 Eur už ūkinio pastato stogo pakeitimą, tačiau reikės jiems patiems nusiversti vieną ūkinio pastato sieną. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, buvo sudarę tik žodinę sutartį. Rašytinę sutartį jis sudaro tik tada, kai pradeda darbus. Buvo sutarę, kad jie pakeis ūkinio pastato stogą, tačiau ten buvo reikalinga atlikti ir papildomus darbus, kurių J. K. neprašė atlikti. Jie negalėjo pradėti atlikti ūkinio pastato stogo pakeitimo darbų, kol nebuvo atlikti mūro darbai. Kad greičiau vyktų darbai, be to reikėjo užsakyti ir pirkti medžiagas, buvo sutarę, kad nukentėjusi iš pradžių tam skirs 1400 Eur, kuriuos nukentėjusi jam padavė per vieną kartą. Avansu paėmė 1400 Eur, o likusią sumą 2100 Eur buvo susitarta sumokėti po darbų pabaigos. Iš viso iš nukentėjusios paėmė 1400 Eur.

Pinigų nukentėjusiajai negrąžino, nes šie pinigai buvo panaudoti kitiems objektams. Jeigu jis būtų pinigus grąžinęs, jam būtų sustoję kiti darbai. Supranta, kad nukentėjusiajai turi grąžinti iš jos paimtus pinigus. Dėl šios veikos kaltu prisipažįsta visiškai. J. K. buvo pažadėjęs pakeisti ūkinio pastato stogą. Pinigus iš jos paėmė skardai ir avansu už darbus. Nurodė, kad civ. ieškinį pripažįsta.

Dėl antros veikos kaltę pripažįsta. 2022 m. gegužės mėnesį susitiko su G. G. dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbų. Susitarė, kad darbus pradės per 2–3 savaites. Darbus pradėjo birželio mėn. viduryje, nuėmė seną stogo dangą, atliko kitus darbus, kuriuos buvo sutarę atlikti, t. y. darbus iki skardos. Su G. G. dėl darbų buvo sudaryta tik žodinė sutartis. Už numatomus darbus, pirmą kartą kai susitiko gegužės mėn., iš G. G. avansu paėmė 1200 Eur. Po to kai darbus įpusėjo iki skardos, iš G. G. paėmė iš viso, kaip ir parašyta kaltinamajame akte, 3430 Eur, nes vienas užsakovas paprašė visų pinigų. Darbų nebaigė, nes buvo per ilgas tarpas, bandė skardą užsakinėti iš kitur, bet ten taip pat buvo ilgas laiko tarpas, taip ir gavosi, kad darbų tokiu būdu ir nebaigė. Pinigų G. G. negrąžino, nes juos jau buvo išleidę kitam objektui. Nurodė, kad nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį pripažįsta.

Dėl trečios veikos kaltę pripažįsta visiškai. Tiesiog buvo vienodi atspausdinti čekiai. Nurodė, kad jie ( kaltinamasis ir jo tėvas) naudoja vienodus čekius, tik vardas skiriasi, o pavardė ta pati. Jis ne vienas, su tėvu atliko stogo darbus. Nurodė, kad jis ant čekio pasirašė prie tėvo vardo, nors turėjo parašyti savo vardą. Jau kai buvo vietoje, tik tada pamatė, kad pasirašė ant čekio ties tėvo A. J. pavarde. Tuo metu pakeisti čekio nekilo mintis. Nurodė, kad jis tiesiog tuo metu neturėjo savo kvito, todėl panaudojo tėvo. Pas tyrėją tik pamatė, kad jis buvo pasirašęs po A. J. pavarde.

Dėl ketvirtos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinime laikas nurodytas teisingai. 2022 m. lapkričio mėn. J. K. paprašė pakeisti vandens siurblį, nes pas ją buvo hidroforas. Sutiko atlikti darbus, t. y. pakeisti vandens siurblį. Iš pradžių iš nukentėjusios buvo paimta 100 Eur, buvo nupirktas siurblys. Jo pirkimo dokumentų negali pateikti, nes jis buvo pirktas Aleksoto turguje, bet tai buvo naujas siurblys, tik tiesiog kvito niekas neišrašė. Iš viso iš J. K. paėmė 200 Eur, jų nukentėjusiajai negrąžino. Nukentėjusios neklausė ar gali siurblį pirkti turguje, o ne parduotuvėje, tikriausiai ji būtų nenorėjusi. Nurodė, kad sutartų darbų pas J. K. neatliko, nes sugedo mašina, po to pablogėjo orai, po to kilo tarp jų didelis konfliktas. Sutinka J. K. grąžinti 200 Eur. Civ. ieškinį nukentėjusios pripažįsta.

Dėl penktos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. keitė katilą, kai atvažiavo J. U. vyras ir paprašė į kaminą įdėti įdėklą. Sutarties nebuvo sudarę, tik kalbėjosi su J. U. vyru, už viską, t. y. už kamino įdėklo medžiagas ir darbus sutarė 600 Eur. Sutartį sudaro tik tada, kai pradeda darbus, o kitu atveju užtenka tik po darbų atlikimo išrašyti sąskaitą-faktūrą, tokiu būdu yra tvarkoma buhalterinė apskaita. Kai perka prekes, kvitus deda prie išlaidų. Su J. U. vyru sutarė, kad pakeis kamino įdėklą. Nuvažiavo pas juos (duomenys neskelbtini) apsižiūrėjo, pasiskaičiavo kiek metrų kaminas, gilzę iššovė. Kartais pas žmones važiuodavo vienas, kartais su tėvu. Nurodė, kad paėmė iš J. U. avansu 300 Eur už kamino įdėklo medžiagas, iš sutartų 600 Eur. Įdėklą nupirko, tačiau jo neįdėjo ir pinigų negrąžino. Įdėklo įsigijimo dokumentų neturi, nes jis irgi buvo pirktas turguje. Kaltę dėl šios veikos pripažįsta. Civ. ieškinį pripažįsta.

