- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-64-903/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00353-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., V. J., R. M., V. V., R. J., V. I., R. Z., D. R.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Gediminas Lukauskas
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjai R. Š., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, suinteresuotiems asmenims R. V. ir V. J., jų atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto-palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., R. M., V. V., R. J., V. I., R. V., R. Z. ir D. R. bei suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. J. ir R. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė savo motinos O. S., mirusios 2006-08-18, palikimą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jos motina O. S. mirė 2006-08-18. Ji po mamos mirties pradėjo valdyti kilnojamuosius daiktus, jais rūpintis, nes ji iki motinos mirties gyveno kartu su ja. Jos su motina 2005-01-25 kartu įsigijo po ½ dalį žemės sklypo ir jame esančius pastatus, adresu Kapstatų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r. Mirus mamai ji ir toliau prižiūrėjo bei prižiūri visą nekilnojamąjį turtą, moka nustatytus mokesčius, tvarko aplinką, atlieka reikiamus remonto darbus.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys R. M., V. V., R. J., V. I., R. Z. ir D. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi, bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant (43-44, 63-64 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. V. ir V. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (40-41 b.l.), kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame pareiškė reikalavimą atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusios motinos O. S. palikimui priimti. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad mirusioji O. S. buvo jų mama. Po mamos laidotuvių visi paveldėtojai žodžiu susitarė, kad pareiškėja R. Š. visiems paveldėtojams sumokės lygias paveldėjimo dalis pinigais bei pati priims palikimą pagal įstatymą, priešingu atveju mamai priklausantis turtas atiteks R. V.. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai R. V. ir V. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes kaip buvo sutarta, tikėjosi, kad savalaikiai palikimą pagal įstatymą priims R. Š., o jiems pinigais sumokės 5000 Lt paveldėjimo dalis. P. R. Š. savo pažado netesėjo, nesumokėjo R. V. žadėtų 5000 Lt, be to, ji per beveik 6 metus ir 7 mėnesius nesugebėjo palikimo priimti, ji elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai, piktnaudžiaudama brolių ir seserų pasitikėjimu, faktiškai pradėjo valdyti mirusios mamos turtą, todėl jai negalima būti taikoma įstatymo nuostata, jog ji laikoma priėmusia visą palikimą. Kadangi jie buvo suklaidinti dėl susitarimo su R. Š. nevykdymo, todėl prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusios mamos palikimui priimti (45-47 b.l.).
Suinteresuoti asmenys, V. I., R. M., V. V., R. J., R. Z. ir D. R. pateikė atsiliepimus į R. V. ir V. J. pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, nes po jų motinos mirties faktiškai palikimą priėmė jų sesuo R. Š. rūpindamasi bei prižiūrėdama visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą (65-66,72 b.l.).
