Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-293-1035/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-25
Bylos Nr.
AN2-293-1035/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00928-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
O. S.
Advokatai
Kęstutis Leimonas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-293-1035/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00928-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 19.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. atstovo advokato Kęstučio Leimono apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas O. S. atstovo advokato Kęstučio Leimono skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-847-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu O. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-9365 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.) ir 515 straipsnį (2023 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XIV-1867 redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) bei jai paskirta 300 Eur bauda.

O. S. nubausta už tai, kad ji 2023 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, 2023 m. vasario 24 d. muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (MDAS) priemonėms pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, kurioje buvo deklaruotos prekės – skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, kuris turi atskyrimo ir tepimo savybių bei naudojamas elastomerų gamyboje, prekės kodas – (duomenys neskelbtini). Atlikus krovinio tikrinimą buvo nustatyta, kad deklaracijos (duomenys neskelbtini) 33 langelyje neteisingai nurodytas prekės kodas. Paėmus prekės mėginį (Mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad deklaruotos prekės kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN) yra (duomenys neskelbtini) (2023-03-03 Prekės klasifikavimo aktas Nr. PKA 23V0122). Prekė klasifikuojama (KN) (duomenys neskelbtini) pozicijoje yra įrašyta į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 833/2014) XXIII priedą (3k straipsnyje nurodytų prekių (tepimo priemonių) sąraše), todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. O. S. pateiktoje elektroninėje eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodydama eksportuojamos į Rusijos Federaciją prekės kombinuotosios nomenklatūros kodą pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3k straipsnio 1 dalį bei 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 202 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių 27 punktą. Tokiais veiksmais O. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje (įstatymo Nr. XIV-9365 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 23 d.), kadangi netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Taip pat O. S. nubausta už tai, kad ji, atstovaudama prekių siuntėją, pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją. Nustatyta, kad eksporto deklaracija prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, buvo pateikta prekėms, kurias Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje (3k straipsnio 1 dalis) ir tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių bei technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu (3k straipsnio 2 dalies a) punktas). Tokiais savo veiksmais O. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnyje (2023 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XIV-1867 redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi O. S. atstovo advokato Kęstučio Leimono skundas dėl Institucijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu O. S. atstovas advokatas Kęstutis Leimonas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir O. S. administracinę teiseną pagal ANK 515 straipsnį nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė subjektyviąją pusę (kaltę) O. S. veiksmuose dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ir neatsižvelgė į prekių siuntėjo – Italijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. F. parodymus teismui dėl jo tyčinio klaidingos informacijos pateikimo O. S. dėl pakeisto prekės kodo tikslu išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų. O. S. ginčo prekę klasifikavo pagal prekės siuntėjo pateiktus duomenis ir informaciją. Italijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas parodė teismo posėdžio metu, kad jis pakeitė prekės kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuris yra deklaruotas muitinės dokumentuose, prekių gavėjo Rusijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, ir informaciją apie pakeistą prekės kodą nuslėpė nuo O. S., todėl jam ir turi būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėja pateikė žodinį paaiškinimą Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui ir vėliau teismo posėdžio metu analogiškai parodė, kad ji atliko sistemingus jos kompetencijai priskirtus veiksmus prieš pateikdama eksporto deklaraciją muitiniam įforminimui, kuriais patikrino deklaruotų prekių kodą ir siekė išsiaiškinti ar gabenamoms prekėms nėra taikomos tarptautinės sankcijos. Kadangi prekių siuntėją ir gavėją sieja ilgalaikiai verslo santykiai, pareiškėjai nekilo abejonių dėl prekių siuntėjo sąžiningumo. O. S. yra savo srities profesionalė ir gerai išmano rizikos požymius, susijusius su neteisėtu prekių gabenimu, ir žino, kad ilgalaikė verslo subjekto komercinė veikla, jo nusistovėję santykiai su kontrahentais įprastai nėra laikomi rizikos požymiu ir dėl to ji negalėjo numatyti, kad prekių siuntėjas gabena prekes, kurioms yra taikomos tarptautinės sankcijos. O. S. taip pat pateikė jos