- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- 2-243-237/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00133-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“
- Advokatai
- Ona Budrienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. pareikštą ieškinį kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2009-09-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 600 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė paaiškino, kad pagal 2008-06-13 sudarytą neterminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti budėtoja atsakovo viešbutyje „Rasa" nuo 2008-06-16, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę, o atsakovas įsipareigojo jai mokėti 0,5 minimalios mėnesinės algos ir priemoką iki 50 %. Kiekvieną mėnesį ji gaudavo skirtingą priemoką, dėl priemokų pretenzijų neturi. Ji iš darbo atleista 2009-09-12, su atleidimu sutiko ir jo neginčijo. Tačiau darbdavys su ja neatsiskaitė pilnai, nesumokėjo jos viso uždarbio, nes ji dirbo ne po 4 valandas, o žymiai daugiau, kiekvieną savaitę buvo nustatytas pastovus darbo laikas, dirbdavo 3 dienas savaitėje, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 7 val. ryto, o šeštadieniais nuo 7 val. ryto iki sekmadienio 7 val. ryto, dirbdavo ir sekmadieniais, 2008m. sekmadieniais dirbo – rugsėjo mėnesį 2 kartus, spalio – 1 kartą, lapkričio – 2 kartus ir gruodžio – 1 kartą, 2009 metais sausio mėnesį dirbo vieną sekmadienį. Atsakovas skaičiavo tik už 4 val., kiek užrašydavo tabelyje. Ji pati vedė savo darbo laiko apskaitą , ir pagal ją 2008 m. birželio mėnesį jai apmokėta už 40 val., nors faktiškai ji dirbo 123 val., 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dirbo atitinkamai 201, 136 ir 44 valandas, o apmokėta tik už 88, 84 ir 36 val. ir t.t. per visą darbo laiką. Be to, jai nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto turėjo būti skaičiuojamas naktinis tarifas. Kad darbdavys nesumokėjo už jos visą dirbtą laiką, atleidimo dieną ji pasakė D. V., ši pasiūlė eiti pas direktorių. 2009-09-23 parašė pareiškimą, kad išmokėtų jai už visą dirbtą laiką, bet per mėnesį laiko atsakymo iš „Raseinių prekybos“ negavo, tada kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Ši patikrino ir rado pažeidimų, bei surašė atsakovui reikalavimą pašalinti pažeidimus ir atsakovas 2009-12-21 pervedė jai 3154,04 Lt darbo užmokesčio ir 120,96 Lt delspinigių.Gavus darbo inspekcijos išvadas direktorius pasiūlė išmokėti 1500 litų, tačiau ji nesutiko. Tačiau ir darbo inspekcija suskaičiavo ne visą jos faktiškai dirbtą laiką, jai dėl likusių pretenzijų pasiūlė kreiptis į teismą. Dirbdama dėl to, kad darbdavys sumoka ne visą atlyginimą, į jį nesikreipė ir pretenzijų nereiškė, darbo sutarties keisti neprašė, nes bijojo būti atleista iš darbo. Ji prašo ieškinį visą patenkinti, bei priteisti ir neturtinę žalą dėl nesumokėto už darbą atlyginimo, nes darbdavys su ja pasielgė neteisingai
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovė dirbo viešbutyje budėtoja 0,5 etato darbo krūviu nuo 2008-06-16. Ieškovę atleido iš darbo, nes kitos darbuotojos turėjo didesnį darbo stažą ir patirtį. Ieškovė pasiskundė darbo inspekcijai. Darbo inspekcija nustatė viršvalandinio darbo, suskaičiavo sumokėti už šventines dienas, jie buvo neteisingai suskaičiavę darbo užmokestį už laiką nuo 22 val. iki 23 val. pagal dieninį tarifą, kai reikėjo pagal naktinį, todėl pagal darbo inspekcijos pažymą jie perskaičiavo už visą ieškovės darbo laiką ir jai papildomai sumokėjo, jai skolos nėra jokios. Jie ieškovės nevertė dirbti papildomai. Neturtinės žalos nepripažįsta. Visi viešbučio darbuotojai dirbo tokiomis pačiomis sąlygomis ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovei jie yra siūlę dirbti valytoja visu etatu, bet ji nesutiko. Dirbdama ji niekada nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl darbo sąlygų ar darbo užmokesčio. Ieškinio nepripažįsta, mano, kad ieškovė kerštauja dėl atleidimo iš darbo.
Liudytojas A. S. parodė, kad ieškovė į darbą viešbučio budėtoja buvo priimta dirbti puse etato ir dirbo nustatytu grafiku nuo 16 val. iki 23 val. Darbuotojams negalintiems parvykti į namus buvo suteikta teisė nemokamai pasinaudoti viešbučio patalpomis. Jo nuomone, ieškovė siekia gauti neuždirbtų pinigų, nes dirbdama nekėlė jokių klausimų nei dėl darbo laiko, nei dėl apmokėjimo. Jis kaip direktorius, netikrindavo kaip dirbo. Darbo inspekcijai nustačius netikslumus buvo suskaičiuota ir su ja pilnai atsiskaityta. Jie niekada neleido ieškovei dirbti viršvalandžių ir nežadėjo jai už tai apmokėti. Viešbutis jau senai dirba nuo 7 val. iki 23 val. Jam nežinoma, kad ieškovė būtų dirbusi viršvalandžius, ji dirbo pagal grafiką.
Liudytoja D. Z. parodė, kad ji taip pat dirba viešbutyje pas atsakovą, keisdavosi su ieškove pamainomis, ji dabar dirba viešbučio administratore ir buhaltere. Ji vedė darbo laiko apskaitos tabelius. Viešbučio darbuotojoms leista nemokamai nakvoti viešbutyje. Viešbučio darbo laikas yra nuo 7 val. iki 23 val., ieškovė dirbo nuo 16 val. iki 23 val. Ji neprisimena ar teko dirbti viršvalandžių. Mano, kad ieškovė kerštauja reikšdama ieškinį, nes dirbant jokių pretenzijų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš darbo sutarties (1 t. b.l. 6) matyti, kad atsakovas su ieškove 2008-06-13 buvo sudaręs neterminuotą darbo sutartį, kuri buvo nutraukta 2009-09-12 pagal darbo kodekso 129 str. 2 d. Pagal darbo sutartį ieškovė buvo priimta dirbti budėtoja atsakovo viešbutyje „Rasa" nuo 2008-06-16, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę, o atsakovas įsipareigojo jai mokėti 0,5 minimalios mėnesinės algos ir priemoką pagal darbo apmokėjimo nuostatus vieną kartą per mėnesį . Iš rašto dėl patikrinimo bei reikalavimo pašalinti pažeidimus (1 t. b.l. 7-9, 46-47) matyti, kad LR valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą pas atsakovą buvo nustatyta darbo kodekso reikalavimų pažeidimų apmokant už dirbtą laiką ir nustatyta, kad jai yra neišmokėta už darbą naktį, viršvalandinius darbus ir darbą švenčių dienomis ir buvo surašytas reikalavimas, nurodantis iki 2009-12-22 d. pašalinti pažeidimus. Iš išrašo (1 t. b.l. 10) matyti, kad atsakovas apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei 3275 Lt, tame tarpe 3154,04 Lt už naktinį darbą, darbą švenčių metu ir darbą šeštadieniais pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pagal kasos žurnalo duomenis už visą ieškovės dirbtą laiką., bei 120,96 litus delspinigių. Ieškovės pateikto darbo laiko apskaitos skaičiavimo (1 t. b.l. 11-12) , iš kurio matyti kaip ji pati skaičiavo savo darbo laiką ir užmokestį už visą dirbtą laikotarpį ir suskaičiavo, jog buvo neišmokėta 18277,55 Lt darbo užmokesčio, negalima laikyti tinkamu rašytiniu įrodymu, nes tokio dokumento, jo vedimo tvarkos ir pan. nereguliuoja darbo įstatymai. Iš darbo tvarkos taisyklių (1 t. b.l. 27-38) matyti, kad atsakovo darbo tvarkos taisyklėse buvo numatyta, kad viešbučio „Rasa“ darbo laikas yra 7-23 val., o kitu paros metu tik esant išankstiniam viešbučio svečių užsakymui bei numatyta, kad esant nepalankioms sąlygoms grįžti į namus, budėtojoms dirbančioms iki 23 val., leidžiama nakvoti viešbučio patalpose. Iš įsakymų (1 t. b.l. 56, 57) matyti, kad ieškovė 2008-06-16 buvo priimta į darbą pas atsakovą, o 2009-09-12 buvo atleista iš darbo. Iš darbo apmokėjimo nuostatų (1 t. b.l. 59-60) matyti, kad budėtojai viešbutyje buvo numatyta mokėti už darbą 0,5 etato – 400 Lt. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir darbo grafiko (1 t. b.l. 66-75, 76-81, 2 t. b.l. 20-26) matyti, kad ieškovės darbo laikas buvo apskaitomas ir pildomas žiniaraštyje bei darbo grafike ir jis atitiko darbo trukmę, numatytą ieškovės sudarytoje darbo sutartyje. Iš atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio ir atsiskaitymo lapelių (1 t. b.l. 82-97, 2 t. b.l. 1-7) matyti, kad ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas už darbą apskaitytą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Iš įsakymų (1 t. b.l. 98-105) matyti, kad ieškovei, kaip ir kitiems darbuotojams buvo mokamos premijos. Iš nutarimo (2 t. b.l. 36-37) matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl galimų tiesės pažeidimų pas ieškovą.
