- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eA-470-556/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01950-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsakyti į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą, taip pat priteisti jam iš atsakovo 140 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. el. laišku pateikė atsakovui el. parašu pasirašytą skundą. Atsakovas jo skundą gavo, skundo priėmimą patvirtino 2019 m. balandžio 18 d. el. laišku. Pareiškėjo tvirtinimu, jis per įstatyme nustatytą prašymų ir skundų nagrinėjimo terminą el. paštu negavo jokio atsakymo į savo skundą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė jo teisę į objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, teisę gauti atsakymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 1 ir 14 straipsniuose nustatyta tvarka, taip pat konstitucinę pareigą tarnauti žmonėms.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Ministerija 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. (1.23)7R-2592 pateikė atsakymą pareiškėjui į jo skundą, ir šį raštą išsiuntė pareiškėjui jo skunde nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ministerija per teisės aktų nustatytą terminą į pareiškėjo skundą atsakė, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimo Ministerijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. el. paštu pateiktą skundą.
Šalies argumentai
7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. el. pašto adresu rastine@tm.lt pateikė Ministerijai skundą, kuriame prašė taikyti notarei J. Š. atsakomybę, iškeliant jai drausmės bylą. Ministerija el. paštu (tminfo@tm.lt) pareiškėjui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė patvirtinimą apie jo laiško gavimą. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. kreipimasis į Ministeriją pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 dalį laikytinas skundu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad Ministerija, 2019 m. balandžio 18 d. el. paštu gavusi pareiškėjo el. parašu pasirašytą skundą, jį užregistravo (reg. Nr. 3R-1398) ir apie jo gavimą patvirtino pareiškėjui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Atsakovo pateiktas 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr.(1.23) 7R-2592 „Dėl Jūsų skundo“ patvirtina, kad Ministerija 2019 m. balandžio 24 d. atsakė pareiškėjui į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą ir jį išsiuntė pareiškėjo skunde nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakymo turinio teismas nustatė, kad Ministerija, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo, nes į analogiško pobūdžio klausimus pareiškėjui buvo atsakyta Ministerijos 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (1.23)7R-1290. Taip pat atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją apie 2019 m. kovo 1 d. prašymo dėl susipažinimo su gautais dokumentais ir kita informacija išnagrinėjimą ir atsakymo į jį išsiuntimą.
9. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą nebuvo pradėta. Pareiškėjas apie jo 2019 m. balandžio 18 d. skundo nenagrinėjimą buvo informuotas nepažeidus VAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyto 5 darbo dienų termino. Atsakymas pareiškėjui pateiktas jo skunde nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašomi išreikalauti į bylą įrodymai dėl Ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr.(1.23) 7R-2592 įteikimo jam nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą. Šie įrodymai būtų aktualūs tuomet, jei pareiškėjas skųstų Ministerijos atsisakymą nagrinėti jo skundą ir būtų sprendžiamas termino kreiptis į teismą praleidimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas apibendrino, kad nėra pagrindo teigti, jog Ministerija šiuo atveju vilkino pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundo nagrinėjimą ir nepateikė atsakymo į pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į tai teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą, todėl jo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.), taip pat nepriteisė pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (o taip pat ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
12. Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta neteisingai nustatyta aplinkybė, kad atsakovas išsiuntė jam 2019 m. balandžio 24 d. atsakymą į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą jo el. pašto adresu. Pats atsakovas 2019 m. liepos 22 d. paaiškinimuose pripažino, kad minėtą atsakymą išsiuntė neteisingu el. pašto adresu, todėl pareiškėjas jo negavo, nors atsakovas 2019 m. birželio 14 d. atsiliepime teigė priešingai ir klaidino teismą. Atitinkamai ir visos kitos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo informavimu apie jo skundo išnagrinėjimą, yra neteisingos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nenurodė teisės aktų, kuriais rėmėsi pripažindamas atsakovą atsakiusiu į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skunde atsakovui suformuluotą prašymą dėl įrodymų apie atsakovo 2019 m. kovo 5 d. rašto išsiuntimą pateikimo pareiškėjui. Teismo cituojami VAĮ 31 ir 34 straipsniai šiuo atveju netaikytini, nes buvo pritaikyta VAĮ 14 straipsnio 7 dalis. Tačiau šiuo atveju visgi turėjo būti atsakyta į pareiškėjo prašymą ir administracinė procedūra turėjo būti pradėta. Taigi teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nemotyvuoti ir nepagrįsti.
14. Šiuo atveju pareiškėjas, negavęs iš atsakovo atsakymo į savo skundą teisės aktuose nustatytu terminu, pagrįstai skundė atsakovo neveikimą ir skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jo skundą. Net jei būtų galima tikėti, kad atsakovas iš tiesų tik suklydo nurodydamas el. pašto adresą, vis tiek turėtų būti pripažinta, jog atsakovas elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, pažeidė gero administravimo principą ir pareigą tarnauti žmonėms.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad jo prašyti išreikalauti įrodymai dėl Ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo jam įteikimo nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, o šie įrodymai būtų aktualūs tik tuomet, jei pareiškėjas skųstų Ministerijos atsisakymą nagrinėti jo skundą ir būtų sprendžiamas termino kreiptis į teismą praleidimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, priešingai negu aiškino teismas, šis įrodymas (atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. rašto išsiuntimą pareiškėjui patvirtinantis dokumentas) yra ypač reikšmingas šiame ginče, nes įrodo, jog atsakovas sąmoningai atsiliepime klaidino teismą, vengdamas minėtą dokumentą pateikti; pareiškėjas prašė jį išreikalauti; atsakovas buvo teismo įpareigotas jį pateikti su paaiškinimais; atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, buvo priverstas jį pateikti, pripažindamas nepateikęs atsakymo pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka, nors iš pradžių teigė atvirkščiai (melavo) atsiliepime.
16. Teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš atsakovo priteisimo, nes šios išlaidos, susijusios su pareiškėjo procesinių dokumentų rengimu, susidarė dėl atsakovo kaltės — neatsakymo pareiškėjui į jo skundą įstatymo nustatyta tvarka (terminu) ir dėl klaidingos informacijos teismui pateikimo. Pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas, tuo tarpu atsakovas atsiliepime teikė melagingus paaiškinimus dėl atsakymo išsiuntimo, kas apsunkino procesą, padarė pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos (laiko, darbo, susisiekimo sąnaudos, nepatogumai ir išgyvenimai). Atsakovui buvo žinoma apie pareiškėjo negaunamus jam siųstus atsakymus ne tik iš skundo teismui šioje byloje, bet ir iš bylų Nr. eI-3033-244/2019 ir eI‑3245‑535/2019, kuriose dalyvavo atsakovas. Atsakovas ne tik neišsiuntė pareiškėjui atsakymo, bet ir klaidino teismą, teikdamas jam akivaizdžiai nepagrįstus procesinius dokumentus, sąmoningai nesąžiningai veikdamas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.), už tai atsakovas turi būti nubaustas bauda (ABTĮ 83 str. 2 d.). Teismas elgėsi šališkai, toleravo atsakovo melą, nevykdė teisingumo. Be to, atsakovo atsakymas faktiškai nebuvo pateiktas pareiškėjui el. paštu, nebuvo pasirašytas atsakovo vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu el. parašu, kaip tai numato VAĮ 14 straipsnio 6 dalis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas pareiškėjo skundo reikalavimą tenkino geruoju.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nevykdė teisingumo, buvo šališkas, pažeidė visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja teisėja I. K. buvo kolegijos narė kitoje byloje Nr. eI-3245-535/2019 dėl tos paties atsakovo panašaus neveikimo. Teisėja I. K., pataikaudama atsakovui, 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmusi pareiškėjo skundą, pareikalavo atsakovo su atsiliepimu pateikti ne visą su ginču susijusią medžiagą. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas teikti teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Nepaisant to, teismas neišsprendė vieno iš dviejų pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo klausimų, todėl pareiškėjas turėjo pats kreiptis į atsakovą ir teikti gautus dokumentus su paaiškinimais. Teismo sprendimas yra surašytas visiškai iškreipiant bylos esmę, nenurodant reikšmingų bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybinio administravimo subjekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) – pareiškėjas skunde teismo prašė įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nustatęs, jog atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr.(1.23) 7R-2592 „Dėl Jūsų skundo“ atsakė pareiškėjui į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą ir išsiuntė šį raštą pareiškėjo skunde nurodytu el. pašto adresu.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė, kuriuo adresu buvo išsiųstas atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. raštas, t. y., pareiškėjo teigimu, šis raštas buvo išsiųstas ne pareiškėjo el. pašto adresu; dėsto tam tikrus atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. rašto trūkumus (dėl administracinės procedūros, dėl pasirašymo); mano, kad jam turėjo būti priteistos jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti; teisėja I. K. buvo šališka, nagrinėjo kitą iš esmės analogišką tarp tų pačių bylos proceso šalių iškeltą bylą, nepareikalavo iš atsakovo visų reikalingų dokumentų, todėl pareiškėjas patyrė papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad Teismingumo ministerija 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.23)7R-2592 „Dėl jūsų skundo“ (I t., b. l. 14) atsakė į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą. Tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde. Pagal ABTĮ 92 straipsnį bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą (nes atsakovas jau buvo atsakęs į pareiškėjo skundą), todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
24. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog, nors atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. raštą parengė, tačiau jį išsiuntė ne pareiškėjo el. pašto adresu, todėl pareiškėjas šio rašto negavo. Šią aplinkybę patvirtina Teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 22 d. paaiškinimai apie įsivėlusią klaidą rašant pareiškėjo el. pašto adresą (I t., b. l. 44–45), taip pat 2019 m. balandžio 24 d. el. laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. raštą išsiuntė kitu, o ne pareiškėjo el. pašto adresu (I t., b. l. 46).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš tai nustatyta aplinkybė apie neteisingu el. pašto adresu išsiųstą atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. raštą priešingos išvados dėl pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimo nelemia, tačiau į ją pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti svarstydamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą.
26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentui, kad jis nebūtų kreipęsis į teismą su skundu, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2019 m. balandžio 18 d. skundą, ir nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. raštą būtų išsiuntęs pareiškėjo el. pašto adresu, ir pareiškėjas šį raštą būtų gavęs. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš esmės turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartį, 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 201909181 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymą (III t., b. l. 2, 3, 6). Iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisinės konsultacijos rengiant 2019 m. gegužės 29 d. skundą (1 val., 50 Eur), 2019 m. birželio 20 d. prašymą (1 val., 30 Eur), 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą (1 val., 30 Eur) ir 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą (1 val. 30 Eur), už kurias (už 4 teisinių konsultacijų valandas) pareiškėjas iš viso sumokėjo 140 Eur.
29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.19 punktus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato vieną teisinių konsultacijų valandą maksimalus dydis už yra 126,27 Eur, atitinkamai už 4 val. – 505,08 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (140 Eur) prieš tai nurodyto dydžio neviršija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. raštu (dėl administracinės procedūros, dėl pasirašymo), nes minėtas raštas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su teisėjos I. K. šališkumu – teisėjos įpareigojimai atsakovui dėl įvairių duomenų pateikimo yra pakankami atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją bei bylos nagrinėjimo dalyką, pats pareiškėjas minėtai teisėjai nušalinimo taip pat nereiškė.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalį bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 140 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.