Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta. Pažymėjo, jog aplinkybes, kad ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta šalims gyvenant santuokoje kartu, ieškovas nurodė ir ieškinyje ir tai nebuvo nauja aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas neprašė nustatyti dukros gyvenamosios vietos su juo. Dukros gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta šalių sutarimu, čia dukra lanko mokyklą, čia yra pagrindiniai jos draugai, butas erdvus su atskiru jai skirtu kambariu. Taigi, nesuprantamas atsakovės prašymas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Be to atsakovė nenurodė kur ketina gyventi su dukra. Nelogiška, kad atsakovė nenori skirti lėšų dukters išlaikymui, o prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad šalių gaunamos pajamos išleidžiamos šeimos įskaitant ir dukros poreikiams neatitinka tikrovės. Atsakovė savo gaunamas pajamas išleidžia išskirtinai tik sau. Šiuo metu augančio vaiko poreikius ir visas išlaidas vaiko išlaikymui skiria tik apeliantas. Atsakovė piktybiškai nevykdo įstatymu jai nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to apeliantas kiekvieną dieną rūpinasi dukra, gamina, rūpinasi namų priežiūra, veža į būrelius, užtikrina aktyvų laisvalaikį, pamokų ruošimą. Taigi, apeliantui nesuprantama dėl kokių priežasčių teismas priėmė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esat nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, skundžiama nutartis priimta remiantis tik atsakovės teiginiais neparemtais jokiais įrodymais.

11. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus abiejų šalių nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu 2019 m. spalio 2 d. nutartis buvo priimta remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra teisingos. Atsakovės nuomone, ieškovas neteisingai suprato skundžiamos nutarties turinį, kadangi ja teismas tik priėmė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau jo neišnagrinėjo skundžiama nutartimi ir nesprendė klausimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė taip pat pažymi, jog atskirajame skunde ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nenori skirti piniginių lėšų dukros išlaikymui ir gaunamas pajamas išleidžia tik savo poreikiams. Atsakovė pažymi, jog ieškovas pateikė teismui daugiau čekių pagrindžiančių išlaidas vaikui tik todėl kad juos rinko, tuo tarpu atsakovė nesiruošė bylinėti su vyru dėl išlaidų vaikui, kurios patirtos iš bendro šeimos turto. Atsakovės nuomone, ieškovas siekia, kad atsakovė ne tik rūpintųsi visa buitimi namuose ir kasdieniais vaiko poreikiais, bet dar ir papildomai mokėtų ieškovui pinigus. Atsakovei įprastai yra užkrauta visa vaiko priežiūra ir buitis namuose, dėl ko ji negali eiti dirbti dienos metu. Tuo tarpu ieškovo nurodyti atliekami namų ruošos ir vaiko priežiūros darbai prasidėjo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu abiejų šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi ir atmesti, konstatavus, jog abi šalys pateikė įrodymus, jog skiria lėšų vaiko poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sutikus su atskiruoju skundu panaikinta skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priimtas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio padavimo bei pareikalauta išvada teikiančios institucijos nuomonė.

13. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

14. Iš apelianto pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog jame apeliantas iš esmės dėsto nesutikimą su atsakovės pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei aplinkybes susijusias šalių bendru gyvenimu, dukters išlaikymu, namų ruoša ir buitimi. Tačiau įvertinus skundžiamą nutartį matyti, jog ja pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo situacija, sutikdamas su atskiruoju skundu panaikino 2019 m. spalio 2 d. nutartį, priėmė atsakovės pateiktą prašymą ir pareikalavo ieškovo atsiliepimo į jį bei išvadą teikiančios institucijos nuomonės. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog skundžiama nutartimi iš esmės nebuvo išspręsti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dukters gyvenamosios vietos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėti iš esmės ir atmesti, 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, gavus šalių atsiliepimus į pateiktus prašymus bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę nagrinėjamu klausimu.

15. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas turi teisę sutikdamas su atskiruoju skundu panaikinti skundžiamą nutartį. Tokiu atveju nutartis, kuria panaikinama anksčiau priimta nutartis, atskiruoju skundu pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį nėra skundžiama – tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, jos apskundimo galimybės nenumato ir CPK normos. Tačiau, kai skundžiama nutartimi yra iš esmės išspręstas ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokio pobūdžio nutartys yra apeliacijos dalykas (CPK 151 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-605/2013).

16. Civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkte nustatyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

17. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tik sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikino 2019 m. spalio 2 d. nutartį, neišspręsdamas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir nėra apeliacijos objektas, todėl yra teisinis pagrindas apeliacinį procesą pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1991-232/2019 pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties.