Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo R. K. kuratorei advokatei Inai Kurauskienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jo gyvenamoji vieta ir darbo vieta nežinoma. Atlikus būtinus atsakovo paieškos veiksmus, nustatyta, kad jis gali būti išvykęs į Angliją, tačiau tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi atsakovo kuratore paskirta advokatė Ina Kurauskienė, apie tai 2012-10-10 paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (49-50, 51 b.l.). Atsakovo kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį (59-60 b.l.). Atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad jai nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl ieškinio, ji neturi išsamesnės informacijos apie šalių santuokinį gyvenimą, todėl prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nutraukiant santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Aplinkybė, kad atsakovas galimai yra išvykęs į užsienį neįrodo, kad jis paliko savo nepilnamečius vaikus, šeimą, visam laikui. Tikėtina, kad 2009 m. gimus sūnui Kajui, atsakovas nusprendė išvykti į užsienį uždirbti pinigų šeimos pragyvenimui ir interesų tenkinimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad atsakovas ruošiasi likti ir gyventi kitoje valstybėje, nebegrįžti į Lietuvą. Atsakovo kuratorė išlaikymą nepilnamečiams vaikams prašo priteisti ne po 300 Lt, o po 200 Lt per mėnesį, nes nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, nežinoma, kur jis gyvena ir dirba, ar gali dirbti dėl sveikatos būklės, ar gauna kokias nors pajamas. Ieškovė yra jauna, sveika, darbinga, gali suteikti pakankamą išlaikymą savo vaikams ir užtikrinti jiems tinkamas pragyvenimo sąlygas. Pati ieškovė pažymi, kad kartu su ja gyvena jos mama ir brolis, kurie padeda ieškovei auginti vaikus. Atsakovo kuratorė sutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Duomenų apie atsakovo kreditorius nėra. Sutinka, kad automobilis būtų paliktas atsakovo asmenine nuosavybe, nes tai jo turtinės padėties nepablogins.

Išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodo (27 b.l.) ir šios institucijos atstovė V. P. teismo posėdžio metu patvirtino (94 b.l.), kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, vaikai prižiūrimi ir mylimi. Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimos gyvenimo sąlygos sudėtingos: ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais ir mama gyvena socialiniame būste, yra apie 11 000 Lt įsiskolinimas už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Kambaryje pakankamai tvarkinga, bet mažai erdvės. Vaikai visą laiką gyveno su mama, kur yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama labiausia atitiktų jų interesus. Ieškovės materialinė padėtis sunki. Vyresni vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Ieškovei teikiamos teisinės paslaugos, kurias 100 procentų apmoka valstybė. Išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaikų interesus labiau atitiktų ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovo kuratorės nurodytas išlaikymo dydis po 200 Lt yra nepakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys susituokė 2007 m. birželio 14 d., santuoka įregistruota Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 856 (6 b.l.). Šalys turi du nepilnamečius vaikus: 2007-06-27 gimė duktė K. K., 2009-05-18 gimė sūnus K. K. (7 ir 8 b.l. – gimimo liudijimų kopijos).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2008 m. rudens kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, kiekvienas turi savo gyvenimą, toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Viena iš tokių prezumpcijų – sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai: nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. Sutuoktinio kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau santuokos iširimu kaltinamas sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę arba rodančių ir kito sutuoktinio kaltę. Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, smurtavimu, agresyvumu, neprisidėjimu materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo alkoholio vartojimo, smurtavimo, išlaikymo neteikimo, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (CPK 178 straipsnis).

Liudytoja Vanda I. M. (ieškovės mama) patvirtino, kad santuokos metu jos duktė su sutuoktiniu R. K. gyveno išsinuomotame bute, kuris yra tam pačiam bendrabučio koridoriuje, kaip ir liudytojos (ieškovės mamos). R. K. nedirbo, mušdavo žmoną, kaimynai girdėdavo riksmus. Keletą kartų buvo labai stipriai sumušęs. Po vieno iš tokių sumušimų kaimynai atvedė dukterį su vaiku pas mamą. Duktė yra tyli, apie vyro smurtą niekam nepasakodavo, nesiskųsdavo. R. K. vaikais nesirūpino, išlaikymo neteikė, per 4 metus jiems nieko nedavė. Dažnai gerdavo, buvo agresyvus, ieškovei išėjus gyventi pas mamą, siuntinėdavo grasinančias žinutes. Liudytoja gyvena iš savivaldybės nuomojamame būste kartu su savo dukterimi (ieškove) ir keturiais jos vaikais, pajamų pragyvenimui nepakanka (92-93 b.l.).

