Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“ ieškinį atsakovams A. F. (A. F.) ir M. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo turtiniai reikalavimai dėl 12 425,31 Eur priteisimo iš atsakovų už tai, kad atsakovai naudojosi Butu nuo 2015-06-05 iki 2016-09-30 ir dėl šios priežasties ieškovas negalėjo Buto išnuomoti rinkos kaina.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei liudytojo apklausos.

Ieškovas prašė apeliacinio skundo reikalavimus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tuo, kad būtina apklausti liudytoją R. J. R. R. J. R. buvo tarpininkas, kuris supažindino ieškovą su atsakovais bei padėjo sudaryti Sutartį. Atsakovai nurodė, kad liudytojo apklausa teisinių pasekmių nesukels, kadangi neaišku, ką liudytojas gali paaiškinti.Kadangi žodinio proceso būtinumas grindžiamas liudytojo apklausa, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl liudytojo apklausos. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla, ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Bendra taisyklė ta, kad visi įrodymai bei paaiškinimai teikiami pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Ieškovo direktorius aplinkybes apie tarpininką R. J. R. nurodė dar 2017-06-19 posėdžio metu, šio teismo posėdžio metu teisėja klausė, kodėl ieškovas neįtraukia tarpininko į bylos nagrinėjimą (El. b. 2, b. l. 169, graso įrašo takelio 00:10:00–00:18:00 min., 00:26:00–00:36:00 min.). Ieškovas prašymo apklausti byloje liudytoją R. J. R. nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas prašymą apklausti liudytoją R. J. R. pareiškė nesavalaikiai. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su tarpininko vaidmeniu, tačiau atsakovams teigiant, kad susitarimo dėl nuomos nebuvo, ieškovas nerodė iniciatyvos vienu ar kitu procesiniu statusu į bylos nagrinėjimą įtraukti tarpininką R. J. R. Ieškovui proceso apylinkės teisme metu buvo sudarytos procesinės prielaidos pateikti prašymą apklausti ir (ar) įtraukti vienu ar kitu procesiniu statusu į bylos nagrinėjimą tarpininką, taigi tik paties ieškovo pasyvumas ir nulėmė, kad tarpininkas R. J. R. nebuvo apklaustas. Atsisakydamas apklausti liudytoją apeliacinės instancijos teismas vertina ir tą aplinkybę, jog CK 6.579 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nuomotojas yra juridinis asmuo, nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu, o CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas atima teisę iš šalių teisę, kai kyla ginčas, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovas rašytinės nuomos sutarties nesudarė, todėl tai atima teisę remtis liudytojo R. J. R. parodymais. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Ieškovas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė būtinybe apklausti liudytoją. Atmetus prašymą apklausti liudytoją R. J. R., neliko pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Kitų motyvų, kurie pagrįstų žodinio proceso rengimą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas nepateikė. Šalys apylinkės teisme tiesiogiai ar per savo atstovus buvo išklausytos, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei skunde nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Ieškovas savo reikalavimo teisę į atsakovus grindžia dviem pagrindais: žalos atlyginimu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) bei nepagrįstu atsakovų praturtėjimu (sutaupymu) (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Teisingam ginčo išsprendimui būtina kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Analizuojant faktinius bylos duomenis matyti, jog šalys sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo Butą (El. b. t. 1, b. l. 28–37, Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 5.4.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovai turi teisę iki 2016-06-05 atpirkti Butą už 165 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tarp šalių buvo sudaryta mišraus tipo sutartis, t. y. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise (CK 1.98 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 3 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.392 straipsnio 1 dalis, 6.417 straipsnio 1 dalis). CK 6.417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Sutiktina su apylinkės teismo teiginiais, jog nei CK, nei kiti įstatymai nereguliuoja kaip pirkėjas turėtų įgyvendinti įsipareigojimą daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atpirkimo teisės įgyvendinimo ir pirkėjo pareigos daiktą valdyti, naudotis ir disponuoti juo atpirkimo teisės laikotarpiu sąlygos paliktos susitarti šalims individualiai (CK 6.156 straipsnio 4 ir 5 dalys). Buto nuosavybės teisė ieškovui perėjo nuo 2015-06-08 (El. b. t. 1, b. l. 25), todėl šalys turėjo susitarti dėl Buto naudojimosi atpirkimo teisės galiojimo laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2016-06-05. Nustatyta, kad šalys dėl Buto naudojimosi sąlygų po Sutarties sudarymo raštu nesusitarė, o atsakovai faktiškai Butu naudojosi iki 2016-09-30 (El. b. t. 1, b. l. 67). Nesant rašytinės sutarties teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių po Buto perdavimo ieškovui iki atsakovų išsikraustymo 2016-09-30, kvalifikuotini pagal šalių atliktus veiksmus prieš sudarant Sutartį, ją sudarius ir po jos sudarymo. Šalys neįrodinėjo aplinkybės, jog tarp šalių būtų buvę ankstesnės komercinės praktikos dėl panašaus pobūdžio sutarčių (pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, nuomos) sudarymo. Ieškovo direktorius 2017-06-19 posėdžio metu nurodė, jog bendrovė ir anksčiau sudarydavo nuomos sutartis siekdama gauti pelną, tą patvirtina ir į bylą pateiktas 2017-04-21 pranešimas bei 2013-04-02 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (El. b. t. 2, b. l. 108, 122–133). Darytina išvada, jog ieškovas, sudarydamas Sutartį su atsakovais, jau turėjo nuomos sutarčių sudarymo patirties, todėl ieškovui, kuris verčiasi komercinės nuomos veikla, turėjo būti žinomi įprasti nuomos sutarčių sudarymui taikytini CK nuostatų reikalavimai. Nesudarius rašytinės nuomos sutarties, po Sutarties sudarymo ir Buto perdavimo 2015-06-08, ieškovo teigimu, atsakovai nuo 2015-06-08 iki 2016-09-30 Butu naudojosi nuomos teisinių santykių pagrindu, o atsakovai teigė, jog dėl nuomos teisinių santykių šalys nesitarė, nes ieškovas konkliudentiniais veiksmais parodė, kad Bute leidžia gyventi neatlygintinai. Viena vertus, minėta, kad CK 6.579 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra juridinis asmuo, turi būti rašytinės formos. Tokia nuostata ieškovui, kaip verslininkui, turėjo būti žinoma. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog įstatymai nenumato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog apylinkės teismas nenukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių (CPK 178 straipsnis), kadangi pareigą įrodyti nuomos sutarties sudarymo faktą su atsakovais turėjo būtent ieškovas. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie nuomos sutarties su atsakovais sudarymą. Ieškovas nei sudaręs Sutartį, nei po Sutarties sudarymo, t. y. Buto atpirkimo teisės galiojimo metu nuo 2015-06-08 iki 2016-06-05 nereiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl nemokamo nuomos mokesčio. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys atpirkimo teisės galiojimo metu susirašinėjo ir elektroniniais laiškais: ieškovo atstovas 2016 m. gegužę bei 2016 m. birželio mėnesiais su atsakovais tarėsi dėl atpirkimo teisės įgyvendinimo; buhalterė D. M. su atsakove nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. kovo mėnesio susirašinėjo dėl Bute suvartotos elektros energijos kiekio (El. b. t. 2, b. l. 153–162). Ieškovo direktorius 2017-06-19 posėdžio metu patvirtino, kad Sutarties vykdymo klausimus, susijusius su Buto komunalinių patarnavimų mokesčiais, administravo buhalterija. Tokia aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškovas nors ir bendravo su atsakovais dėl su Butu susijusiais išlaikymo klausimais, tačiau nereiškė pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Tokios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, jog ieškovas neprieštaravo atsakovų neatlygintinam naudojimuisi Butu atpirkimo teisės laikotarpiu. Ieškovas tik 2016-04-25 pareiškė pretenziją dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau apie nuomos mokestį užsiminė tik tuo atveju, jeigu atsakovai atsisakys išsikraustyti iš Buto nedelsiant (El. b. t. 1, b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog iki 2016-04-25 ieškovas nereikalavo atsakovų išsikelti iš Buto, nors žinojo, kad atsakovai Butu naudojasi. Vertintina ir tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra pelno siekimas (El. b. t. 2, b. l. 134–141, įstatų 2.1.2 punktas) ir ieškovas jau turėjo nuomos sutarčių sudarymo patirties. Ieškovo direktorius nurodė, kad Buto sandoris jiems buvo pelningas, nes Butas pirktas už mažesnę nei rinkos kainą (El. b. t. 2, b. l. 169, graso įrašo takelio 00:29:20–00:30:20 min.). Ginčo nėra, jog atsakovai mokėjo už Butui suteiktus komunalinius patarnavimus. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, jog ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais leido atsakovams naudotis Butu neatlygintinai. Tokie faktiniai santykiai tarp šalių labiausiai atitinka nekilnojamojo turto panaudą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Sprendžiama, kad laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2016-04-25 tarp šalių buvo susiklostę Buto panaudos teisiniai santykiai. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nuo 2015-06-08 iki 2016-09-30 Butu naudojosi teisėtai. Atsakovai išsikraustė 2016-09-30. Vertinant atsakovų buvimo Bute laikotarpį nuo 2016-06-05 iki 2016-09-30 atsižvelgiama į tai, kad tarp šalių buvo kilę du teisminiai ginčai. Atsakovai Kauno apylinkės teismui 2016-06-08 padavė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įvykdyti Sutarties 5.4. punktą, t. y. vykdyti Buto atpirkimo sąlygas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-06-16 padavė ieškinį iškeldinti atsakovus iš Buto Nustatyta, kad minėti teisminiai ginčai buvo išspręsti 2016-09-30 atsakovams atlaisvinus Butą ir šalims atsisakius savo pareikštų reikalavimų teismuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų naudojimosi Butu laikotarpis nuo 2016-06-05 iki 2016-09-30 taip pat pripažįstamas teisėtu, kadangi iki atsakovai išsikraustė ir atsisakė nuo reikalavimo įvykdyti Sutarties 5.4 punkto sąlygas Kauno miesto apylinkės teisme siekė teisminiu būdu įgyvendinti atpirkimo teisę. Tai, kad atsakovai siekė įgyvendinti atpirkimo teisę patvirtina ir elektroninis susirašinėjimas tarp šalių 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais iš kurio matyti, kad ieškovas įgyvendinti atpirkimo teisę atsakovams sutiktų už 193 200 Eur, kai Sutarties 5.4.1 punkte buvo numatyta 165 000 Eur kaina. Pastebėtina ir tai, jog atsakovai yra atsiskaitę už komunalinius patarnavimus Butui, suteiktus iki 2016-09-30 (El. b. t. 1, b. l. 68).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus ir dėl to padarytą 12 000 Eur žalą įrodinėjo generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, nutarties 82 punktas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų, t. y. nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovai Butu nuo 2015-06-08 iki 2016-09-30 naudojosi teisėtai. Nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, civilinės atsakomybės sąlygų analizė netenka prasmės. Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovai nepagrįstai ieškovo sąskaita sutaupė 12 000 Eur. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Sutiktina su ieškovu, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius, tačiau viena iš esminių nepagrįsto sutaupymo sąlygų – nepagrįstam praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, nutarties 32–33 punktai). Nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kas reiškia, kad atsakovai naudojosi Butu turėdami teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad atsakovams Butu naudojantis teisėtai ieškovas neįrodė nepagrįsto sutaupymo sąlygų. Kitų nepagrįsto sutaupymo sąlygų analizė nereikšminga, kadangi neturi reikšmės teisiniam rezultatui. Pastebėtina tik tai, jog CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato pareigą pasirūpinti rašytinės sutarties sudarymu būtent ieškovui, t. y. juridiniam asmeniui, kuris yra nuomotojas. Ieškovui nesudarius rašytinės nuomos sutarties, ieškovas, kaip juridinis asmuo, siekiantis pelno, turi prisiimti kilusių neigiamų padarinių riziką. Ieškovas teigė, kad atsakovai keitė paaiškinimus dėl tarpininko bei to, kas iš tiesų – atsakovai ar I. K. – ginčo laikotarpiu gyveno Bute. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovų teiginiai neprieštarauja vieni kitiems. Atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su tarpininku R. J. R. klausimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nederino. Atsakovų teiginiai, jog tarpininko vaidmuo nebuvo reikšmingas iš esmės pasitvirtino, kadangi pats ieškovo direktorius nurodė, kad tarpininkas nėra įgaliotas ieškovo vardu sudaryti sutartis. Nors tarpininkas ir supažindino atsakovus su ieškovu, tačiau Sutartį ieškovas pasirašė ne per tarpininką, o per savo valdymo organus. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas su tarpininku ir diskutavo dėl nuomos mokesčio mokėjimo, tokios derybos nebūtų teisiškai įpareigojančiomis. Derybos dėl nuomos mokesčio mokėjimo su ieškovo neįgaliotu asmeniu šalių Sutartiniams santykiams teisinių pasekmių nesukeltų. Sprendžiama, jog tarpininko vaidmuo buvo antraeilis, negalintis sukurti šalims teisių ir pareigų. Ieškovas nurodė, jog atsakovai keitė poziciją ir dėl Bute gyvenusių asmenų: iš pradžių teigta, kad atsakovai Bute negyveno, vėliau pakeista pozicija, jog atsakovai Bute gyveno visą laiką, išskyrus tą, kai viešėjo I. K. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kas naudojosi Butu nuo 2015-06-08 iki 2016-09-30 pareikštų ieškinio reikalavimų sprendimui teisinės įtakos neturi. Ieškovas atsisakė nuo turtinių reikalavimų I. K., nebeįrodinėjo aplinkybių, susijusių su M. K. naudojimosi Butu, todėl plačiau dėl šių teiginių nebepasisakoma. Ieškovas apeliavo ir į tai, jog ieškovas neturėjo ekonominio intereso suteikti beprocentę paskolą, viso atpirkimo teisės įgyvendinimo laikotarpiu prisiimti Buto atsitiktinio žuvimo bei kitas su daikto turėjimu nuosavybės teise susijusias rizikas bei leisti atsakovams Bute gyventi nemokamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš ginčo sandorio ieškovas gavo naudos, t. y. kaip patvirtino pats bendrovės direktorius, Butas buvo pirktas už žemesnę nei rinkos kainą, sandoris buvo pelningas, Butas nebūtų buvęs pirktas, jei jo kaina būtų artima rinkos kainai. Tokia aplinkybė patvirtiną faktą, jog iš Sutarties ieškovas gavo ekonominės naudos. Tai, kad atsakovas negalėjo išnuomoti Buto tretiesiems asmenims atpirkimo teisės galiojimo laikotarpiu iš esmės buvo sąlygota ne atsakovų, o paties ieškovo. Turėdamas nekilnojamojo turto nuomos sandorių sudarymo bei vykdymo patirties ieškovas nesiėmė jokių veiksmų nuomos sandoriui su atsakovais sudaryti bei įforminti, nuo 2015-06-08 iki 2016-04-25 apskritai nereiškė jokių pretenzijų atsakovams dėl naudojimosi Butu. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl šalių atstovavimo išlaidų atlyginimo, patirtų inicijavus apeliacinį procesą

Atmetus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai teismui pateikė 2017-09-14 sąskaitą, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo surašymą patirta atsakovai patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų (El. b. t. 3, b. l. 26). Atsiliepimas į apeliacinį skundą pasirašytas atsakovų, sąskaita už teisines paslaugas išrašyta advokato padėjėjo I. U. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nurodo, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje atstovo advokato neturėjo. Advokato padėjėjui neturint teisės atstovauti apeliaciniame procese, advokato padėjėjo apmokėjimui panaudotos lėšos negali būti atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo UAB „Vitrolab“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.