- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- eI-3033-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01235-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) atsakyti į pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Ministerija nėra tinkamai atsakiusi į pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą, tuo tarpu 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (1.29)72-1290 nebuvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo iškeltus klausimus. Ministerija nepatvirtino pareiškėjui apie skundo gavimą, taip pat pateikė atsakymą netinkamai pasirašytą bei nepatvirtintą, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija turėjo organizuoti administracinę procedūrą, siekdama gauti duomenis iš kitų skundo adresatų, tačiau šios pareigos neatliko.
Pareiškėjas teigia, kad Ministerijos atsakymas yra iš esmės grindžiamas notarės rašytiniu paaiškinimu, tačiau jis nebuvo pareiškėjui pateiktas, taigi Ministerija elgėsi šališkai, be to, atsakymas nėra pagrįstas teisės normomis, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nors pareiškėjas tokius duomenis atsakovei buvo pateikęs. Ministerija taip pat nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti su administracinės procedūros metu surinktais duomenimis. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija neįvertino jo argumentų dėl notarės veiksmų; notarė, gavusi pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atliko notarinius veiksmus ir tik po to pateikė pareiškėjui sąskaitą faktūrą, iš anksto neinformuodama pareiškėjo apie tai, kokius notarinius veiksmus reikia atlikti ir kiek jie kainuos. Notarė veikė savo rizika, nesuteikdama pareiškėjui būtinos, be kita ko, tikslios finansinės informacijos, be to, pateikta sąskaita yra neišsami. Pareiškėjas skunde Ministerijai nurodė, kad notarė, atsisakydama teikti notarines paslaugas ir priimti pareiškėją vizitui, elgėsi neteisėtai ir neetiškai, tačiau į tai atsakyta nebuvo, kaip ir nebuvo stengtasi nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Ministerija atsiliepime nurodo, kad vien pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Ministerija nepatvirtino pareiškėjui apie skundo gavimą, arba atsakymo nepasirašymas elektroniniu parašu savaime nedaro Ministerijos atsakymo neteisėtu, Ministerija nurodo, kad 2019 m. vasario 28 d. atsakymas yra pasirašytas neelektroniniu parašu bei registruotas dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ atitinkamame dokumentų registre. Išsiųstame atsakyme pažymima, kad originalas nebus siunčiamas. Viešojo administravimo subjektui leidžiama pasirinkti, ar administracinės procedūros sprendimo originalą įteikti, kai pats asmuo ar jo įgaliotas asmuo atvyksta jo atsiimti, ar išsiųsti pareiškėjui, šiuo atveju kopija buvo išsiųsta elektroniniu paštu, be to, pareiškėjas turi galimybę institucijoje gauti administracinės procedūros sprendimą. Ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog administracinė procedūra nebuvo tinkamai organizuota, kadangi Ministerija sprendė tik tuos skundo klausimus, kurie yra jos kompetencijoje. Atsiliepime teigiama, kad Ministerija 2019 m. kovo 1 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą pateikti visus dokumentus, susijusius su administracine procedūra. Atsakovė 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.23.)7R-1398 pateikė visą prašomą medžiagą. Be to, Ministerijai nėra priskirta tirti notaro veiksmus, Ministerija nagrinėja skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą ir pagal teisės aktų reikalavimus administracinę procedūrą laiku užbaigė priimdama pagrįstą 2019 m. vasario 28 d. sprendimą bei ji pasirašydama ir su juo supažindindama pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2019 m. sausio 31 d. skundu, adresuotu tame tarpe ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi dėl notarės 2019 m. sausio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, kuriuo prašė ištirti skunde nurodytus notarės pažeidimus, taikyti nuobaudą bei informuoti pareiškėją (b. l. 30–31).
Ministerija pareiškėjui atsakė 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (1.23)72-1290 (b. l. 36–38).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu susipažinti su administracinės procedūros, kurios pabaigoje buvo priimtas 2019 m. vasario 28 d. sprendimas, duomenimis (b. l. 39). Pareiškėjui 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. (1.23)78-1398 buvo išsiųstos prašomos pateikti dokumentų kopijos (b. l. 42).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. skundu kreipėsi į atsakovę dėl notarės veiksmų. Skunde nurodyta, kad notarei 2019 m. sausio 21 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o iš jos gavo PVM sąskaitą faktūrą, kuria nurodyta sumokėti 44,01 Eur, ir kuri yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nesutinka su sąskaitoje įvardintomis paslaugomis. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nesutikimą su sąskaita faktūra išdėstė notarei, tačiau ją keisti buvo atsisakyta. Skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad, neva, pareiškėjas buvo įspėtas apie įkainius, o taip pat teigia, kad notarė atsisakė paskirti vizitą, kol nebus apmokėta sąskaita faktūra.
Tiriant pareiškėjo pateiktą skundą Ministerija kreipėsi į notarę dėl paaiškinimo pateikimo (b. l. 43), į kurį notarė pateikė paaiškinimą (b. l. 44–47).