Liudytoja I. S., ieškovės kaimynė, patvirtino, kad atsakovas mušdavo ieškovę, nedirbo, nuolat vartodavo alkoholį. Šios aplinkybės liudytojai žinomos, nes gyvena šalia: jos ir ieškovės butai yra vienas priešais kitą tame pačiame bendrabučio koridoriuje, naudojosi bendra virtuves. Dažnai girdėdavo riksmus. Gimus šalių dukteriai atsakovo smurtavimas prieš ieškovę tęsėsi, ieškovė buvo sumušta ir tuo metu, kai laukėsi sūnaus. Ieškovė vis bėgdavo pas mamą. Liudytoja ragino ieškovę kreiptis į medikus. Atsakovas atsiprašinėdavo, ieškovė jam atleisdavo ir grįždavo pas jį. Atsakovas buvo užpuolęs ir ieškovės brolį (93 b.l.).

Liudytoja J. V. parodė, kad anksčiau keletą metų yra gyvenusi ieškovės kaimynystėje. Ieškovė kentėjo, buvo vyro mušama, sumušimai matėsi ant jos veido. Liudytoja girdėdavo šauksmus. Ieškovė taikėsi prie vyro, jam atleisdavo. Konfliktai kildavo, nes atsakovas nedirbdavo, gerdavo, buvo agresyvus, smurtaudavo (93 b.l.).

Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas nedirbo (pažymos apie asmens įsidarbinimus už 2010-10-01 – 2011-10-31 ir 2012-01-01 – 2013-01-31 laikotarpį (25 ir 83 b.l.). Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nedirbo ir neteikė išlaikymo. Ieškovės teigimu, atsakovas ne tik vaikams neteikė jokio išlaikymo, bet ir savo agresyviu elgesiu kenkė vaikų interesams. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovas girtavimo, smurto, nesirūpinimo šeima ir vaikais patvirtina liudytojų parodymai (CPK 177 straipsnis).

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, smurtavo, nesirūpino vaikų auklėjimu ir išlaikymu, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai. Teismas daro išvadą, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, ieškovė nesutinka taikytis.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, jo gyvenamoji vieta nežinoma, iš duomenų apie atsakovo paieškos rezultatus galima spręsti, kad jis iš Lietuvos išvykęs į Angliją (Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus pranešimas, 38-39 b.l.). Atsakovą atstovavusi kuratorė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją (CPK 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kuriais grindžiama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Aplinkybės, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę, nuolat vartojo alkoholį, nesirūpina vaikais, savo elgesiu daro jiems žalą, neprisideda materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60, 3.62 straipsniai).

Dėl santuokinio turto padalinimo

Šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys (11, 67-68 b.l.). Ieškovė transporto priemonių neturi, atsakovo R. K. vardu registruota transporto priemonė N. S., 1989 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ pažyma, 13, 78-79 b.l.). Ieškovė nurodo, kad automobiliu visada naudojosi atsakovas, prašo jį po santuokos nutraukimo palikti atsakovui. Ieškovė neprašo sau kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovo kuratorė sutiko su ieškovės reikalavimu dėl turto padalinimo. Nesant tarp šalių ginčo, ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo tenkintinas, automobilį N. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise atsakovui (CK 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnametės dukters K. K., gim. 2007-06-27, ir nepilnamečio sūnaus K. K., gim. 2009-05-18, gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovo kuratorė su šiuo reikalavimu sutiko. Šalių mažamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove. Ginčo dėl jų gyvenamosios vietos. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Teismas daro išvadą, kad vaikų dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. K. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai privalo stengtis sukurti nepilnamečiams vaikams kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Šalių dukteriai K. K. yra penkeri metai, sūnui K. K. – treji metai. Ieškovė nurodė vaikų poreikiams užtikrinti būtinas kiekvieno mėnesio išlaidas: 300 Lt maistui, 61 Lt išlaidos būstui, 30 Lt vitaminams, 50 Lt vaistams, 20 Lt dantų gydymui, 15 Lt kirpyklai, 30 Lt higienos reikmenims (skalbimo milteliai, šampūnas, dantų pasta, muilas ir pan.), 85 L rūbams, 10 Lt piešimo ir rašymo priemonėms (pieštukai, dažai, sąsiuviniai, knygelės), 10 Lt pramogoms, žaislams; iš viso abiems vaikams – 611 Lt (4 b.l.).

Atsakovo kuratorė vaikų poreikių tenkinimui reikalingos sumos neginčijo, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, teigdama, kad nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta ir sveikatos būklė, nėra duomenų ar jis dirba ir ar yra darbingas. Atsakovo kuratorė sutiko, kad atsakovas galėtų teikti išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (11, 67, 12, 78 b.l.). Ieškovė kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais ir savo mama gyvena socialiniame būste bendrabučio tipo name - vieno kambario 17 kv.m bute su bendrais patogumais (27 b.l.). Ieškovė nuo 2009-07-01 iki 2012-05-18 buvo vaiko priežiūros atostogose (14, 81 b.l.). Laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2011-04-01 gavo 608,43 Lt motinystės pašalpą (VSDFV pažyma, 15-16, 82 b.l.). Jai teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (17, 48 b.l.). Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, ieškovė dirba UAB „Kauno tekstilė“. Ieškovė augina keturis nepilnamečius vaikus: dvynukus L. M. ir L. M., gimusius 1999-02-22, ir šalių santuokoje gimusius K. K. ir K. K. (9 b.l.). Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 850 Lt darbo užmokesčio ir 208 Lt dydžio išmokos vaikams (87, 88 b.l.). Iš šių pajamų išgyvena pati ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (11, 68 b.l.). Atsakovo vardu registruota santuokos metu įgyta transporto priemonė N. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (13, 78-79 b.l.). Oficialių duomenų apie atsakovo įdarbinimus Lietuvoje nėra (25, 83 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, ligotas ar turi kitų išlaikytinių. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, iš kurių būtų galima spręsti apie jo sunkią turtinę padėtį. Byloje nustatyta, kad gyvendamas kartu su ieškove, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, nedirbo ir nesistengė įsidarbinti, po to paliko šeimą, jo gyvenamoji vieta nežinoma. Iš byloje esančių paieškos duomenų, ieškovės paaiškinimų, galima spręsti, kad atsakovas yra išvykęs į Angliją. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė jokio materialinio išlaikymo vaikams. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis vaikų teisę gauti išlaikymą iš tėvo. Atsakovas išlaikymo neteikia ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo žalingų įpročių, aplaidumo ir abejingumo vaikų poreikiams. Tenkinti savo vaikų poreikius yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, išvykimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės pastangas ir realias galimybes išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-10-05) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė J. K..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl pavardžių

Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. paliekama pavardė K., o atsakovui R. K. - pavardė K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis). Šalys kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei J. K. suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-25 sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-11-T-1621-2318, kurios galiojimo terminas 2012-11-12 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-P-1621-4692 pratęstas iki 2013-04-30 (17 ir 48 b.l.). Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 356 Lt žyminio mokesčio (140 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 216 Lt už priteistą išlaikymą), 560 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 27,08 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, 259-260 ir 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007 m. birželio 14 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 856, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę K., R. K. palikti pavardę K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. 2007-06-27, ir K. K., gim. 2009-05-18, nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. K..

Priteisti iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2007 m. birželio 27 d. , po 300 Lt (tris šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-10-05) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2009 m. gegužės 18 d., po 300 Lt (tris šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-10-05) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. ir K. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdoma skubiai.

Priteisti R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 500 Lt vertės transporto priemonę N. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 356 Lt (tris šimtus penkiasdešimt šešis Lt) žyminio mokesčio, 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt Lt) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 27,08 Lt (dvidešimt septynis Lt ir 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000. Įmokos kodai: žyminiam mokesčiui ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms – 5660; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms – 5630 (mokėjimo paskirtyje nurodyti „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biurui.