Nurodė, kad dėl 2022 m. gruodžio 12 d. veikos, t. y. dėl virtuvinių baldų stalviršio keitimo, kaltę pripažįsta. Nurodė, kad stalviršių keitimas į jo individualią veiklą neįeina. Nurodė, kad jis vienas nuvyko pas nukentėjusiąją D. D. į namus, (duomenys neskelbtini). Išsimatavo kiek reikės stalviršio, paskaičiavo kiek maždaug tai gali kainuoti, su savimi atsivežė pavyzdžių paletę ir sutarė gal pavyks darbus atlikti per dvi savaites. Jis turėjo pakeisti virtuvės baldų stalviršį. Sutarė, kad viskas, t. y. medžiagos ir darbai kainuos apie 450 Eur. Iš nukentėjusios avansu paėmė 200 Eur, tačiau pageidaujamos spalvos stalviršio užsakyti nepavyko, nes nebeturėjo, o pinigų nukentėjusiajai negrąžino, nes pinigus buvo išleidęs kitur. Iki šiol pinigų negrąžino, nes laukė teismo. Civ. ieškinį pripažįsta.

Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. jam paskambino nukentėjusi D. R., pasakė, kad jai draugė davė jo numerį, pasakė, kad jos bute (duomenys neskelbtini), sugedo klozetas. Atvažiavęs sekmadienį sutvarkė klozetą, o po to su nukentėjusiąja buvo kalba apie vonios kambario remontą. Savaitės bėgyje jai paskambino ir pasakė, kad gali pradėti atlikti jos bute vonios kambario remontą. Atvyko pas nukentėjusiąją į butą, sutarė, kad remontas kainuos 3200 Eur, surašė sutartį, už darbus buvo sutarta 1200 Eur. Pradėjo griovimo darbus, išgriovė pertvaras, sienas, išnešė į lauką šiukšles. Tada pamatė, kad darbai truputį keičiasi, nes prisidėjo virtuvės ir koridoriaus sienos, aišku dėl to išaugo kaina, o sutarties tais darbais nebepapildė, paliko tuos pačius punktus, kaip ir buvo numatyta sutartyje – vonios remontas. Pakeitė santechniką, dėjo gipsą, perkėlė gyvatukus, elektros laidus pertempė į vonią, todėl darbai užsitęsė, nors buvo sutarę juos atlikti iki sausio mėn., tikslios datos dabar nepamena. Pinigai buvo skirti viskam, ne tik baldų įgijimui. Nurodė, kad reikėjo nupirkti tik vonios kriauklę ir dušo duris. Jie nebuvo nupirkti dėl užsitęsusių remonto darbų. Iš nukentėjusios D. R. paėmė 1600 Eur, po to buvo paimta dar 300 Eur, dabar tiksliai nepamena. Nurodė, kad jis kaltę dėl šios veikos pripažįsta. Civ. ieškinį nukentėjusios pripažįsta.

1. Sukčiavimas 2022-05-13, J. K. atžvilgiu, BK 182 straipsnio 1 dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje pradėjo bendrauti su kaltinamuoju dėl ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), asbesto stogo dangos pakeitimo. Kaltinamasis atvažiavo pas juos su savo tėčiu, viską išmatavo, kiek reikės skardos ir pan. Ji norėjo, kad būtų palyginta ir ūkinio pastato siena, kuri buvo truputį pakrypusi. Sutarė, kad jie pradės darbus, o ji paprašė paskaičiuoti savikainą, paskaičiuoti kiek reikės medienos ir paklausė, kada bus pradėti darbai, taip pat prašė pateikti sąmatą. Sutarė, kad jos vyras atliks griovimo darbus, jog jie galėtų pradėti kitus darbus. Buvo atvežta reikalinga mediena, už kurią ji sumokėjo. Vyras, išėjęs atostogų, atliko griovimo darbus, kad galima būtų išmūryti naują sieną. Tada kaltinamasis pareiškė, kad mūro darbų su tėčiu nedarys, pasakė, kad paieškos mūrininko. Tuomet atvažiavo pensinio amžiaus vyras, kuris pareiškė, kad už kiekvienos dienos darbą ir už atvažiavimą jis ims pinigus ir be jokių dokumentų. Nurodė, kad ji nesutiko, jie dėl mūro darbo su vyriškiu nesutarė. Kaltinamasis vis žadėjo atvežti pastolius, bet iki sutarto laiko taip ir neatvežė. Po to prašė jo (kaltinamojo), kad jis pasakytų kokių reikia plytų, blokelių, nes jie nėra specialistai, o jis yra specialistas. Jis pasakė, kad užsuks (duomenys neskelbtini) ir nupirks, o ji pasakė, kad už prekes jie atsiskaitys patys. Nurodė, kad ji su vyru už visas medžiagas norėjo mokėti patys, kaltinamajam už nieką pinigų nedavė. Kadangi jiems netiko kaltinamojo atsiųstas mūrininkas, tuos darbus atliko jos vyras. Vėl laukė kada bus pradėti sutarti darbai, susirašinėjo su kaltinamuoju, tačiau darbai vis nevyko. Nurodė, kad su kaltinamuoju sutarė, kad jis užsakys skardą. Ji paprašė kaltinamojo atsiųsti sąmatą, jis sakė atsiųs ir paprašė avansu už skardą 1400 Eur. Ji kaltinamajam pasakė, kad taip pinigų neduos ir jie surašė dėl to rankpinigių paėmimo sutartį. Kaltinamasis pasakė, kad skardos reikės laukti 2–3 savaites. Joms praėjus skardos nebuvo pristatyta. Ji vis skambino kaltinamajam, pradėjo jį įtarinėti, nes kaltinamasis jai pareiškė, kad jam žinučių nerašytų, o visada jam skambintų. Pasakė – pakalbėsime, jeigu jūs norite pakalbėti. Tuomet prašė kaltinamojo, kad jis atsiųstų duomenis, kur jis užsakęs skardą, sakė kad ji pati susiskambins su žmonėmis ir su jais atsiskaitys. Pasakė, kad jis (kaltinamasis) atiduos jiems 1400 Eur už skardą, o ji pridės, kiek dar reikės. Tada kaltinamasis pareiškė, kad dokumentai bus jo vardu. Jai nebuvo svarbu kieno vardu dokumentai, jai buvo tik svarbu juos turėti. Kaltinamasis iš jos buvo paėmęs dar 300 Eur plėvelei ir tvirtinimo elementams. Paskambinusi jam telefonu, jo klausė, ar jis bent juos yra nupirkęs. Pasakė, jog nupirkęs, tuomet ji paprašė juos atvežti. Tada kaltinamasis jai pasakė: „Aš neatvažiuosiu, nes atvažiavęs galiu tave užmušti“. Tai kaltinamasis jai pasakė telefonu ir tai girdėjo jos sūnus su marčia. Kaltinamasis pasakė, kad tegul jie atvažiuoja į kažkokius garažus. Jos sūnus su kaltinamuoju susitiko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis grąžino 326 Eur, o ji parašė pareiškimą policijai dėl grasinimo ir toliau su kaltinamuoju susirašinėjo žinutėmis. Kaltinamasis vis žadėjo atvežti skardą, sakė atveš ir permes per tvorą. Nurodė, kad jie kieme įsirengę vaizdo kameras, todėl būtų matę, jeigu skardos būtų atvežtos ir permestos per tvorą. Vasara ėjo į pabaigą, lijo, todėl su vyru pasitarė, kad reikia ieškoti kitų meistrų. Pradėjo pati ieškoti, kur kaltinamasis galėjo užsakyti skardą, kadangi jis jos neinformavo. Susisiekė su vienais pardavėjais, kurie pasakė, kad anksčiau kaltinamasis pas juos užsakinėdavo prekes, bet jai pasakė, kad jau buvo analogiška padėtis kažkur (duomenys neskelbtini), kur buvo apgauta moteris, ir pasakė, kad kaltinamasis pas juos daugiau prekių nebeužsako. Kaltinamasis turėjo atvežti skardą, vis žadėjo atvežti, sakė, kad skarda užsakyta, tačiau nei sąmatų jai pateikė, nei skardos atvežė. Ji laukė skardos apie 2–3 mėn., kaltinamasis vis žadėjo atvežti, nors prieš susitariant ją pažadėjo atvežti per 3 savaites, sakė, jog turi savus kanalus, atveš skardą su įsigijimo dokumentais. Nurodė, kad jos sūnėnas kalbėjosi jos prašymu su kaltinamuoju. Sūnėnas klausė kaltinamojo, kodėl jis nepristato jiems skardos. Kaltinamasis pasakė, kad skardą atveš, pasakė sūnėnui, kad ji (nukentėjusi) durna, nesupranta kokios skardos ir kiek kvadratų jos reikia. Nurodė, kad bendraujant su kaltinamuoju jis buvo labai arogantiškas, įžūlus. Net ir dabar su juo susitinkant parduotuvėje, jis praeidamas pro šalį nusišaipo. Nurodė, kad kaltinamojo ji prašė pinigus grąžinti dalimis, nors po 200 Eur, tačiau iki šiol kaltinamasis jai pinigų negrąžino. Nurodė, kad ji kaltinamajam turi pretenzijų tik už skardą, kuriai įsigyti buvo duota 1400 Eur, todėl civilinį ieškinį palaiko, prašo iš kaltinamojo priteisti 1400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Už darbus priteisti neprašo, nes absoliučiai jokie darbai nebuvo pradėti. Nurodė, kad jeigu kaltinamasis jai atlygintų žalą per vieną mėnesį, ji jokių pretenzijų nebeturėtų. Nurodė, kad ji kaltinamojo neprašė, kad jis skardą nupirktų pigiau, priešingai ji prašė nupirkti kokybišką skardą, jai pateikiant skardos įsigijimo dokumentus. Kaltinamasis vis žadėdavo atvežti skardą, o priežasčių kodėl jos neatveža nenurodydavo.

Iš byloje esančio liudytojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad jo vardu 2018 m. pradėta individuali veikla, (duomenys neskelbtini). 2022 m. pavasarį, galėjo būti gegužės mėnesis, sūnus I. J. paprašė kartu su juo vykti pas užsakovą, (duomenys neskelbtini) gatvės ir namo numerio neprisimena. Su I. J. susisiekė moteris, kuri norėjo pakeisti ūkinio pastato stogą. Prisimena, kad I. J. su užsakove nesutarė dėl darbų atlikimo, nes tuo metu jis pats buvo užimtas ir nesutiko keisti ūkinio pastato stogo. Daugiau ten jis niekada nuvykęs nebuvo, darbų neatliko ir pinigų už darbus nepaėmė. (2 t., b.l.79-84);

Iš byloje esančio 2022-09-07 J. K. pareiškimo-protokolo rašyto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-05-15 pas ją atvyko stogų dengimo meistras I. J. (duomenys neskelbtini), dėl ūkinio pastato stogo perdengimo darbų, I. J. iš jos paėmė 1400 eurų už stogo skardą ir sudarė rašytinę sutartį dėl rankpinigių paėmimo ir sutarė, kad per 3 savaites t. y iki liepos 1 d. pristatys stogo dangą į jai priklausančius namus (duomenys neskelbtini). Liepos mėnesio gale ji su juo susisiekė tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis nurodė, kad stogo dangą atveš, tačiau stogo dangos neatvežė, todėl ji patyrė 1400 eurų materialinę žalą. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti I. J. įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 58-68);

Iš 2022-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. Fotografuota (1 t., b. l. 69-74).

Iš 2022-11-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė rankpinigių sutartį; 2022-05-13 rankpinigių sutartyje nurodyta, kad 2022-05-13 J. K. perdavė I. J. 1400 eurų rankpinigių namo stogo skardos pirkimui (1 t., b. l. 100-102, 103).

2022-10-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-09-01, nustatyta, kad įeinantys, išeinantys skambučiai ir SMS žinutės fiksuotos nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki birželio mėnesio iš abonento (duomenys neskelbtini). Fiksuoti įeinantys, išeinantys skambučiai ir SMS žinutės nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio iš abonento (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 29)

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

T. y. esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurio žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-488-976/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra įsiskolinęs antstoliams, jo skola siekia apie 20 000 Eur (tai nurodė pats kaltinamasis), tai patvirtina antstolių pateikta informacija skola 22 096,44 Eur (6 t., b. l. 20-53).