Remdamasi surinktais duomenimis Ministerija priėmė 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. (1.23)72-1290. Rašte nurodyta, kad nutarė 2019 m. sausio 23 d. patvirtino pareiškimą apie palikimo priėmimą, atliko privalomų pagal teisės aktus duomenų perdavimą valstybės registrams bei surinktų lėšų administravimą ir perdavimą registro tvarkytojui bei suteikė konsultaciją, atliko duomenų apie pareiškėją tikrinimą registre. Pareiškimas apie palikimo priėmimą buvo priimtas ir užregistruotas notariniame registre bei perduotas Testamentų registrui. Ministerijos rašte nurodyta, kad pareiškėjui buvo paskirtas vizito laikas, be to, sąskaitoje faktūroje nurodyta suma atitinka teisės aktų reikalavimus. Notaras kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, kokias paieškas registruose reikia (ir ar reikia) atlikti tam, kad jam deleguota funkcija - užtikrinti sandorių ir dokumentų teisėtumą būtų įvykdyta tinkamai. Teisės aktais nėra nustatyta, kokiais atvejais notarui turėtų būti mokamas minimalus, o kokiais atvejais maksimalus atlyginimas už atliktą notarinį veiksmą. Rašte Ministerija pareiškėjui paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą Ministerijai nepriskirta notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra, Ministerija nagrinėja skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, taigi, notaro veiksmai, susiję su paveldėjimo liudijimo išdavimu, nepriskirtini veiksmams, kuriuos Ministerija gali tikrinti. Pareiškėjui išaiškinta notaro veiksmų apskundimo teismui tvarka. Į pareiškėjo prašymą paskirti notarei nuobaudą pareiškėjui išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos etikos kodekso pažeidimus, šiuo atveju notarės atsakomybės klausimas nesprendžiamas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė, gavusi pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą, į jį pateikė 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. (1.23)72-1290. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, kaip matyti, Ministerija priėmė sprendimą dėl pareiškėjo skundo laikydamasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų terminų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė vilkino ir nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundą, pats nustato ginčo ribas, suformuluoja ginčo dalyką ir pagrindą, šiuo atveju pareiškėjas patvirtino, kad teismui skundžia institucijos vilkinimą atlikti veiksmus. Tačiau šiuo atveju teismas konstatuoja, kad Ministerija į pareiškėjo skundą atsakė 2019 m. vasario 28 d. raštu, kuris buvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Ministerijos neveikimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, šis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.).
Kaip matyti, nagrinėjimui teisme būtina sąlyga yra tarp šalių kilęs ginčas. Šiuo atveju ginčo dalykas, kurį apibrėžė pareiškėjas, yra institucijos neveikimas, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, Ministerija atsakė į pareiškėjo skundą iš esmės pateikdama atsakymus į pareiškėjo skunde keliamus klausimus, taigi šiuo atveju ginčas tarp šalių dėl institucijos neveikimo yra išnykęs, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde dėsto nesutikimo su Ministerijos 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. (1.23)72-1290 motyvais, tačiau jie nesusiję su ginčo dalyku-Ministerijos neveikimu-todėl nevertintini.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Ministerija nepatvirtino pareiškėjui apie skundo gavimą, taip pat pateikė netinkamai pasirašytą bei nepatvirtintą atsakymą, tačiau teismas, vertindamas šiuos argumentus, konstatuoja, kad jie nedaro esminės reikšmės vertinant ginčo dalyką-institucijos neveikimą-ir nepaneigia padarytos išvados, kad į pareiškėjo 2019 m. sausio 31 d. skundą buvo atsakyta Ministerijos 2019 m. vasario 28 d. raštu. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, sprendimo originalas yra įteikiamas, kai pats asmuo ar jo įgaliotas asmuo atvyksta jo atsiimti, arba atsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, todėl Ministerija, išsiųsdama pareiškėjui sprendimo kopiją, kurioje pažymėta, kad originalas nebus siunčiamas, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Pareiškėjas skunde taip pat dėsto argumentus, kad Ministerija turėjo organizuoti administracinę procedūrą, siekdama gauti duomenis iš kitų skundo adresatų (teisingumo ministro, Lietuvos notarų rūmų, Valstybinės mokesčių inspekcijos), tačiau šios pareigos neatliko. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktas skundas yra nagrinėjamas tik tos institucijos, kuriai yra teikiamas ir kurioje yra nagrinėjamas, kompetencijos ribose. Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintas iš esmės vienas administracinės procedūros veiksmas-asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, apklausa. Kaip matyti, Ministerijoje 2019 m. vasario 14 d. toks paaiškinimas buvo gautas, todėl Ministerija tinkamai įgyvendino administracinę procedūrą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad negavo administracinės procedūros metu surinktų duomenų, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomi dokumentai buvo išsiųsti 2019 m. kovo 5 d. su raštu Nr. (1.23)78-1398. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad Ministerija neatliko veiksmų vilkinimo, kadangi į 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjo skundą atsakė 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (1.29)72-1290, dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.