Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirba (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, 9 klasių išsilavinimo, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nesunkiai sužalojo žmogaus sveikatą, o būtent:

kaltinamoji 2012 m. balandžio mėn. 29 d., apie 00.00 atvykusi pas V. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), po konflikto dėl tarpusavio nesutarimų, nukentėjusiajai V. B. būnant prieangyje ir ketinant uždaryti duris, o I. A. būnant lauko pusėje, sugriebė V. B. ranka už drabužių ties krūtine, stipriai patraukė į save ir parbloškė ant metalinių grotelių, gulėjusių prie įėjimo į namą. Dėl to nukentėjusiajai V. B. buvo padarytas kairio kelio sąnario srities sumušimas, lydimas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu lūžiu, kas yra vertinama kaip nesunkus kūno sužalojimas, tai yra nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamoji I. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja V. B. susipažino telefoninių žinučių ir skambučių pagalba, kurias nukentėjusioji jai rašydavo ir skambindavo naktimis. Su Z. L. gyveno daugiau kaip du metus. 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje jai paskambino V. B. ir pasakė, kad kaltinamoji gali pas ją atvykti į namus, kad įsitikintų, jog Z. L. pas ją. Kaltinamoji, norėdama įsitikinti, kad V. B. sako teisybę, paprašė savo dukters draugo, kad jis nuvežtų pas V. B. į namus. Kai atvažiavo prie nukentėjusiosios namo, visur degė šviesos. Lauko durys buvo praviros, o antrosios durys buvo uždarytos. Kaltinamoji įėjo į virtuvę, tačiau ten nieko nebuvo. Ir iš vis visame name buvo tylu. Kadangi I. A. žinojo, kur randasi V. B. kambarys-ėjo link jo. Atidariusi kambario duris pamatė, kad jame nieko nėra tik degė šviesa. Uždariusi duris koridoriumi ėjo link išėjimo. Tuo metu iš kito kambario išėjo V. B., jos dukra ir žentas. Nukentėjusioji buvo girta. Nukentėjusioji kartu su dviem dukromis ir žentu puolė mušti I. A., V. B. su kojomis spardė kaltinamajai kojas, daužė rankomis, žentas daužė beizbolo lazda. V. B., būdama girta, griuvinėjo koridoriuje. Nukentėjusioji suplėšė jai rankinę. Paskui V. B. žentas išstūmė I. A. pro duris į lauką. Kaltinamoji pargriuvo ant žemės, visi daiktai iš rankinės išsibarstė. Atsikėlusi susirinko daiktus, tačiau nerado auksinių dirbinių, kuriuos buvo pasiėmusi su savimi. Taip pat, pametė telefoną, kurį kiek vėliau dukra surado ir atnešė. Taip pat, V. B. žentas gražino auksinę grandinėlę. Netoli namo stovėjo džipas. Kaltinamoji priėjusi atidarė duris ir ten pamatė gulintį Z. L., kuris jai liepė greičiau eiti iš kiemo, nes, sakė, kad tuoj atvažiuos policija. I. A. verkdama nuėjo iki savo mašinos, su kuria buvo atvažiavusi, ir išvažiavo. Be to, I. A. parodė, kad su Z. L. ilgą laiką draugavo. 2012 m. balandį su juo susitikinėjo, tačiau iki įvykio jau kartu negyveno. Nuo 2011 metų spalio mėnesio Z. L. pradėjo gyventi pas V. B.. 2012 m. balandžio 24 d. kaltinamoji I. A. kartu su V. B. važiavo pas nukentėjusiąją į namus. Pastaroji parodė kambarį, kur ji miega su Z. L.. Pats Z. L. šią aplinkybę neigė, sakė, kad jis miega arba mašinoje, arba pas brolį. Tą dieną, kai kaltinamoji buvo atvažiavusi pas V. B. į namus Z. L. nebuvo. V. B. parodė lovą, kurioje miega, rūbus rodė ir net kava pavaišino. Kadangi I. A. netikėjo, todėl balandžio 29 d. vakare ir važiavo pas V. B. į namus, norėdama įsitikinti. Kalta neprisipažįsta todėl, kad V. B. atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji I. A. kalta ir neprisipažino, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad Z. L. jai pažįstamas, santykiai su juo draugiški, tačiau jis nėra jos sugyventinis. Jis gyveno jai priklausančiame name, nes pas ją buvo laisvas plotas. Įvykio metu, t. y. 2012-04-28 L. gyveno nukentėjusiajai priklausančiame name. Tą vakarą Z. L. nakvojo savo automobilyje. Kaltinamoji I. A. siuntinėdavo žinutes. 2012-04-24 V. B. skambino kaltinamajai tikslu kad ji sužinotų kaip ir kur gyvena Z. L.. Todėl V. B. ir buvo atsivežusi kaltinamąją pas save į namus. Nukentėjusioji parodė kur ir kokiame kambaryje gyvena Z. L.. Taip pasielgė todėl, kad girdėjo Z. L. telefonu sakant, kad jis gyvena Vilniuje. Kadangi tai buvo melas, o I. A. nesuprato, kad Z. L. nenori su ja bendrauti.

