- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-64-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00133-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- J. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-243-237/2010 pagal ieškovės J. J. pareikštą ieškinį kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. J. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės KB „Raseinių prekyba“: 1) 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio; 2) 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05; 3) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2009-09-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) 600 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2-5 b. l., 1 t.).
Ieškovė nurodė, kad pagal 2008-06-13 sudarytą neterminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti budėtoja atsakovės viešbutyje „Rasa" nuo 2008-06-16, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę, o atsakovė įsipareigojo jai mokėti 0,5 minimalios mėnesinės algos ir priemoką iki 50 %. Kiekvieną mėnesį ji gaudavo skirtingą priemoką, dėl priemokų pretenzijų neturi. Ji iš darbo atleista 2009-09-12, su atleidimu sutiko ir jo neginčijo. Tačiau darbdavys su ja neatsiskaitė pilnai, nesumokėjo jos viso uždarbio, nes ji dirbo ne po 4 valandas, o žymiai daugiau. Atsakovas skaičiavo tik už 4 val., kiek užrašydavo tabelyje. Ji pati vedė savo atskirą darbo laiko apskaitą. 2009-09-23 parašė pareiškimą, kad išmokėtų jai už visą dirbtą laiką, bet per mėnesį laiko atsakymo iš atsakovės negavo, tada kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Ši patikrino ir rado pažeidimų, bei surašė atsakovei reikalavimą pašalinti pažeidimus. Po to atsakovė 2009-12-21 pervedė jai 3154,04 Lt darbo užmokesčio ir 120,96 Lt delspinigių. Gavus darbo inspekcijos išvadas, direktorius pasiūlė išmokėti 1500 litų, tačiau ji nesutiko. Tačiau ir darbo inspekcija suskaičiavo ne visą jos faktiškai dirbtą laiką, jai dėl likusių pretenzijų pasiūlė kreiptis į teismą. Dirbdama dėl to, kad darbdavys sumoka ne visą atlyginimą, į jį nesikreipė ir pretenzijų nereiškė, darbo sutarties keisti neprašė, nes bijojo būti atleista iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės J. J. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ 1732,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ 9,15 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (58-61 b. l., 2 t.).
Teismas nustatė, kad atsakovė po atleidimo iš darbo ieškovei papildomai sumokėjo 3154,04 Lt jai nesumokėto darbo užmokesčio bei 120,96 Lt delspinigių, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pas darbdavį pažeidimus. Teismas sprendė, kad atsakovė 2009-12-21 atsiskaitė su ieškove už jai netiksliai skaičiuotą ir mokėtą darbo užmokestį jos darbo laikotarpiu, jai papildomai sumokėdama už darbą švenčių metu, savaitgaliais ir viršvalandinį bei naktinį darbą. Nurodė, kad išmokėjimas yra atliktas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal kasos žurnalo duomenis. Teismas sprendė, kad nenustatyta ir nepateikta jokių įrodymų, kad liko dar neapmokėta ieškovei darbo užmokesčio dalis, pašalinus šiuos pažeidimus.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už darbą, kurį jos aiškinimu, ji dirbo ir kuris nebuvo fiksuojamas darbo apskaitos dokumentuose, t.y., ieškovė prašo priteisti darbo užmokestį už darbą, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. Teismas laikė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji dirbo daugiau nei jai priklausė pagal darbo sutartį. Pačios ieškovės vestą darbo laiko apskaitą teismas nelaikė įrodymu, nes darbuotojo darbo laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra pildomi ir tvirtinami įstatymu nustatyta tvarka. Teismas vertino tai, kad ieškovė iki atleidžiant ją iš darbo nė karto nesikreipė pas darbdavį nei dėl darbo sutarties pakeitimo, nei dėl darbo laiko apskaitos, nei dėl jai mokamo darbo užmokesčio. Darbo laikotarpiu ją tenkino susiklostę darbo santykiai, darbo sąlygos, todėl teismas laikė, kad ieškovė negali reikalauti daugiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje. Kadangi reikalavimą dėl neišmokėto 15123,51 Lt darbo užmokesčio teismas laikė nepagrįstu, netenkino reikalavimo priteisti jai 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05.