skundą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui jos bendradarbės padarytas prekių fotonuotraukas, kuriose matosi, kad skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“ buvo gabenamas siuntėjo firminėse talpose su apsauginiais nepažeistais lipdukais. Taigi, pareiškėja veikė apdairiai ir rūpestingai bei ėmėsi visų veiksmų patikrinti ar prekės nėra sankcionuojamos. O. S., teikdama eksporto deklaraciją muitiniam įforminimui buvo įsitikinusi, kad veikia ji teisėtai, deklaruoja prekes, kurios yra leidžiamas tarptautinės prekybos objektas ir nėra įtrauktos į sankcionuojamų prekių sąrašą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas teisiškai neįvertino aplinkybės, kad O. S. prekių siuntėją atstovavo muitinėje tiesioginio atstovavimo principu, kuris numato prekių siuntėjo, o ne muitinės tarpininko atstovo atsakomybę dėl teisingos informacijos pateikimo muitinei. O. S. nėra administracinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnį subjektas dėl prekių siuntėjo atstovavimo muitinėje tiesioginio atstovavimo būdu, nurodytu Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tiesioginio atstovavimo turinys yra išaiškintas Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato internetinėje svetainėje, kurioje yra nurodyta, kad tiesioginio atstovavimo muitinėje atvejais ekonominis operatorius (šiuo atveju – prekių siuntėjas) yra atsakingas už įgaliotojo subjekto (šiuo atveju O. S.) veiksmus muitinėje. O. S. pateikė šią informaciją (Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato oficialų išaiškinimą ir Italijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tiesioginio atstovavimo muitinėje) Vilniaus teritorinei muitinei 2023 m. gegužės 18 d. ir paaiškino žodžiu 2023 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo metu bei taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šios nuostatos turinio pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir teisiškai neįvertino, o tik lakoniškai nurodė tiesioginio atstovavimo muitinėje teisinio reglamentavimo bendrąsias nuostatas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sulaikytų prekių mėginio paėmimas pažeidžiant įrodymų leistinumo principą nesudaro kliūčių pripažinti paimtą mėginį įrodymu. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 22 punkte yra nurodyta, kad mėginį paėmęs muitinės pareigūnas užpildo Mėginio etiketę (2 priedas), kurioje turi būti nurodytas komercinis prekės pavadinimas, atitinkantis nurodytąjį Protokolo langelyje „Prekės aprašymas (komercinis prekės pavadinimas)“. Mėginio etiketė pritvirtinama (priklijuojama arba prikabinama) prie kiekvieno mėginio ar jo pakuotės“. Tuo tarpu, 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė J. B., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu, o O. S. kartu su vairuotoju panaudojant prekių mėginių paėmimui nepritaikytus naudotus įrankius (t. y. naudotą vamzdelį). Nepaisant šio fakto, teismo posėdžio metu muitinės pareigūnė melavo teismui, kad ji dalyvavo imant prekių mėginį, nors iš tikrųjų prekių mėginio ėmimo vietoje ji nebuvo ir tik vėliau pasirašė ant prekių mėginių paėmimo protokolo (pareigūnė buvo pasirašytinai supažindinta teisme dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą). Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė šią faktinę aplinkybę, tačiau nepagrįstai jos nepripažino O. S. atsakomybę šalinančia aplinkybe. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese todėl, kad jie gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Kadangi buvo pažeista prekių mėginio paėmimo tvarka, Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas įrodymu ir naikina pareiškėjos atsakomybę, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taip pat svarbu ir tai, kad nepaisant nustatyto melagingų parodymų davimo teismui fakto, minėta muitinės pareigūne nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą teismui pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktorius A. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kaltę ir atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo bandoma perkelti eksportuotojui, kuris krovinio dokumentuose nurodė neteisingą prekių KN kodą ir apie tai prisipažino teismo posėdžio metu. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. 015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, O. S., pateikdama muitinei eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tapo atsakinga ir už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

1.5. O. S. atstovas neteisingai interpretuoja tiesioginio atstovavimo sąvoką bei nepagrįstai nurodo, kad už įgaliotojo subjekto veiksmus atsako prekių siuntėjas. Tiesioginis ar netiesioginis atstovavimas reiškia tik vieno ar kito subjekto finansinę atsakomybę, t. y. sumokėti atsiradusius mokesčius/skolą muitinei. Tiesioginio ir netiesioginio atstovavimo muitinėje atvejai nedaro jokios įtakos administracinės atsakomybės taikymui už neteisingų duomenų pateikimą muitinės deklaracijoje, kadangi už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą atsako ją pateikęs asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog sulaikytų prekių mėginio paėmimas pažeidžiant įrodymų leistinumo principą nesudaro kliūčių pripažinti paimtą mėginį įrodymu. Faktinė aplinkybė dėl muitinės iniciatyva imto prekės mėginio buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, dėl jos pasisakyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartyje Nr. II-682-1170/2023 ir dėl to skundo nepateikė nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei Institucija.