2012 m. balandžio 29 d. vakare V. B. buvo lauke. Atėjusi į vidų pamatė telefonu šviečiančią I. A.. Uždegusi šviesą paklausė ką ji čia veikia. Kaltinamoji kažką tik suvapaliojo, kad jai reikia kažko pasižiūrėti. I. A. pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius, šaukti, todėl koridoriuje kilo triukšmas ir sukilo V. B. šeima: dvi dukros ir žentas A. Š.. I. A. buvo girta, nes jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Pati V. B. buvo blaivi, ji visiškai alkoholio nevartoja. V. B. paprašė savo žento, kad jis išvestų kaltinamąją. A. Š. bandė ją vesti, bet kaltinamoji priešinosi, nenorėjo eiti iš namų. Šiaip ne taip žentas I. A. išvedė. V. B. parodė, kad ji jokių smūgių I. A. nesudavė. Kai V. B. norėjo uždaryti prieangio duris, kaltinamoji sugriebė ją už rūbų ties krūtinę ir pargriovė ant metalinių grotelių. Grotelės didelės, metalinės, padėtos prie namo valytis kojoms. V. B. atsikėlus, I. A. šaukė, kad nukentėjusioji grąžintų jai auksą. Tačiau apie kokį auksą ji kalbėjo, V. B. nežino. Namie jokio aukso nebuvo, matė, kad žentas pirštu parodė sakydamas, kad “ žiūrėk, nukritę“ Ar tai buvo grandinėlė, ar pakabutis – ji nežino. Prašo tenkinti pareikštą ieškinį, tenkinti pilnumoje ir priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos ir 258,82 Lt turėtų išlaidų, susijusių su medicinos ekspertizės atlikimu bei kelionės išlaidomis. Moralinę žalą sudaro tai, kad kaltinamoji naktį įsibrovė į namus, namuose sukėlė chaosą, o tuo metu buvo jos nėščia dukra, nukentėjusiosios neįgali dukra, mažas vaikas. Nurodo, kad dėl to patyrė socialinį, psichologinį diskomfortą. Dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžio nukentėjusiajai buvo sugipsuota koja, buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, negalėjo rūpintis savo neįgalia dukra, ūkiu.

Sutinkamai su byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-07-23 specialisto išvada Nr. G 1709/12(01), V. B. nustatytas kairio kelio sąnario srities sumušimas, lydimas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu lūžiu. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į kairio kelio sąnario išorinio paviršiaus sritį, tiek minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką ribotą paviršių (pvz., griūvant), galimai įvykio nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžio V. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 8).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. L. parodė, kad kaltinamoji –jo buvusi sugyventinė ir parodymus duoti atsisakė, todėl Lietuvos Respublikos BPK 276 str. jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu Z. L. parodė, kad I. A. pažįsta nuo mažens. Su kaltinamąja pabendraudavo, tačiau bendro gyvenimo nekūrė, draugavo, kartas nuo karto aplankydavo. Su V. B. susipažino prieš 5-6 metus, kurį laiką naudojosi jos žeme. 2012 m. pavasarį, tikslaus laiko nežino, buvo atvykęs remontuoti sugedusio automobilio, kuris stovi V. B. sodybos teritorijoje. Po remonto pasiliko miegoti automobilyje, kadangi ryte norėjo tęsti automobilio remontą. Tą dieną V. B. buvo namuose su savo šeima. V. B. buvo blaivi ir apskritai jos nėra matęs išgėrusios. Automobilis, kuriame Z. L. nakvojo, stovė apie 70 m. atstumu nuo namo. Per miegus išgirdo triukšmą. Pakėlęs galvą kieme, kuris buvo apšviestas, pastebėjo stovinčią V. B., jos žentą A. Š. ir I. A..Kaip parodė liudytojas, įvykio jis gerai nematė, nes vaizdą užstojo augantis medis. Greitai prie automobilio priėjo I. A.. Atidariusi duris paklausė, ką jis čia veikia. Ar buvo I. A. išgėrusi-pasakyti negali.Z. L. į kaltinamosios klausimą atsakė, kad ši netriukšmautų ir važiuotų į namus. I. A. neaiškino, kokiu tikslu ji atvažiavo. Paskui I. A. atėjo V. B., kuri Z. L. pasakė, kad „tvarkykis su savo dama, tegu naktim ji nevažinėja, nekelia triukšmo, arba nešdinkis su visomis savo manatkėmis“. Taip pat V. B. sakė, kad „ ta dar karvė spyrė, ar pastūmė, ar partrenkė“-liudytojas tiksliai neprisimena- ir pati n nuėjo. Kitą dieną, iš paties ryto atėjo V. B. žentas Artūras, kuris paprašė surasti transportą nuvežti V. B. pas gydytojus, sakė, kad V. B. skauda koją po vakarykščių įvykių. (b.l. 35)

Apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios V. B. dukters draugas. Kaltinamosios I. A. nepažįsta. 2012 m. balandžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, jau visi miegojo, išgirdo triukšmą name. Išėjęs į koridorių pamatė, kaltinamąją ir V. B.. Jos barėsi, stumdėsi. Į koridorių išėjo ir jo draugė bei kita nukentėjusiosios dukra. Smūgių viena kitai moterys nesudavė, jos tiesiog, stumdėsi. Kaltinamoji tai ijau buvo išeinanti-ir vėl grįždavo atgal. Tada A. Š. paėmęs už rankos kaltinamąją bandė išvesti į lauką ir tik išėjus pro duris, kaltinamoji vėl grįžo atgal, ir griebė priešais ją stovinčią V. B. už drabužių ir patraukė į save. V. B. nugriuvo ant metalinių grotelių, buvusių šalia durų. Jokios beisbolo lazdos nei liudytojas, nei kas nors kitas neturėjo ir jokių smūgių I. A. niekas nesudavė. Nukentėjusiosios dukters tuo metu irgi nebuvo, nes ji buvo nuėjusi pas vaikus. Nuo laiptų kaltinamosios jis nestūmė, ji net pargriuvusi ant žemės nebuvo. Rankinę ji turėjo su savimi. I. A. buvo išgėrusi, nes jautėsi alkoholio kvapas. Grandinėlė buvo iškritusi prie metalinių grotų, esančių prie durų. A. Š. kaltinamajai parodė grandinėlę ir ji ją pasiėmė. Tuo metu kaltinamoji nesakė, kad jai dingo auksas. Kas buvo iškritę, kaltinamoji viską susirinko. Z. L. tuo metu buvo savo automašinoje. Kitą dieną V. B. jau negalėjo vaikščioti.

Apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta kaip savo draugės S. A. motiną, o nukentėjusiosios nepažįsta. 2012 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 24 va. I. A. paprašė ją pavežti, sakė, kad ji turi reikalų. Kur važiuoti, rodė I. A.. Kartu važiavo ir jos dukra S. A.. Į kiemą nevažiavo. Ar buvo I. A. išgėrusi-pasakyti negali. Ką sakė išlipdama-neprisimena. Sugrįžo gal po pusvalandžio, verkdama. Atėjusi nieko nepasakojo.

Apklausta liudytoja S. A. parodė, kad V. B. žino iš matymo, o kaltinamoji-jos motina. Šiuo metu datos neprisimena, vakare, apie 23-24 val. mama paprašė ją pavežti, sakė, kad ją kviečia atvažiuoti Z. L. draugė.Kur važiuoti-rodė mama. Iki namo neprivažiavo, sustojo 90-100 metrų atstumu. Mama turėjo su savimi rankinę ir daugiau lyg nieko. Mama išlipo iš mašinos ir viena nuėjo link namo, o liudytoja su savo draugu liko laukti jos mašinoje. Po kiek laiko atėjo mama, o jai iš paskos ėjo V. B. ir vyriškis. Jie visi rėkavo. Atėjusi mama verkė, sakė, kad pametė telefoną, grandinėlė nutrūko nuo kaklo. S. A. kartu su mama nuėjo ieškoti telefono ir grandinėlės. Liudytoja neprisimena, ar jiems privažiavus, name degė šviesos. Vėliau paaiškėjo, kad mama su savimi maišelyje buvo pasiėmusi aukso dirbinius, kurie dingo. S. A. nematė pargriuvusios V. B.. Lauke šviesa nedegė. Buvo atidarytos durys ir sklido šviesa į kiemą. Atėjus mama sakė, kad ją mušė, sudraskė rankinuką. Rankinukas iš tikrųjų buvo sudraskytas. Ant veido jokių mušimo žymių nebuvo. Mama sakė, kad ją spardė, tampė ir kažkas trenkė su lazda. Sekančią dieną matė mėlynes ant mamos kojų ir rankų.

Sutinkamai su 2013-03-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusioji V. B. įvykio vietoje, tai yra prie savo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) nurodė vietą kur ji 2012-04-28 buvo sužalota bei paaiškino sužalojimo padarymo aplinkybes. (b.l. 21-25)

Iš 2013-03-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus metalines grotas, kurios 2012-04-28 buvo padėtos prie V. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ant kurių I. A. patraukus, parkrito nukentėjusioji V. B.. Grotos metalinės, masyvios, 180x120 cm., 4 cm. (b.l. 26-28).

Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, ištyręs surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios I. A. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Nors kaltinamoji savo kaltę ir neigia, teigdama, kad ji pas V. B. 2012-04-28, apie 24 val. nakties atvažiavo pačios nukentėjusiosios kvietimu, tikslu įsitikinti ar Z. L., su kuriuo ji teigia gyvenusi, nakvoja pas V. B. ir kad kilus konfliktui tarp jos ir V. B.-išeidama nebuvo nugriebusi nukentėjusiosios už drabužių ir netempė jos paskui save, nemušė jos, nestumdė ir nukentėjusioji nebuvo pargriuvusi ant metalinių grotelių. Sutinkamai su kaltinamąja, V. B. su savo šeimos nariais, t. y. žentu ir dviem dukromis I. A. užpuolė, mušė, mušė su beisbolo lazda. Nurodo, kad V. B. keršija kaltinamajai, todėl ir duoda tokius parodymus. Tačiau teismas šiuos I. A. parodymus vertina kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. davė išsamius ir vienodus parodymus apie įvykio aplinkybes ir teismui netikėti jais nėra jokio pagrindo. V. B. parodė, kad 2012-04-28 vakarą, I. A., pasišviesdama telefonu, vaikščiojo po jos namus. Paprašyta išeiti, kaltinamoji pradėjo triukšmauti. Išgirdę triukšmą, prabudo kiti šeimos nariai. Žentui A. Š. išvedant kaltinamąją į lauką, pastaroji, jau būdama lauke, griebė tuo metu bandančią uždaryti lauko duris V. B. už drabužių patraukė į save, norėdama ją ištempti į lauką ir, tokiu būdu, pargriovė V. B. ant metalinių grotelių, padėtų prie durų dėl ko pastaroji susižalojo kairiosios kojos kelio sąnarį bei buvo jai padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Šias nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes pilnai patvirtino ir liudytojas A. Š., kuris parodė, kad I. A. norėjo išsitempti V. B. paskui save į lauką ir ranka sugriebė V. B. ties krūtine ir traukė į save. Nukentėjusioji visu savo svoriu krito ant metalinių grotelių, padėtų šalia įeinamųjų durų. Taip pat, nukentėjusiosios V. B. duotus parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Z. L., parodydamas, kad iš karto po įvykio prie automašinos, kurioje jis miegojo, atėjusi V. B. liepė jam nuraminti „savo damą“, t. y. I. A., pridurdama, kad kaltinamoji ją dar ar tai „pastūmė, ar partrenkė“-liudytojas tiksliai neprisimena. Šie tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai yra ne kas kita, kaip įrodymai LR BPK 20 str. prasme. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, ir vadovaujasi jais.