Kadangi atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė tik 2009-12-21, teismas už laikotarpį nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 iš atsakovės ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra 1732,40 Lt (neatskaičius mokesčių).
Ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės jos neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt teismas netenkino, nes laikė, kad ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama kompensacija už jos patirtus nepatogumus. Teismas ieškovei priteisė tik dalį jos patirtų advokato išlaidų ruošiant procesinius dokumentus, nes laikė, kad faktiškai parengtas tik vienas dokumentas – ieškinys teismui. Iš atsakovės teismas priteisė turėtas pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai (65-66 b. l., 2 t.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dirbo pilną darbo krūvį, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Teismui pateiktos pačios ieškovės vesta darbo laiko apskaita bei Valstybinės darbo inspekcijos išvados patvirtina tai, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai nesirėmė pateikta pačios ieškovės vesta darbo laiko apskaita, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturi teisės pati vesti darbo laiko apskaitos.
2. Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė bylos esmės, reikiamai nepatikrino aplinkybių, kad ieškovės faktiškai dirbtas laikas neatitiko apskaitomo darbo laiko.
3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad neturtinės žalos atsakovė atlyginti neprivalo, nes priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jau yra pakankama kompensacija už patirtus nepatogumus.
4. Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė KB „Raseinių prekyba“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (71-72 b. l. 2 t.). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovės pateikto faktiškai dirbto laiko skaičiavimo teismas pagrįstai nelaikė rašytiniu įrodymu, nes tai nėra joks dokumentas, tai yra pačios ieškovės paaiškinimas, tik pateiktas raštu. Teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktą įrodymą ir palyginęs jį su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais - darbo sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, įsakymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo grafikais, LR valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo priteisti jai darbo užmokestį, didesnį, negu sutarta darbo sutartyje. Teismas buvo pakankamai aktyvus ir padėjo ieškovei surinkti visus reikalingus įrodymus, kurių ji negalėjo teismui pateikti, iškvietė liudytojus. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno naujo įrodymo, kuris nebuvo teismo išreikalautas, nei vienos aplinkybės, kurią ji kėlė, bet teismas neįvertino. Teismas teisingai atmetė ieškovės prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su pažeminimu, ieškovė teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija analizuoja visus apelianto motyvus, kuriuos jis išdėstė savo apeliaciniame skunde. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Tai, kad atsakovė pažeidė įstatymą ir ieškovė buvo priversta dirbti daugiau, nei nustatyta šalių sudarytoje darbo sutartyje bei lokaliniuose atsakovės dokumentuose – Darbo tvarkos taisyklėse (27–38 b.l., 1 t.) bei Darbo apmokėjimo nuostatuose (24–25 b.l., 1 t.), konstatuota Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 24 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus R1 0451-0818 (46–47 b.l., 1 t.). Kad atsakovė įvykdė šios institucijos pavedimus, matyti iš papildomo atsiskaitymo (10 b.l.,1 t.). Pati ieškovė neginčija, kad darbdavys papildomai sumokėjo 3275 Lt, tačiau tai buvo padaryta tik jai aktyviai ginant savo teises – kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš tikrųjų pažeidinėjo įstatymų nuostatas, atimdama galimybę ieškovei gauti nustatytą darbo užmokestį, dirbti pagal darbo sutartyje numatytą darbo laiką. Negalima nuginčyti to fakto, kad tokie darbdavio veiksmai kėlė ieškovei streso būseną. Nėra nuginčyta, kad ieškovė buvo žeminama ir tuo, kad buvo priversta reikalauti jai priklausančių išmokų už atliktą darbą. Atsakovės atstovė patvirtino, kad direktorius siūlė ieškovei 1000 Lt (54 b.l., 2 t.). Tai reiškia, kad darbdavys neskubėjo vykdyti Reikalavimo pašalinti pažeidimus, su ieškove atsiskaitė tik po mėnesio. Kolegija daro išvadą, kad ieškovės pergyvenimai negali būti laikomi hiperjautraus žmogaus pojūčiais, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ir turėjo registruotis darbo biržoje (13 b.l., 1 t.). Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovei padaryta neturtinė žala sudaro 1000 Lt.
Dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismų praktikoje nustatyta, kad šios normos taikyme būtina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą ir faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, o su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. Ieškovė reikalauja taikyti šias pasekmes, todėl teismas privalo tenkinti jo reikalavimą dėl uždelsimo atsiskaityti su ja po darbo sutarties nutraukimo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad jei neatsiskaitoma už sumą, mažesnę nei vidutinis darbuotojo darbo užmokesčio dydis, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka gali būti priteisiama mažesnė, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstą darbdavio teisės pažeidimo sankcijos darbdaviui taikymą. Šioje byloje gi ieškovei nesumokėta ir priteistina suma yra didesnė nei vidutinio jos darbo užmokesčio dydis. Tačiau įvertinama ir tą aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. ieškovei darbdavys išmokėjo visas jai priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo ieškovei nesumokėto darbo užmokesčio sumą nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 ir jį priteisė.
Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytus. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo padaryti paskaičiavimai, įvykdžius Valstybinės darbo inspekcijos pavedimus, yra neteisingi. Jos pačios pateikti paskaičiavimai (11–12 b.l., 1 t.) prieštarauja teisėjų kolegijai pateiktai pamainos priėmimo-perdavimo lentelei (81–82 b.l., t.2). Iš esmės ieškovės reikalavimai grindžiami tik jos pačios paskaičiavimais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad reikalavimas priteisti 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nepagrįstas. Tokiu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
Dėl teismo pasyvumo, nagrinėjant bylą
Kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų įrodymų, todėl nebuvo atskleista visa bylos esmė, nepatikrintos keliamos abejonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas patenkino visus ieškovės prašymus – išreikalavo dokumentus iš atsakovo, atliko užklausą ir prijungė prie bylos Raseinių rajono policijos komisariato Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą. Taip pat buvo išreikalauta medžiaga iš Valstybinės darbo inspekcijos (51–105 b.l., 1 t., 1–8 b.l., 2 t.). ieškovės prašymu iškviesti į posėdį ir apklausti liudytojai (55–56 b.l., 2 t.). Teismas buvo atsisakęs prijungti ieškovės pateiktas pamainos perdavimo lenteles, tačiau tai padarė kolegija. Tokiu atveju negalima daryti išvados, kad teismas būtų neįvertinęs surinktų įrodymų ir nepadaręs motyvuotų išvadų. Kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka, kad darbo bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau tai neturi pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis). Ieškovė buvo tinkamai atstovaujama, ji naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Įvertintina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė išreikalauti kokių nors papildomų įrodymų, kurių ji negalėtų gauti.
Kolegija nėra saistoma pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl iš esmės įvertina byloje surinktus įrodymus, teismo padarytas išvadas, analizuoja apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus. Tačiau ir apeliacinėje instancijoje nebuvo prašoma išreikalauti kokių nors įrodymų, nors CPK 314 straipsnio nuostata leidžia tai daryti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje yra pateiktas Pinigų priėmimo kvitas, kuriuo ieškovė sumokėjo advokatei už dokumentų surašymą (17 b.l., 1 t.). Pripažintina, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Nors teismui konstatavus jos materialinių reikalavimų pagrįstumą iš dalies, atsakovas tuo pačiu prisiėmė riziką turėti bylinėjimosi išlaidų. Kolegija pripažįsta, kad šiame ginče stipresnioji proceso šalis buvo būtent atsakovas, turėjęs galimybę tinkamai išspręsti kilusią problemą iki kreipimosi į teismą. Tačiau kolegija taip pat pripažįsta, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 300 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
Ieškovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų ( 48 b.l., 2 t.). Pažymoje dėl patirtų valstybės išlaidų nurodyta 640 Lt suma (62 b.l., 2 t.). Kadangi ši suma gauta 2010-10-05, t.y. jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, šis klausimas turi būti išspręstas apeliacinėje instancijoje. Ieškovė buvo pateikusi 4 reikalavimus. Du iš jų tenkinami iš dalies. Tokiu atveju iš atsakovės priteisiama 320 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti ieškovei J. J. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ ( įmonės kodas 172280829, buveinė Maironio g. 2, LT-60169 Raseiniai) 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ ( įmonės kodas 172280829, buveinė Maironio g. 2, LT-60169 Raseiniai) 320 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.