1.7. Prekės siuntėjas negali būti vertinamas kaip kompetentingas trečiasis asmuo, galintis nustatyti teisingą prekės kodą. SMK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas galimybę įsitikinti KN kodo teisingumu, to nepadarė, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija, t. y. veikė savo rizika. Šiame kontekste pažymėtina, kad pradėjus taikyti tam tikrų prekių tiekimo Rusijai draudimus, iškilo rizika, kad šių draudimų bus bandoma išvengti parenkant prekėms KN kodus, kurie neįtraukti į draudžiamų tiekti prekių sąrašus, todėl bet kokių prekių eksportas į Rusijos Federaciją O. S. turėjo būti vertintinas kaip itin padidintos rizikos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patraukti O. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos A. T. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamu atveju aktuali ANK 515 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d., kurioje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Pažymėtina, kad blanketinė šios teisės normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos nutarimu O. S. pripažinta kalta, be kita ko, pagal ANK 515 straipsnį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, atstovaudama prekių siuntėją – Italijos bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. vasario 24 d. muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, kurioje buvo deklaruotos prekės – skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, kurios prekės kodas – (duomenys neskelbtini). Paėmus prekės mėginį buvo nustatyta, kad deklaruotos prekės kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN) yra (duomenys neskelbtini). Prekė klasifikuojama (duomenys neskelbtini) pozicijoje yra įrašyta į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, XXIII priedą. Tokiais savo veiksmais O. S. pažeidė Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuota padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad O. S. veiksmuose nėra ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – kaltės. O. S. atstovo vertinimu, prekių siuntėjas – Italijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pakeitė prekės kodą prekių gavėjo Rusijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ir informaciją apie pakeistą prekės kodą nuslėpė nuo O. S.. Be to, O. S. prekių siuntėją Italijos įmonę atstovavo tiesioginio atstovavimo principu, t. y. už O. S. veiksmus atsako prekių siuntėjas, todėl jam ir turi būti taikoma administracinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Su šiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Pirmiausia apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar O. S. veikė tiesioginio ar netiesioginio atstovavimo principu, kadangi tai niekaip nepaneigia jos padaryto administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 515 straipsnyje. Iš byloje esančios 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad prekės „(duomenys neskelbtini)“ siuntėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, Milanas, prekės gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, Sankt Peterburgas, kaip prekės deklarantas nurodytas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o deklaranto ir atstovo grafoje nurodyta, kad parengė O. S. (1 t., b. l. 178). Šie duomenys parodo, kad O. S., kaip muitinės tarpininkė, veikė atstovaujamojo asmens (nagrinėjamu atveju – „(duomenys neskelbtini)“) vardu ir jo interesais. O. S. teigimu, apie tai, kad eksporto deklaracijoje nurodytas kitas prekės kodas, ji nežinojo, nes ši informacija buvo nuslėpta. Italijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės atstovas A. F. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jie „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą (duomenys neskelbtini) nusprendė taikyti tik dėl jų klientų – „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo pakeisti prekės kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pasak „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, visą laiką iki nagrinėjamo įvykio, jie taikė (duomenys neskelbtini) prekės klasifikavimo kodą, tačiau, atsižvelgę į prekės užsakovo prašymą, susijusį su tuo, kad jų gabentos ir būtent pagal (duomenys neskelbtini) kodą klasifikuotos prekės anksčiau buvo blokuojamos, nusprendė šį prekės kodą pakeisti. Aplinkybę, kad anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos prekės buvo klasifikuojamos pagal kitą nei 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje nurodytą prekės kodą, patvirtina O. S. bei FLLC „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas elektroninėje erdvėje, iš kurio aiškiai matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ prekės gavėjui buvo gabentos ne kartą ir anksčiau buvo taikomas visiškai kitas kodas, nei tas, kuris buvo nurodytas 2023 m. vasario 24 d. deklaracijoje (1 t., b. l. 107–118). Be to, Muitinės laboratorijos atstovė E. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad prie gabento „(duomenys neskelbtini)“ krovinio buvo pridėtas Saugos duomenų lapas, kuriame nurodytas gabenamos prekės pavadinimas, jos sudėtis ir pobūdis, visa šiame lape nurodyta informacija galėjo padėti nustatyti teisingą prekės kodą (2 t., b. l. 26–40).

Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad O. S., kaip muitinės tarpininko atstovė, nepriklausomai nuo to, kokį prekės kodą nurodė ir kokiai eksporto procedūrai įforminti prašė prekių siuntėjas, yra atsakinga už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, t. y. privalo šiuos duomenis kontroliuoti ir patikrinti, ar dokumentuose nurodytas prekės KN kodas yra parinktas tinkamai. Juolab, matydama, kad eksporto deklaracijoje kaip prekių gavėjas yra nurodyta Rusijos Federacijos bendrovė ir žinodama dabartinę geopolitinę padėtį, kad Rusijos Federacijai yra taikomos tarptautinės sankcijos, O. S. turėjo kilti įtarimų, ar prekės kodas yra nurodytas teisingai ir ar prekė gali būti eksportuojama, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

Sutiktina su Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo nepagrįstai bandoma perkelti prekės eksportuotojui, nurodžiusiam prekių KN kodą prekės dokumentuose, tačiau vien tai savaime dar nesudaro pagrindo atleisti O. S. nuo administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad O. S. muitinės tarpininkavimo srityje turi pakankamai darbo patirties, todėl privalo puikiai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką ir turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jai, kaip muitinės tarpininko atstovei, priešingai nei prekių siuntėjui ir eksportuotojui, kuriam aktualu kuo greičiau parduoti savo prekes ir įvykdyti sutartį, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje O. S. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, rėmėsi eksportuotojo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas prekių nomenklatūrinis kodas, nors turėjo galimybę prekę klasifikuoti tinkamai. Visi reikalingi dokumentai, kuriais, be kita ko, rėmėsi ir Vilniaus teritorinė muitinė, konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jai buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju O. S. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, t. y. ji, nors ir nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti neigiami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Reglamento Nr. 952/2013 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinės vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad O. S., apart prekių siuntėjo nurodyto prekės kodo, neturėjo jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, tokių kaip laboratorijos išvados ir eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos, tačiau O. S., elgdamasi rūpestingai, privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau to nepadarė.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti pripažintas įrodymu, kadangi buvo pažeista prekių mėginio paėmimo tvarka. O. S. atstovo vertinimu, tai naikina O. S. administracinę atsakomybę, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir konstatavo, kad prekių mėginio paėmimo tvarka iš tikrųjų buvo pažeista, kadangi 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne kompetentingas Institucijos atstovas, o O. S.. Vis tik, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ši aplinkybė niekaip nepašalina O. S. administracinės atsakomybės, juolab nepaneigia to, kad O. S. privalėjo patikrinti prekės kodą ir įsitikinti, kad prekė eksportuojama nepažeidžiant tarptautinių sankcijų, o ne pasikliauti eksportuotojo nurodytu netinkamu prekių kodu. Pažymėtina, kad O. S. neteisėtus veiksmus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje duoti proceso dalyvių paaiškinimai, O. S. ir FLLC „(duomenys neskelbtini)“ 2 skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas, 2015 m. sausio 14 d. Saugos duomenų lapas „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, konstatuotina, kad O. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal ANK 515 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. atstovo advokato Kęstučio Leimono apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš