Klaipėdos apygardos teismo nutartis

susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei UAB „CG Greetings Lietuva“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ 222,45 Eur skolą – nesumokėtą nuomos mokestį, 20 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-01 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti 435,30 Eur nuomos mokestį, kuris privalo būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 3 dienos. 2015-03-21 atsakovė sumokėjo 435,30 Eur dydžio depozitą, kuris pagal nuomos sutarties 3.4 punktą bus grąžinamas tik visiškai įvykdžius sutartį – perdavus patalpas, sumokėjus komunalinius mokesčius ir nepadarius žalos. Sutarties 3.6. punkte šalys numatė susitarimą, kad bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo ne laiku atliekamų mokėjimų. Ieškovas ieškinyje taip pat pažymėjo, kad nuomojamos patalpos ieškovui buvo perduotos 2016-06-01, kai tarp šalių buvo pasirašytas patalpų priėmimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė mokėjimus atlikdavo vėluodama ir ne visiškai atsiskaitydavo, buvo skaičiuojami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai, todėl bendras delspinigių ir nesumokėto nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 657,75 Eur, iš šios sumos ieškovas išskaičiavo 2015-03-21 atsakovės sumokėtą depozito sumą 435,30 Eur, todėl prašė iš atsakovės priteisti 222,45 Eur.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-15 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ 222,45 Eur skolos, 20 eur nuostolių ir 305 Eur bylinėjimosi išlaidų.Padarė išvadą, kad nei dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nei dėl kitų nuomininko valstybei mokamų mokesčių tartasi nebuvo. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos sumokėtas 104 Eur nekilnojamojo turto mokestis, pagal šalių rašytinę sutartį turėjo būti įskaitytas ir kompensuotas pagal sutarties 3.3.1. punktą. Pažymėjo, kad nuomos sutartis bei nuomojamų patalpų perdavimo aktas nebuvo patvirtinti notaro, todėl atsakovės reikalavimas dėl notarinio įgaliojimo yra perteklinis ir nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad dėl pavėluoto patalpų perdavimo yra atsakovės kaltė, todėl ji privalo ieškovui atlyginti atsiradusius nuostolius.Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti; teismui nustačius, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neištyrus visų bylos aplinkybių, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į nesąžiningą ieškovo elgesį neigiant tikrąją šalių valią sudarant nuomos sutartį, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus ir argumentus bei Žemės mokesčio ir Nekilnojamo turto mokesčio įstatymus. Pažymi, kad ši klaida sutartyje buvo pastebėti jau prasidėjus teisminiams procesams ir jos ištaisyti anksčiau nebuvo galimybės. Teigia, kad teismas nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose dėl sutarčių aiškinimo, netinkamai aiškino tikrąją šalių valią sudarant Nuomos sutarties 3.3.1. punktą ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. paštu yra aišku, kad dar 2016-03-22 ieškovas gavo atsakovės prašymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2016-05-22. Bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė ir patvirtino, kad nuomos sutartį buvo susitarta nutraukti nuo 2015-05-22. Pažymi, kad 2016-05-22 savo rašytame el. laiške atsakovei ieškovas prašė perduoti patalpas trečiajam asmeniui - R. R. bei nurodė jos telefono numerį, tačiau bylą nagrinėjęs teismas visiškai neįvertino to fakto, kad sutarties nuraukimo dieną atsakovės atstovai buvo ieškovui priklausančiuose patalpose laukdami galimybės perduoti ieškovui patalpas, tačiau ieškovas ar kitas asmuo neatvyko. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovo veiksmus nepriimant patalpų iš atsakovės ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016-05-22 iki 2016-06-01, taip pat nepagrįstai priteisė nuo šios sumos ieškovo skaičiuotus delspinigius bei procesines palūkanas. Teigia, kad atsakovė atlaisvino patalpas 2016-05-22, tačiau ieškovas jų nepriėmė, todėl turi būti pripažinta, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti patalpas 2016-05-22. Ieškovas, sudarydamas žodinį susitarimą su atsakove dėl nuompinigių dydžio, sumažinimo nuo 370 Eur iki 300 Eur nuomos mokestį, o vėliau reikalaudamas vykdyti rašytinę sutartį neatsižvelgiant į žodinį susitarimą iš esmės suklaidino atsakovę. Toks ieškovo elgesys neatitinka sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos. Dėl tokių ieškovo nesąžiningų ir klaidinančių veiksmų atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti rašytinės sutarties sąlygų. Atsiradęs 280 Eur dydžio įsiskolinimas už 4 nuomos mėnesius buvo sąlygotas paties ieškovo nesąžiningo elgesio, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti sutartines netesybas ir taip atlyginti ieškovui nuostolius už laiku šias neįvykdytas prievoles negali būti tenkinamas, nes šie ieškovo nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo kaltės.Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės ieškovui priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas.Nurodo, kad teismo įsakymu reikalaujama suma buvo didesnė todėl, kad iš jos nebuvo išminusuotas 435,30 eurų depozitas, kadangi jis pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (3.4. punktas) grąžinamas atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, paskutinę šios sutarties galiojimo arba jos nutraukimo dieną, jeigu nuomininkas su nuomotoju visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas šios nuomos sutarties sąlygas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymo dieną atsakovė patalpų nebuvo perdavusi, negalima buvo įvertinti jų būklės, be to, atsakovė nebuvo iki galo atsiskaičiusi pagal sutartį, todėl depozitas vadovaujantis sutarties sąlygomis ieškovo buvo laikomas ir nebuvo įskaitytas. Pažymi, pati atsakovė prieštaravimuose pripažino 283 eurų skolą, kurią sumokėjo jau gavusi teismo įsakymą. Teigia, kad nekilnojamojo turto mokestį privalo sumokėti nuomininkas. Pažymi, kad apeliantė skunde nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams, kad būtent dėl ieškovo kaltės ji patalpų neperdavė sutartą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola nesumokėjus nuomos mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2015-04-01 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti 435,30 Eur nuomos mokestį, kuris privalo būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 3 dienos. 2015-03-21 atsakovė sumokėjo 435,30 Eur dydžio depozitą, kuris pagal nuomos sutarties 3.4 punktą bus grąžinamas tik visiškai įvykdžius sutartį – perdavus patalpas, sumokėjus komunalinius mokesčius ir nepadarius žalos. Sutarties 3.6. punkte šalys numatė susitarimą, kad bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo ne laiku atliekamų mokėjimų. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis.)Kaip byloje nustatyta, ieškovas perdavė atsakovei patalpas, tačiau atsakovė nuomos sutarties sąlygas vykdė netinkamai, susidarė 222,45 eurų skola.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra skolinga ieškovui ir turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovė su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas prašė priteisti didesnę sumą, nei ieškiniu.Šis argumentas atmestinas, nes skundžiamu sprendimu buvo išnagrinėtas ne pareiškimo dėl teismo įsakymo, o ieškinio pagrįstumas. Be to, ieškovo teisė yra padidinti, sumažinti reikalavimus, ar jų atsisakyti, o atsakovo teisė nuo šių reikalavimų motyvuotai gintis (CPK 42 straipsnio 1 dalis).Apeliantė argumentuoja, kad nepagrįsta teismo išvada, kad ji neįrodė, jog pagal sutartį sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį privalėjo kompensuoti ieškovas. Šis argumentas atmestinas.Kaip byloje nustatyta, šalių sudarytoje sutartyje numatyta 3.3.1 punkto sąlyga dėl žemės mokesčio kompensavimo, tuo atveju, jei jis privalomas mokėti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo pareigos mokėti žemės nuomos mokesčio, nes nuomojosi ne žemę, o nekilnojamąjį turtą. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3, 4 straipsnius nekilnojamojo turto mokestį privalo sumokėti nuomininkas. Apeliantė argumentuoja, kad dėl ieškovo kaltės ji patalpų neperdavė sutartą dieną ir todėl susidarė nuomos mokesčio skola. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdžiai matyti, kad ieškovas atsakovei nurodė asmenį, kuriam turi būti perduotos patalpos, tai yra, R. R., pateikė šio asmens kontaktinį telefoną, tačiau atsakovės vadovė telefonu pradėjo kelti sąlygas dėl notarinio įgaliojimo. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde pati pripažino, kad patalpos nebuvo laiku perduotos vien dėl jos reikalavimų įgaliojimui, kadangi pati nurodė, jog tinkamo įgaliojimo ieškovo atstovas nepateikė jai iki 2016-06-01. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju buvo būtinas notaro tvirtintas įgaliojimas, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui priklausančios patalpos laiku neperduotos dėl atsakovės kaltės (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad už laikotarpį, kai atsakovė neperdavė ieškovui patalpų, nuomos mokestis sudaro tik 11 eurų, didesnę skolos sumą sudaro atsakovės laiku nesumokėtas nuomos mokestis.Apeliantė argumentuoja, kad skolos suma nepagrįsta ir dėl to, kad šalys žodžiu buvo sutarusios sumažinti nuomos kainą.CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 6.192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma.Apeliantė nepateikė rašytinės sutarties dėl nuomos mokesčio pakeitimo, ieškovas neigia tokį susitarimą, taigi apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad šalys buvo sutarusios sumažinti nuomos kainą. Be to, kaip byloje nustatyta, atsakovė gavusi teismo įsakymą, savo skolą dėl nuompinigių nepriemokos iš esmės pripažino sumokėdama nuomos mokestį už keturis mėnesius, tai yra, 280 eurų.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė mokėjimus atlikdavo vėluodama ir ne visada pilnai atsiskaitydavo, buvo skaičiuojami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai, tokiu būdu bendras delspinigių ir nesumokėto nuomos mokesčio įsiskolinimas sudarė 657,75 Eur, iš šios sumos ieškovas išskaičiavo 2015-03-21 atsakovės sumokėtą depozito sumą 435,30 Eur, todėl kreipimosi į teismą dieną bendra įsiskolinimo suma sudarė 222,45 Eur, kurią pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis). Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 230,52 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ 230,53 eurų bylinėjimosi išlaidų.