Be to kaltinamasis teisiamojo posėdžio 2023-11-06 metu pasižadėjo visiems nukentėjusiems mėnesio laikotarpyje atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, žalos neatlygino (iki 2024-02-07, teisiamojo posėdžio) nurodydamas, kad sunki jo finansinė padėtis, turi didelių įsiskolinimų.

Tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atkūrimo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais skolininko veiksmais, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, sudarė situaciją, kurioje nukentėjusiai civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistas teises ir atgauti pasisavintus pinigus būtų apsunkintas, kaltinamasis nuslėpė informaciją apie save, apie nemokumą.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, 2022 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad tariamų savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra jokių ūkinio pastato stogo perdengimo darbų neatliks ir jokios stogo dangos nepirks, paėmė iš J. K. 1400 eurų už stogo dangą ir jos nepristatė, taip savo naudai apgaule įgijo J. K. priklausantį turtą - 1400 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), tai patvirtino nukentėjusi, tai patvirtino ir kaltinamasis, tai patvirtina byloje išanalizuoti rašytiniai įrodymai, todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę, nes ją patikslinus įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesukeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Nukentėjusi J. K. pateikė civ ieškinį (1 t., b. l. 115-116) kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civ. ieškinį ji palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

2. 3. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, Sukčiavimas 2022 m. birželio 30 d. , BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. )

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 173-174,175-179) davė teisingus parodymus, kad 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje internetiniame puslapyje susirado asmenį, kuris gali perdengti jam priklausančio namo stogą. 2022 m. birželio mėnesį I. J. pradėjo stogo dengimo darbus. Buvo sutarę, kad jis nuims seną skardą ir paruoš stogą naujos skardos dengimui. Susitarė, kad darbus atliks už 3400 eurus. Iki 2022-06-30 darbai buvo pradėti. I. J. nuėmė seną skardą ir paruošė stogą naujai skardai. Jis J. J. už pradėtus darbus sumokėjo 2000 eurų. Likusią pinigų sumą už padarytus darbus būtų sumokėjęs po stogo uždengimo. Dėl šių pinigų I. J. pretenzijų neturi, nes padarė darbus, kuriuos tarėsi už 2000 eurų. Tą pačią dieną I. J. paaiškino, kad užsakys namo stogo skardą, todėl paprašė 2030 eurų avansinio mokesčio, kad skardą pradėtų gaminti. Jo uošvis G. U. padavė I. J. 2030 eurų. Dėl šių pinigų pasirašė pinigų priėmimo kvitą. Praėjus keletai dienų, negali pasakyti kiek tiksliai laiko praėjo, I. J. pasakė, kad skardos užsakymas įmonėje, kur buvo užsakęs, atšauktas, todėl užsakys iš kitos įmonės. I. J. paprašė sumokėti likusią pinigų dalį už stogo skardą. Jis I. J. pažadėjo, kad G. U. paduos 1200 eurų. G. U. I. J. į rankas padavė 1200 eurų. Pastarieji jokio dokumento nepasirašė. Tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl pats asmeniškai pinigų neperdavė. Su I. J. bendravo telefonu. I. J. jam įtarimo nekėlė, nes visada atsakydavo ir pats jį informuodavo apie pasikeitimus dėl skardos užsakymo. Liepos mėnesį, tikslios datos negali nurodyti, I. J. pasiūlė už 400 eurų padaryti stogo skardos lankstinius. Jis sutiko ir per G. U. sumokėjo I. J. 200 eurų avansinį mokestį. Visus pinigus, tai yra 2030 eurų avansinį mokestį už stogo skardą, 1200 eurų už namo stogo skardą ir 200 eurų avansinį mokestį už stogo skardos lankstinius I. J. padavė jo uošvis G. U.. Padaryta 3430 eurų žala.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad iš viso kaltinamajam jis ir jo uošvis padavė 3430 Eur, kurie buvo skirti stogo dangai ir lankstinukams, o už darbus jie yra atsiskaitę. Kai kaltinamajam sumokėjo 2030 Eur, tai iš jo gavo jo tėvo vardu pasirašytą pinigų priėmimo kvitą. Nurodė, kad jis kaltinamajam asmeniškai padavė 2030 Eur, o likusius pinigus kaltinamajam padavė jo uošvis G. U.. Kaltinamasis darbų nebaigė, vis sakydavo rytoj, rytoj, iki atėjo ruduo. Suprato, kad kaltinamasis jį apgavo ir pasisamdė kitus žmones. Nurodė, kad prokurorai neteisingai nurodo, kad buvo sutarta atlikti ūkinio pastato stogo perdengimo darbus. Buvo sutarta atlikti jam priklausančio gyvenamojo namo stogo perdengimo darbus. Nurodė, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 3430 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, turėjo daug nervų, patyrė nepatogumus, iš užsienio, kur dirba, turėjo skraidyti pas tyrėjus. Jeigu kaltinamasis greitu laiku, taip kaip dabar žada, atlygintų jam turtinę 3430 Eur žalą, tai civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakytų.

Nukentėjęs 2024-01-08 pateikė prašymą (6 t., b. l. 18), kuriame prašo jo pareikštą civ. ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo 3430 Eur turtinės žalos, 1000 Eur neturtinės žalos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

Iš byloje esančio liudytojo G. U. apklausos protokolo matyti, kad jo dukra I. M. gyvena kartu su G. G., kuris turi namą, (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nežino, G. G. susirado skelbimą dėl namo stogo dengimo. G. G. su pastaraisiais tarėsi dėl kainų ir darbų atlikimo. Jis G. G. name atlieka apdailos darbus. Jam dirbant, kelis kartus buvo atvažiavę du vyrai, kiek suprato tėvas ir sūnus, kurie atliko stogo dengimo darbus. Žino, kad jaunesnis vaikinas I. J., o tėvas A. J.. Jam I. J. pasakė, kad reikia avanso už stogo skardas. Jis pastarajam davė 1200 eurų. Jokio kvito nepasirašė. Po to I. J. jo paprašė 200 eurų avanso už skardos lankstinius. Gavę pinigus, jie atvažiuodavo, kažką padarydavo ir išvažiuodavo. I. J. jo vėl paprašė 2030 eurų avanso už skardas. Pastarajam pinigus davė ir paprašė išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Gavęs pinigus, I. J. jam padavė pinigų priėmimo kvitą, kuris buvo pasirašytas A. J. vardu. Kuomet paskutinį kartą I. J. davė pinigų, pastarasis neatvažiavo ir nieko nepadarė. Stogas iki dabar yra neuždengtas, medžiagų taip pat nėra. G. G. bandė su I. J. susisiekti, tačiau I. J. sakydavo, kad atvažiuos ir darbus pabaigs, tačiau iki dabar neatvažiavo. Kiek žino, G. G. su I. J. dėl stogo dangos susitarė žodžiu, raštiškos sutarties nepasirašė (2 t., b. l. 69-80).