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su jų pareikštu pareiškimu, nes jie taip pat būdami įstatyminiai mirusios įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nesikreipė patys į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o tai, kad buvo susitarimas tarp įpėdinių yra tikras melas, nes jokio pokalbio tarp įstatyminių įpėdinių nebuvo, apie jokias pinigines kompensacijas jokio susitarimo nebuvo. Be to, jie nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas. Nurodė, jog ji būdama įstatyminė įpėdinė iš karto po motinos mirties aktyviais veiksmais (mokesčių mokėjimu, remonto darbų atlikimu ir kt.) faktiškai palikimą priėmė, jį atvirai valdė ir tebevaldo. Namo dalis, kurioje gyveno motina yra suremontuota, pakeisti langai, sudėtos naujos grindys bei sutvarkyta visa namo dalies aplinka. Nurodo, jog ji faktiškai palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, todėl jos reikalavimas turi būti patenkintas, o suinteresuotų asmenų R. V. ir V. J. atmesti (67-69 b.l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad ji su mama nusipirko po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiais pastatais, Kapstatų K., Klaipėdos r., o R. V. gyveno su mama, nes buvo nepilnametė. R. V. pas mamą pragyveno 1-2 metus ir išsikėlė gyventi pas draugą. Mamai būnant gyvai, ji nieko nedarė su savo namo dalimi, neremontavo, tačiau jai mirus pareiškėja pradėjo jį remontuoti, nes namas yra medinis, todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra, pakeitė langus, ir dabar dar remontuoja. Visi seserys ir broliai po mamos mirties liepė tvarkytis palikimą jai, nes ji ten gyveno ir rūpinosi mamos paliktu turtu. Jokios kalbos tarp brolių ir seserų dėl dalies išmokėjimo nebuvo, o apie tai, kad palikimas priklausys R. V. net negirdėjo kalbant. Ji mokėjo visus mokesčius, tvarkė aplinką, šiuo metu reikalingas stogo remontas. Paaiškino, kad ji rūpinosi mama, kai mirė jos vyras, o suinteresuoti asmenys R. V. ir V. J. atvažiuodavo pas mamą tik tada, kai ji gaudavo pensiją, tada jie visi išgėrinėdavo, nes mama buvo priklausoma nuo alkoholio. Paaiškino, kad mama buvo įsiskolinusi už butą, todėl vaikai jai davė pinigų atsiskaitymui, o kai namą pardavė, mama jiems grąžino.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas G.Lukauskas pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. J. ir R. V. reikalavimus atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. pareiškimo nepalaikė ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o jos prašymą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jai yra reikalingas gyvenamas plotas, kad ji turėtų, kur gyventi su vaikais. Nurodė, kad kai mama pardavė butą, padalino visiems vaikams pinigus, o jos dalį įdėjo į namą, nes ji tada buvo nepilnametė, todėl visada sakydavo, kad po jos mirties, jai priklausanti namo dalis liks jai. Po mamos mirties R. Š. pati pasiūlė, kad ji neitų gyventi, nes jai pamokės 5000 Lt, todėl ji ir laukė tos kompensacijos, tačiau iki pat šios dienos nieko negavo. Termino nebuvo nustatyta, raštiško susitarimo nebuvo. Pas notarą nesikreipė dėl paveldėjimo, nes manė, kad sesuo sumokės pažadėtus pinigus. Kai jie tarėsi dėl 5000 Lt sumokėjimo, kaimynai nedalyvavo, buvo broliai ir seserys. Kai R. Š. buvo atvykusi pas ją kalbėti dėl pinigų, girdėjo jos dukra V. V., ką kalbėjo pareiškėja. Pareiškėja mamos dalį sutvarkė ir leido gyventi savo vaikams, ji jai siūlė eiti tvarkytis mamos dalį, bet ji neturėjo pinigų iš ko, tada pareiškėja pasakė, kad tvarkys pati namą, o jai sumokės pinigus.
Suinteresuotas asmuo V. J. pareiškimo nepalaikė ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis nereikalauja palikimo, tačiau palaiko seserį, o paveldėjęs savo dalį turtą perleis seseriai Ritai. Nurodė, kad po motinos mirties jie sutarė, kad mamos turtas atiteks jauniausiajai dukrai Ritai, nes visada taip norėjo mama. K. R. nesitvarkė paveldėjimo, jis nežino. Namą susiremontavo pareiškėja. Jo nebuvo, kai R. Š. Ritai siūlė kompensaciją. Dėl paveldėjimo jis nesidomėjo, nes jam turto nereikėjo, o pas mamą lankydavosi dažnai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų R. V. ir V. J. atstovas advokatas D.Lengvinas pareiškėjos prašymą prašė atmesti, o suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymą patenkinti visiškai.