Ieškovė dirbo budėtoja pas atsakovą 0,5 etato darbo krūviu pagal 2008-06-13 sudarytą darbo sutartį, kuri buvo nutraukta 2009-09-12. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Nustatyta, kad atsakovas, jau po atleidimo iš darbo ieškovei papildomai sumokėjo 3154,04 Lt jai nesumokėto darbo užmokesčio bei 120,96 Lt delspinigių, nustačius pas darbdavį pažeidimus darbo inspekcijai. Tokiu būdu, atsakovas 2009-12-21 atsiskaitė su ieškove už jai netiksliai skaičiuotą ir mokėtą darbo užmokestį jos darbo laikotarpiu, jai papildomai sumokėdamas už darbą švenčių metu, sekmadieniais, šeštadieniais ir viršvalandinį darbą bei naktinį darbą, priskaičiavimas yra atliktas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal kasos žurnalo duomenis. Nėra nustatyta ir ieškovė , be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad liko dar neapmokėta jai darbo užmokesčio dalis, pašalinus šiuos pažeidimus. Ji prašo priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už darbą, kurį jos aiškinimu, ji dirbo ir kuris nebuvo fiksuojamas darbo apskaitos dokumentuose, t.y., ieškovė prašo priteisti darbo užmokestį už darbą, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. DK 186 str. 1 d. numatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji dirbo daugiau nei jai priklausė pagal darbo sutartį, jos pačios vesta darbo laiko apskaita negali būti laikoma įrodymu, nes darbuotojo darbo laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra pildomi ir tvirtinami įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovė savo darbo laikotarpiu nei karto nesikreipė pas darbdavį nei dėl darbo sutarties pakeitimo, nei dėl darbo laiko apskaitos, nei dėl jai mokamo darbo užmokesčio. Darbo laikotarpiu ją tenkino susiklostę darbo santykiai, tenkino darbo sąlygos, ji negali reikalauti daugiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje, kitokiu atveju sudaryta darbo sutartis aplamai prarastų prasmę. Jos reikalavimas dėl neišmokėto 15123,51 Lt darbo užmokesčio yra nepagrįstas ir netenkintinas, kartu netenkintinas ir reikalavimas priteisti jai 877,25 Lt delspinigių nuo 15123,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-12 iki 2010-02-05.
Nustatyta, kad atleidžiant iš darbo J. J. su ja nebuvo pilnai atsiskaityta, nes ji buvo atleista iš darbo 2009-09-12, o 2009-12-21 jai buvo sumokėta darbo užmokesčio dalis už darbą švenčių metu, sekmadieniais ir šeštadieniais, viršvalandinį darbą bei naktinį darbą. DK 141 straipsnio 3 dalis numato kad už uždelstą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laiką, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Šioje DK normoje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa -pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir, antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė tik 2009-12-21, todėl už laikotarpį nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 iš atsakovo ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovės vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 6,10 Lt už valandą. ( Nuo 2009-09-13 iki 2009-12-21 ieškovei priklausytų vidutinis darbo užmokestis už 284 darbo valandas (09.13-09-30 – 52 val., 10.01-10.31 – 88 val., 11.01-11.30 – 84 val., 12.01-12.21 – 60 val.), todėl jai priteistina už uždelstą atsiskaityti laiką 6,10 Lt/1 val. * 284 val.=1732.40 Lt (neatskaičius mokesčių)).
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt yra netenkintinas. Ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama kompensacija už jos patirtus nepatogumus ir daugiau priteisti iš darbdavio, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į procesinių dokumentų parengimo aplinkybes ir bylos medžiagą, ieškovei priteistina dalis jos patirtų advokato išlaidų ruošiant procesinius dokumentus, nes jos prašoma sumokėti atlyginimo suma yra aiškiai per didelė- faktiškai parengtas tik vienas dokumentas – ieškinys teismui. Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 268, 270, 410-418 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovės J. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“, buveinės adresas Raseiniai, Maironio g. 2, įmonės kodas 172280829, 1732,40 Lt (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du litus 40 ct) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ( neatskaičius mokesčių) ir 300 ( tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ 9,15 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.