Kad V. B. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. B. nustatytas kairio kelio sąnario srities sumušimas, lydimas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu lūžiu. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į kairio kelio sąnario išorinio paviršiaus sritį, tiek minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką ribotą paviršių (pvz., griūvant), galimai įvykio nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžio V. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 8). Nors kaltinamoji ir teigia, kad ji įvykusio konflikto tarp jos ir V. B. metu, nevartojo jokio fizinio smurto, t. y. suėmusi už drabužių netempė V. B. dėl ko pastaroji pargriuvo ant metalinių grotelių, tačiau jau paminėti įrodymai, liudytojų parodymai paneigia kaltinamosios tokius parodymus. Kad V. B. buvo sužalota būtent 2012-05-02 naktį įvykusio konflikto tarp jos ir I. A. metu, o ne kitu metu, patvirtina liudytojo Z. L. parodymai apie tai, kad V. B., priėjusi prie automašinos, kurioje miegojo liudytojas, liepė jam nuraminti „savo damą“, t. y. I. A., pridurdama, kad kaltinamoji ją dar ar tai „pastūmė, ar partrenkė“-liudytojas tiksliai neprisimena kaip V. B. pasakė. Taip pat, minėtas liudytojas parodė, kad sekančios dienos ryte pas jį atėjęs nukentėjusiosios žentas A. Š. prašė padėti surasti automašiną, kad nuvežti V. B. pas gydytoją, nes jai skaudą koją. Be to, ir liudytojas A. Š. parodė, kad sekančią dieną po įvykusio konflikto su I. A., V. B. negalėjo vaikščioti, jai skaudėjo kairę koją. Kad V. B. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas, būtent, 2012-05-02-patvirtina ir byloje esanti teismo specialisto išvada.

Nors kaltinamoji I. A. ir parodo, kad V. B. bei jos šeimos nariai, t. y. žentas A. Š. bei dvi dukterys mušė kaltinamąją, suduodami smūgius kumščiais, spardė kojomis bei mušė su beisbolo lazda, tačiau pas gydytojus nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu jokių įrodymų apie padarytus sužalojimus nepateikė. Kaltinamoji dėl padarytų kūno sužalojimų iš karto po jų padarymo į gydymo įstaigą nesikreipė. Tik jau teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja pateikė 2013-08-22 išrašą iš I. A. medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pacientė į gydymo įstaigą kreipėsi 2012-05-02, nurodydama, kad 2012-04-28 naktį buvo sumušta. Todėl teismas negali daryti išvados, jog išraše nurodyti sužalojimai I. A. buvo padaryti, būtent, 2012-04-28 naktį, įvykusio konflikto tarp jos ir V. B., metu.

Teismas nevertina liudytojos S. A. parodymų ir, priimdamas nuosprendį, kaip ir pačios kaltinamosios parodymais,-nesivadovauja. Minėta liudytoja yra kaltinamosios dukra, o be to, liudytoja nematė kas vyko tarp jos motinos ir V. B. moterims būnant namo viduje, matė tik, kaip „kažkoks vyriškis (A. Š.) išstūmė I. A. į lauką.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamosios I. A. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl I. A. kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. .

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamosios I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

Teismas, skirdamas bausmę I. A. atsižvelgia į tai, kad ji teisiama pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, bausta administracine tvarka. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad I. A. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės sankcijos minimumui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 15258,82 Lt žalos atlyginimo, tame tarpe 15000,00 Lt neturtinės ir 258,82 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys dėl 258,82 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 15-19) ir tenkintinas pilnai. Tačiau teismas daro išvadą, jog V. B. prašoma priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelė ir mažintina iki 2000,00 Lt. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais motyvais, jog dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, kad kurį laiką jautė fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą. . Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, o tai pat ir į tai, jog ir pačios nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos tokiam kaltinamosios I. A. elgesiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. A. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš I. A. 258,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.