- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1931-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21683-2019-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1
- Pareiškėjas
- PRS1
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-1040/2023 patvirtiną santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, suinteresuotas asmuo SUA1 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-1040/2023 patvirtiną santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (toliau – ir Sutartis) dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra SUA1 tvarkos. Nurodė, kad vaiko motina sistemingai nesilaiko nustatytos bendravimo tarkos, t. y. neužtikrina vaiko priėmimo į jos gyvenamąją vietą. Pareiškėjas PRS1 2026 m. sausio 22 d. ir 2026 m. sausio 23 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepilnametės dukters P. K. gyvenamoji vieta 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nustatyta su motina SUA1 ; pagal nustatytą bendravimo tvarką antradieniais ir ketvirtadieniais, kai savaitgalis nėra „tėvo savaitgalis“, vaikui suteikta teisė pačiai pasirinkti, ar grįš nakvoti pas motiną, ar pasiliks pas tėvą. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, būtent motinai tenka pareiga užtikrinti vaiko priėmimą į gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo būsto nuosavybės, trečiųjų asmenų (įskaitant sugyventinį) valios, asmeninių motinos aplinkybių. Motina sistemingai ir sąmoningai nevykdo bendravimo tvarkos dalyje, kurioje vaikui suteikta teisė pasirinkti nakvynės vietą. Visi pažeidimai vyksta būtent tomis dienomis, kai savaitgalis nėra „tėvo savaitgalis“. Motinos elgesys pasireiškia nebuvimu namuose, sąmoningu vaiko neįleidimu į gyvenamąją vietą, tikrovės neatitinkančios informacijos teikimu institucijoms, gyvenamosios vietos raktų nedavimu, bandymais pateisinti neįleidimą sugyventinio ar būsto nuosavybės argumentais. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad pažeidimai buvo fiksuoti 2025 m. liepos 24 d. (kviesta policija ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba), 2025 m. rugpjūčio 7 d. (fiksuotas sąmoningai vaiko neįleidimas), 2025 m. lapkričio 25 d. (vaikas neįleistas, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba surašė vaiko perdavimo aktą), 2025 m. gruodžio 23 d. (vaikas neįleistas, motinos nebuvo namuose), 2026 m. sausio 20 d. (motinos nebuvo namuose), 2026 m. sausio 22 d. (motinos nebuvo namuose arba niekas neatidarė durų, vaikas negalėjo pasiruošti mokyklai). Suinteresuotas asmuo SUA1 nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjui PRS1 išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-1040/2023 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.1.2 punktą. Teismas nurodė, kad: Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui išreiškus pageidavimą teismo sprendime nustatytomis dienomis grįžti į jos gyvenamąją vietą, ir tėvui vaiką grąžinus, motina vaiko priėmimo neužtikrina. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo SUA1 nepateikė. Duomenų, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra SUA1 vykdo tinkamai teismui nepateikė. Sutarties 5.1.2. punkte nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra galiojanti ir vykdytina. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad SUA1 sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos tinkamai nevykdo, todėl vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pagal Sutarties 5.1.2. punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo SUA1 atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti PRS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-1040/2023 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.1.2 punktą; priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius ir kitus įrodymus; priteisti iš pareiškėjo PRS1 suinteresuoto asmens SUA1 naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, negalėjo pateikti teismui savo pozicijos ir tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliantė taip pat nurodo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai, nes ji laikosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nustatytos bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos, o šios tvarkos nesilaiko būtent pareiškėjas. Pareiškėjas nebendradarbiauja su apeliante, nesitaria dėl dukros grąžinimo apeliantei laiko, neatsižvelgia į tai, kad apeliantė ketvirtadieniais turi dirbti Klaipėdoje ir todėl dukra tuo metu neturi galimybės pasilikti apeliantės gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas šalių dukrai bando primesti būtent jo pageidaujamą bendravimo laiką, visiškai ignoruodamas dukros pageidavimus. Pareiškėjas PRS1 atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; pripažinti suinteresuoto asmens veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti baudą. Nurodė, kad jis laikosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau būtent apeliantė su juo nebendradarbiauja. Apeliantė ir jos sugyventinis sukelia konfliktines situacijas, neįsileidžia šalių dukters į namus (apeliantės sugyventiniui priklausantį būstą), atima iš dukros namų raktą. Taigi vykdomasis raštas buvo išduotas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
Šalys apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus, prašo teismo juos priimti bei atsižvelgti. Nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, atsižvelgti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties
Dėl pirmosios instancijos teismo siunčiamų dokumentų į teikimo apeliantei
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, negalėjo teismui pateikti savo pozicijos ir tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad apeliantės SUA1 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš byloje esančio lydraščio matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantei siuntė ne tik elektroniniu paštu (kuris buvo nurodytas netiksliai, todėl apeliantė dokumentų negavo), bet ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi laikytina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad proceso šalys turi bendradarbiauti viena su kita ir su teismu (CPK 8 str.). Taigi būtent apeliantė turėjo pareigą iš pašto atsiimti jai siunčiamus teismo dokumentus. Kadangi to nepadarė, tai turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes, t. y. tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo negavęs apeliantės atsiliepimo į pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Kadangi laikytina, jog teismo siunčiami dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai, nėra pagrindo konstatuoti absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Kaip minėta, šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, taigi apeliacinės instancijos teismas turi pakankamai duomenų, kad galėtų tinkamai išspręsti ginčą.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. <...> Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nesilaikymo. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje yra svarbiausia, kad būtų apginti šalių nepilnametės dukters interesai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo ir apeliantės santykiai yra labai sudėtingi, abi šalys kaltina viena kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymu, konfliktuoja nepilnametės dukters akivaizdoje, skundžia vienas kito veiksmus įvairioms valstybės institucijoms ir kt.
Pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui yra būtina užtikrinti jo gyvenimo sąlygų stabilumą, nes priešingu yra kenkiama jo psichinei gerovei, vystymuisi, tinkamos mokymuisi aplinkos užtikrinimui ir kt. T. y. šiuo konkrečiu atveju, yra būtina užtikrinti, kad šalių dukra aiškiai žinotų, jog tam tikromis savaitės dienomis gyvens pas motiną, o tam tikromis dienomis pas tėvą, kad tėvui grąžinant ją į motinos gyvenamąją vietą bus išvengta konfliktinių situacijų ir kitokių incidentų, kad jai bus sudarytos sąlygos pasiruošti mokyklai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas tinkamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas. Tiek pareiškėjas, tiek apeliantė nebendradarbiaudavo tarpusavyje, o dėl jų konfliktų nukentėdavo būtent šalių nepilnametės dukters interesai. Taigi tam, kad nepilnametės dukters interesai būtų užtikrinti ir buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Priverstinis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo vykdymas bent iš dalies užtikrins šalių nepilnametės dukters situacijos stabilumą.
Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą.
Dėl baudos skyrimo apeliantei
Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą, taip pat, kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, pateikti ir naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas pareiškėjo prašymas skirti apeliantei baudą.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo PRS1 prašymą skirti suinteresuotam asmeniui SUA1 baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.