Iš byloje esančio liudytojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti 22 diena, I. J. (sūnus) pasiūlė kartu dengti stogą (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. I. J. rado užsakovą, kuris norėjo keisti namo stogą. I. J. bendravo su užsakovu. Jis nieko nesitarė, pinigų neėmė. Dviese su I. J. atliko pirminius stogo keitimo darbus. Stogo dengti nebaigė, nes I. J. nesutarė su užsakovu. I. J. nesakė, kodėl jie nesutarė. I. J. pasakė, kad pats susitvarkys ir paprašė nesikišti. Jam skambino užsakovas G. G. ir klausė, kada bus baigti stogo keitimo darbai ir atvežta stogo skarda. Pastarajam dėl darbų atlikimo ir skardos pristatymo liepė klausti I. J.. Nežinojo, kad I. J. jo vardu išrašė pinigų priėmimo kvitą. Jam tyrėjos parodytą pinigų priėmimo kvito kopiją jis mato pirmą kartą. Nežino, ar kvite nurodytas individualios veiklos pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini) atitinka tikrą jo pradėtos individualios veiklos numerį. Kvite pasirašyta ne jo parašu. Šalia jo vardo pasirašė sūnus I. J.. Visus piniginius reikalus tvarkė I. J., todėl tik jis galėjo paimti pinigus iš užsakovo dėl stogo keitimo darbų ir medžiagų. Jis kvite nerašė žodžių „avansinis mokestis už stogo remontą, du tūkstančiai eurų, du tūkstančiai trisdešimt eurų“. Nežinojo, kad jo vardu I. J. išrašo pinigų priėmimo kvitus užsakovams. Apie tai I. J. pasakė jam 2023-02-24, kuomet jį iškvietė apklausai į policijos komisariatą (2 t., b. l. 79-84).

Iš byloje esančio 2022-09-07 G. G. protokolo-pareiškimo rašyto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-06-30 dieną jį atvyko stogo dengimo meistras I. J., su kuriuo sudarė sutartį dėl stogo dengimo darbų, jam sumokėjo pinigus, kad užsakytų stogo dangą t. y. 3430 eurų, tačiau stogo dangos iki šiandien t .y. 2022-09-07 neatvežė. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti I. J. įstatymo numatyta tvarka, kadangi jam padaryta 3430 eurų materialinė žala (1 t., b. l. 144-150);

Iš 2022-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Namas be stogo dangos. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. Fotografuota (1 t., b. l. 151-156);

Iš 2022-11-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. G. pateikė 2022-06-30 pinigų priėmimo kvitus. Iš pinigų paėmimo kvitų matyti, kad A. J. gavo 2000 eurų bei 2030 eurų. Kvituose šalia A. J. vardo ir pavardės yra parašas (1 t., b. l. 180, 181).

Iš 2022-09-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. J. pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. MET01823, sutartį VS 2022/08/30/03-02 ir komercinį pasiūlymą DR2_EL_13-05-2022 skarda. Iš PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-08-11 pardavėjas UAB „M.“ pirkėjui, kuris nenurodytas, už skardą ir kitus jos gaminius pateikė sąskaitą 2298,79 eurų sumai. PVM sąskaita faktūra nepasirašyta. Iš sutarties – užsakymo VS 2022/08/30/03-02 matyti, kad UAB „V. s.“ užsakovui, kuris nenurodytas, pateikė sutartį dėl skardos 1764,05 eurų sumai. Iš komercinio pasiūlymo (duomenys neskelbtini) skarda matyti, kad pardavėjas UAB „M.“ pirkėjui, kuris įvardintas kaip I., pateikė komercinį pasiūlymą dėl skardos 2663,94 eurų sumai (4 t., b. l. 126, 127, 130-132).

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra įsiskolinęs antstoliams, jo skola siekia apie 20 000 Eur (tai nurodė pats kaltinamasis), tai patvirtina antstolių pateikta informacija skola 22 096,44 Eur (6 t., b. l. 20-53).

Be to kaltinamasis teisiamojo posėdžio 2023-11-06 metu pasižadėjo visiems nukentėjusiems mėnesio laikotarpyje atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, žalos neatlygino (iki 2024-02-07, teisiamojo posėdžio) nurodydamas, kad sunki jo finansinė padėtis, turi didelių įsiskolinimų.

Tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atkūrimo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais skolininko veiksmais, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, sudarė situaciją, kurioje nukentėjusiam civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistas teises ir atgauti pasisavintus pinigus būtų apsunkintas, kaltinamasis nuslėpė informaciją apie save, apie nemokumą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jis jokių ūkinio pastato stogo perdengimo darbų neatliks, tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad buvo remontuojamas gyvenamojo namo stogas, ne ūkinio pastato stogas. Tai patvirtino ir kaltinamasis ir nukentėjęs. Teismas tikslina minėtą aplinkybę, ją patikslinus įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičią, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Nukentėjęs pareiškė byloje civ. ieškinį (2 t., b. l. 1-3), kuriuo prašo priteisti - 3430 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 120 Eur už suteiktas paslaugas advokato surašant civ. ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 118-128) davė teisingus parodymus, kad iš savo žento E. A. gavo meistro rekomendaciją dėl šildymo katilo jungimo darbų. Žentas susisiekė su meistru ir 2022-11-10 meistras I. J. atvyko pas ją į namus. Ji I. J. davė 200 eurų medžiagoms. 2022-11-11 atvyko I. J., kaip suprato, kartu su savo tėvu. Tą dieną meistrai vykdė senos krosnies griovimo darbus. Baigus griovimo darbus, I. J. paėmė dar 300 eurų medžiagoms. 2022-11-12 atvyko meistrai su medžiagomis ir atvežė jų pirkimo kvitus. Jie pajungė naują šildymo katilą. Už minėtus darbus ji atsiskaitė. Su I. J. sutarė dėl kitų darbų. 2022-11-13 ji padavė I. J. 100 eurų už vandens siurblį. 2022-11-17 I. J. padavė dar 100 eurų, nes I. J. sakė, kad vandens siurblys kainuos apie 200 eurų. Ji su I. J. žodžiu sutarė dėl vandens siurblio pastatymo darbų. Sutarties nepasirašė, nes meistru pasitikėjo. Nebuvo sutarę, kiek kainuos vandens siurblio pakeitimo darbai, todėl už šių darbų atlikimą pinigų nedavė. I. J. žadėjo atvykti 2022-11-18, tačiau neatvyko. I. J. kitomis dienomis taip pat žadėjo atvykti, tačiau neatvyko. Pastarasis minėjo, kad sugedo automobilis. 2022-11-21 ji paskambino I. J. ir paprašė grąžinti 200 eurų. Pastarasis pasakė, kad nupirko vandens siurblį, todėl gali atiduoti vandens siurblį arba vandens siurblį grąžinti ir tik tada atiduoti pinigus. Nežino, kur I. J. pirko vandens siurblį. Ji nesutiko paimti vandens siurblį, nes bijojo, kad prekė gali būti nekokybiška. I. J. pinigų negrąžino. I. J. 2022-11-17 nuvyko pas jos dukrą J. U., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos paėmė 300 eurų kamino indėklo medžiagoms. Tačiau I. J. neatvyko pas dukrą vykdyti sutartų darbų ir pinigų dukrai negrąžino. Dukra internete rado kitų asmenų, nukentėjusių nuo I. J..

Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių, t. y. 2022 m. lapkričio 13 d. ji kaltinamajam už vandens siurblį padavė 100 Eur, o 2022 m. lapkričio 17 d. jis iš jos paėmė dar 100 Eur, po ko kaltinamasis daugiau pas ją nebepasirodė. Nurodė, kad kaltinamasis jai nesakė, kur jis pirks vandens siurblį. Jeigu jis būtų nupirkęs, ji būtų paprašiusi jo įsigijimo kvito, bet kvitų jis neduoda.

Nurodė, kad kaltinamasis dėl šildymo katilo jos neapgavo, dėl jo jokių pretenzijų ji neturėjo, todėl ir nepagalvojo, kad vėliau liks apgauta. Kaltinamasis 200 Eur paėmė tik už siurblį, o už darbus, jis pasakė, kad kai bus siurblys, kai bus viskas padaryta, tada jis pasakysiąs, kiek kainuos darbai, bet sakė, kad daug nekainuos. Nurodė, kad kaltinamasis vis žadėjo nupirkti siurblį, bet rasdavo kuo pasiteisinti, sakydavo, kad tai mašina sugedo, žadėdavo vis atvažiuoti, bet taip ir neatvažiavo. Ji paskambinusi kaltinamajam, prašė grąžinti pinigus, sakė jam, kad jeigu jis negrąžins pinigų, su pareiškimu ji kreipsiuosi į policiją. Jis pažadėjo grąžinti, paprašė jos banko sąskaitos, į kurią perves pinigus. Jam buvo nusiųsta jos banko sąskaita, bet pinigai taip ir nebuvo pervesti. Negavusi pinigų kaltinamajam paskambino ir pasakė, kad kreipiasi į policiją. Kaltinamasis jai pasakė, jog jis nebijantis, nes jis dirba pagal individualią veiklą, pas jį viskas tvarkoje. Tuomet ji parašė policijai pareiškimą. Nurodė, kad kad ji pateikė civ. ieškinį (2 t., b. l. 143), dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturinės žalos atlyginimo. Teismo prašo priteisti 200 Eur turinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.

Nukentėjusi pateikė civ. ieškinį (2 t., b. l. 143), dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civ. ieškinį palaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji J. U. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nurodė, kad ji su I. J. sutarė, kad pastarasis įdės kamino indėklą. 2022-11-17 ji I. J. davė 300 eurų, kad jis nupirktų kamino indėklą. Buvo sutarę, kad už medžiagas ir darbą viso ji I. J. turės sumokėti 600 eurų. Kol nebuvo pradėti darbai, I. J. sumokėjo už kamino indėklą. Jie žodžiu susitarė dėl darbų. Raštiškos sutarties su I. J. nepasirašė. Sutartą dieną 2022-11-20 I. J. neatvyko. Ji pastarajam skambino ir rašė. I. J. vis žadėjo atvykti. I. J. jai paskambino ir pasakė, kad sugedo automobilis. Po to I. J. pradėjo į jos skambučius neatsakinėti ir į žinutes neatrašyti. Jam rašė, kad grąžintų pinigus, tačiau I. J. pinigų jai negrąžino. Jai padaryta 300 eurų žala. Nepamena kurią dieną, ji paskambino I. J. ir pasakė, kad atsisako jo darbų bei paprašė grąžinti sumokėtus 300 eurų už kamino indėklą. I. J. neprieštaravo, paprašė atsiųsti savo banko sąskaitą, į kurią jis perves minėtus pinigus. I. J. nesiūlė atiduoti kamino indėklo (2 t., b. l. 184-189);

Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pareiškė civ. ieškinį (3 t., b .l. 12), dėl 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo.

Iš byloje esančio liudytojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad jis nežinojo apie kamino įdėklo keitimo darbus. I. J. apie tai nieko nesakė (2 t., b. l. 79-84);

Iš byloje esančio J. U. 2022-12-05 protokolo-pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2022-11-17 ( patikslino apklausos protokole datą 2 t., b. l. 189), ryte koks tai laikas buvo dabar pasakyti negali, (duomenys neskelbtini), ji padavė meistrui I. J. 300 eurų už kamino įndėklo medžiagas. Tarp jos ir meistro įvyko žodinis susitarimas dėl kamino indėklo įdėjimo darbų, raštiškos sutarties su I. J. nepasirašinėjo. Tačiau meistras sutartą dieną t .y. 2022-11-20 neatvyko. Į jos skambučius meistras neatsako ir į žinutes neatrašo. Pinigai jai nėra grąžinti. Jai padaryta 300 eurų turtinė žala. Prašo nubausti minėtą asmenį įstatymų numatyta tvarka (2 t., b. l. 162-163);

Iš 2022-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. Fotografuota (2 t., b. l. 168-17);

Iš 2022-12-29 įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie garažo (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „Volgswagen Golf V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio bagažinėje rastas vandens siurblys „HAUSHALT,W. P.“ su dėže ir penki kamino įdėklai. Ant kiekvieno vamzdžio yra etiketės su barkodais ir pavadinimu „WADEX SPU 44“. Apžiūros metu paimtas vandens siurblys „HAUSHALT“ su dėže ir penki kamino įdėklai (3 t., b. l. 23-32);

Iš 2022-12-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vandens siurblys „HAUSHALT W. P.“ su dėže ir 5 vnt. kamino įdėklų, ant kurių yra etiketės su barkodais, pavadinimu „WADEX SPU 44.“ (3 t., b. l. 33-41); Pakvitavimu daiktai grąžinti I. J. (3 t., b. l. 50);

Iš 2022-12-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. U. pateikė susirašinėjimo kopijas, kuriose kalbama apie 300 eurų grąžinimą jai ir 200 eurų grąžinimą mamai (2 t., b. l. 190-191, 192-198);

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra įsiskolinęs antstoliams, jo skola siekia apie 20 000 Eur (tai nurodė pats kaltinamasis), tai patvirtina antstolių pateikta informacija skola 22 096,44 Eur (6 t., b. l. 20-53).

Be to kaltinamasis teisiamojo posėdžio 2023-11-06 metu pasižadėjo visiems nukentėjusiems mėnesio laikotarpyje atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, žalos neatlygino (iki 2024-02-07, teisiamojo posėdžio) nurodydamas, kad sunki jo finansinė padėtis, turi didelių įsiskolinimų.

Nukentėjusi pareiškė civ. ieškinį (3 t., b .l. 12), dėl 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civ. ieškinį palaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 100-105), davė teisingus parodymus, kad ji (duomenys neskelbtini), sugalvojo pakeisti virtuvinio komplekto stalviršį ir padaryti plokštes ant sienos tarp spintelių. 2022-12-10 socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad ieško meistro, kuris gali sutvarkyti virtuvinį pagal jos poreikius. 2022-12-10 į skelbimą atsiliepė asmuo, kuris savo paskyrą „Facebook“ buvo užsivadinęs I. J.. Bendraujant telefonu, pastarasis sakė, kad turi savo įmonę ir gamina baldus. 2022-12-12 susitiko (duomenys neskelbtini). I. J. išsimatavo stalviršio plokštę, pasakė, kad viskas kainuos apie 500 eurų ir paprašė duoti avansą. Ji sutiko su sąlygomis, sutarė, kad virtuvinis bus atnaujintas iki 2022-12-24, vėliausiai iki 2022-12-31. Ji I. J. davė 200 eurų avansą. Pastarasis išrašė pinigų paėmimo kvitą. Avansą davė už darbų atlikimą. I. J. patikino, kad viską padarys iki Kalėdų. Nei iki Kalėdų, nei po Kalėdų I. J. minėtų darbų neatliko. Su juo nuolat bendravo telefonu, tačiau I. J. vis sugalvodavo priežastį, kodėl šiuo metu negali atvykti ir vis nukeldavo darbus kitam kartui. 2023-01-24 paprašė pervesti avansą atgal jai. Nusiuntė I. J. savo rekvizitus. Pastarasis atsakė, kad tuoj perves, tačiau pinigų nepervedė. Mano, kad I. J. tyčia vilkina laiką ir pinigų nebeturi. Pasirašant pinigų priėmimo kvitą, pokalbio metu I. J. užsiminė, kad ant kvito yra A. J. individualios įmonės duomenys, nes jis dirba kartu su savo tėvu, todėl ant pinigų gavimo kvito pasirašė savo vardu ir pavarde jis pats. Jai padaryta 200 eurų žala.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis po jos skambučio greitai atvažiavo, atrodo buvo gruodžio 12 d., į jos namus, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pažadėjo visus darbus padaryti iki Šv. Kalėdų, blogiausiu atveju iki Naujųjų metų. Kaltinamasis anksčiau pas ją nebuvo dirbęs. Su kaltinamuoju sutarė, kad jis pakeis virtuvinio komplekto stalviršį ir padarys plokštes ant sienos, tokios pat spalvos kaip stalviršis. Nurodė, kad ji civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo.

Iš byloje esančio liudytojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad jo vardu 2018 m. pradėta individuali veikla, (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad sūnus I. J. turi pakeisti virtuvinio komplekto stalviršį ir plokštes ant sienos tarp spintelių, (duomenys neskelbtini). I. J. apie šį užsakymą nieko nepasakojo, su juo nesitarė. Jam tyrėjos parodytą pinigų priėmimo kvito kopiją mato pirmą kartą. Nežino, ar kvite nurodytas (duomenys neskelbtini) atitinka tikrą jo individualios veiklos numerį. Kvite esantis parašas yra ne jo. Kvitą pasirašė jo sūnus I. J., įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą. Jis nepildė ir kitų kvite nurodytų duomenų. Nežinojo, kad jo vardu I. J. išrašo pinigų priėmimo kvitus užsakovams (3 t., b. l. 127- 130).

Iš byloje esančio 2023-02-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. D. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2022-12-12 ji davė avansą I. J. už virtuvinių baldų stalviršio ir plokščių tarp spintelių padarymą, tačiau iki šiol prekių negavo, jis žadėjo nuo 2023-01-24 jai grąžinti avansą, tačiau jo taip pat negrąžina, paskambinus telefonu jis vis sugalvoja, kodėl šiuo metu negali pervesti pinigų arba sako, kad juos pervedė ir ji turinti laukti. Ji supranta, jog yra apgauta ir jokių pinigų I. J. neketina grąžinti. Prašo pradėti dėl šio įvykio tyrimą, padėti jai susigrąžinti pinigus (3 t., b. l. 71-82)

Iš 2023-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta(duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. Fotografuota (3 t., b. l. 83-89)

Iš 2023-02-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė pinigų priėmimo kvito kopiją. Kvite nurodyta data – 2022-12-12, numeris – (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 200 eurų gavo I. J., šalia yra parašas (3 t., b. l. 106-107, 108).

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad 2022-12-19 sudarė sutartį su I. J. dėl vonios kambario įrengimo. Sutarė, kad jis už 3200 eurų sutvarkys ir įrengs vonios kambarį. Ši suma už darbų atlikimą ir už medžiagas kartu. I. J. jai pateikė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti S. Ž. rekvizitai, banko sąskaita ir 1600 eurų suma. Paslaugos pavadinimas “siuvimo paslaugos“. Ji pervedė 1600 eurų į I. J. nurodytą S. Ž. banko sąskaitą. I. J. sakė, kad jo sugyventinė dirba siuvėja. Nesidomėjo, kodėl I. J. į sąskaitą faktūrą įrašė „siuvimo paslaugos“. Tai pamatė, tik pervedus pinigus. Sąskaitos faktūros lapą jai perdavė I. J., o S. Ž. niekada nematė. Ant sąskaitos faktūros nėra nei jos, nei kitų asmenų parašų. 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje I. J. jos bute pradėjo darbus. Jis atliko remonto darbus vonios kambaryje, po to išgriovė ir iš naujo pastatė sieną, esančią tarp vonios kambario ir koridoriaus, nudažė koridoriaus bei virtuvės sienas. I. J. atlikus remonto darbus, ji į nurodytą banko sąskaitą 2022-12-30 pervedė 200 eurų, 2023-01-06, 600 eurų ir 2023-01-22 pervedė 300 eurų. Šie pinigai skirti už daiktus, kuriuos reikėjo nupirkti į vonios kambarį. I. J. turėjo nupirkti kriauklę, kriauklės ir dušo kranus, dušo duris, gyvatuką, vonios duris, koridoriuje ir vonioje turėjo padaryti įtempiamas lubas. Taip pat I. J. grynaisiais pinigais 2023-01-19 davė 800 eurų, 2023-01-23 - 200 eurų. Už statybinių atliekų išvežimą sumokėjo grynaisiais pinigais 160 eurų. Negali pasakyti, kada tiksliai davė I. J. 160 eurų, galėjo būti 2023 m. sausio mėnesio pradžioje. Remonto suma išaugo, nes papildomai reikėjo nudažyti sienas koridoriuje ir virtuvėje. J. J. į banko sąskaitą ji pervedė 2700 eurų, o grynaisiais davė 1160 eurų. Viso dalimis I. J. sumokėjo 3860 eurų. Kai I. J. pas ją atvažiuodavo kartą į savaitę ir pradėjo atidėlioti, suprato, jog kažkas ne taip. Kilo įtarimas, kad I. J. nebeturi pinigų, kuriuos jam sumokėjo ir negali nupirkti daiktų, reikalingų remontui pabaigti. 2023-02-27 apie 16 val. su I. J. susitiko jos bute ir paprašė gražinti buto raktus, nes jis nesilaiko sutartyje nurodytų terminų, laiku neatliko darbų ir nepristatė daiktų: kriauklės, kranų, dušo durų, gyvatuko, vonios durų, koridoriuje ir vonioje nepadarė įtempiamu lubų, už kuriuos ji buvo sumokėjusi. Buvo sutarę, kad už 620 eurų nupirks dušo duris, už 200 eurų gyvatuką, už 250 eurų vonios duris, už 400 eurų koridoriaus ir vonios lubas, už 200 eurų kriauklę ir už 250 eurų kranus. Už daiktus ji I. J. sumokėjo 1920 eurų. Jai padaryta 1920 eurų turtinė žala už nepristatytus daiktus (3 t., b. l. 148, 165-168, 171-172).

Iš byloje esančio liudytojos S. Ž. apklausos protokolo matyti, kad ji vykdo individualią veiklą, užsiima siuvimo paslaugomis, šią veiklą pradėjo nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Jos sugyventinis I. J. taip pat dirba pagal individualią veiklą, atlieka įvairius statybų, remonto darbus. Žinojo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį I. J. atliko remonto darbus (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio mėnesį I. J. paklausė ar į jos banko sąskaitą gali būti pervesti jo pinigai. Ji sutiko, tačiau nesidomėjo už ką šie pinigai ir kas juos turi pervesti. Matė, kad jos banko sąskaitoje buvo atlikti keli D. R. bankiniai pavedimai, tai yra 2022-12-19 - 1600 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal sąskaitą faktūrą SAN Nr. 001 2022-12-19“, 2022-12-30 - 200 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Avansas“, 2023-01-06 - 600 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas“ ir 2023-01-22 - 300 eurų, paskirtyje nurodyta „avansas“. Šiuo pinigus I. J. iš jos banko sąskaitos išgrynino bankomate. Ji pinigų negavo. Apie sąskaitą faktūrą Serija SAN Nr. 001, 2022-12-19, kurioje ji nurodyta, kaip pardavėjas, taip pat nurodytas jos asmens kodas, gyvenamoji vieta, banko sąskaitos numeris, jos individualios veiklos numeris, negali paaiškinti. Šios sąskaitos ji nerašė ir neišdavė. Nežino, kodėl sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad suteikta „siuvimo paslauga“. Šią sąskaitą faktūrą be jos žinios galėjo išrašyti I. J., kuris ją tikriausiai įteikė kitam asmeniui. D. R. nepažįsta (4 t., b. l. 5-10);

Iš byloje esančio D. R. protokolo-pareiškimo rašyto (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusi pranešė, jog 2022-12-19 buvo pasirašyta buto remonto sutartis su I. J.. Iš viso ji I. J. pervedė 2700 Eur. Iki šiol nėra atlikęs remonto darbų, jai padaryta 2700 Eur žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 148-151);

Iš 2023-03-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (3 t., b. l. 154-159);