2014-01-29 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. M. pareiškėjos prašymą palaikė, o suinteresuotų asmenų prašymą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais yra seserys ir brolis. O. S. yra jos mama. Paaiškino, kad mama turėjo mieste 3 kambarių butą, už kurį įsiskolino, todėl nutarė parduoti ir su pareiškėja nusipirkti kaime namą per puse. Kartu su mama bute gyveno brolis Robertas, sesuo V. I. ir R. V.. Mama pardavusi butą Vidai ir Robertui davė pinigų, o Vida išsikėlė kartu gyventi su mama į kaimą, ji pinigų negavo, nes gyveno atskirai su savo šeima. Namo vienoje pusėje gyveno mama, jos vyras ir sesuo Rita, o kitame namo gale Reda su šeima. Nepraėjus nė metams Rita išėjo atskirai gyventi nuo mamos, kompensacijos iš mamos negavo, mama liko gyventi su vyru. Pareiškėja visada padėjo mamai gyventi, ji mokėjo už elektrą, tvarkė visą ūkį, nes ten buvo bendras kiemas, o R. V. nepadėjo mamai niekuo. Po mamos mirties jos dalis ilgai stovėjo tuščia, niekas negyveno, jie sakydavo R. V., kad ji eitų ten gyventi, pasidarytų remontą, nes ji pykdavosi su vyru, bet susitaikydavo ir nebeidavo, vis sakydavo, kad nėra pinigų. Rita buvo jauniausia, todėl jie pretenzijų neturėjo į mamos turtą. Per mamos metines visi buvo susitikę, siūlė Ritai eiti gyventi į mamos dalį. Įėjimai yra atskiri tame name. Tačiau kai pradėjo viskas griūti, mes pasakėme, kad Reda susitvarkytų paveldėjimą ir pradėtų remontuoti mamos namo dalį, nes jis pradėjo griūti. Rita 4 metus nieko nesitvarkė, o Reda rūpinosi namo dalimi, pakeitė langus, mokėjo už elektrą, prižiūrėjo kiemą, nes kiemas nebuvo padalintas. Paaiškino, kad buvo kalba tarp seserų ir brolių, kad Reda pamokėtų Ritai kažkiek, bet apie konkrečią sumą nebuvo kalbos, neaišku kaip ten įvertinti tą dalį. Paaiškino, kad ji ten atvažiuodavo retai, į mamos namo dalį neidavo, po mamos mirties nebuvo užėjusi. Mano, kad sesuo Reda turėtų kažkokią dalį pamokėti Ritai, jie nelabai kišosi į jų reikalaus, paliko joms tarpusavyje susitarti. Name buvo vienas elektros skaitiklis, Reda visada mokėdavo už elektrą, nes mama su patėviu buvo asocialūs asmenys. Mano, kad dabar Redai turi atitekti visas mamos palikimas, nes ji naudojasi juo, rūpinasi, o Reda kažkiek pamokėtų Ritai.
Suinteresuotas asmuo R. J. 2014-01-29 vykusio teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, o suinteresuotų asmenų pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra seserys ir brolis. Paaiškino, kad mama buvo gavusi trijų kambarių butą, nes jie gyveno 5 asmenys, mama su patėviu, jis, seserys Rida ir Vida. Už butą buvo dideli įsiskolinimai, nes mama su patėviu buvo asocialūs asmenys, todėl jis su seserimi Vida padengė visus įsiskolinimus, kad butas nebūtų parduotas per antstolius. Mama butą pardavė, davė po 1000 dolerių jam ir seseriai Vidai, o sesuo Rita išėjo gyventi kartu su mama, o jie su Vida išėjo gyventi atskirai. Pardavus butą mama su seserimi Reda nusipirko kaime namą po ½ dalį. Reda viskuo rūpinosi, mokėjo už elektrą, prižiūrėjo kiemą. Reda su šeima gyveno viename namo gale, o mama, patėvis ir Rita kitame namo gale. Rita ilgai pas mamą negyveno, po 8-9 mėnesių išėjo gyventi pas vyrą. N. R., nei jie nieko nemokėjo už mamą, viską mokėdavo Reda. Po mamos mirties visi jie buvo susitikę ir sprendė, ką daryti su mamos namo dalimi. Jie visi liepė eiti Ritai gyventi į mamos namo dalį, tačiau Rita visada sakydavo, kad neis, neturi pinigų remontui, ji nepareiškė jokio noro ten gyventi, vis sakydavo jai nereikia, ką ji ten darys. Ritai buvo leista tvarkytis visus paveldėjimo dokumentus, tačiau ji nieko nesitvarkė, tada jie visi liepė Redai tvarkytis dokumentus paveldėjimo, nes mamos namo dalis griuvo, ją reikėjo remontuoti. Reda pradėjo remontuoti mamos dalį, pakeitė langus. Mano, kad dabar Reda turėtų pasiimti visą turtą ir Ritai pamokėti kažkokią kompensaciją, jos turi tarpusavyje susitarti. Jis negirdėjo apie kokią sumą seserys kalbėjosi. Mano, kad Ritai reikia pamokėti kompensaciją, nes ji yra jauniausia, varganai gyvena. Mano, kad Redai už visus vargus turi atitekti mamos palikimas, nes ji viena rūpinosi mama, o Ritai buvo duotas laikas tvarkytis, tačiau ji nieko nesitvarkė.
Motyvuojamoji dalis
P. R. Š. pareiškimas tenkintinas.
Suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus R. V. ir V. J. pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš O. S. mirties liudijimo nustatyta, kad O. S. mirė 2006-08-19 (10 b.l.). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėja R. Š. (buvusi Jauniutė) yra mirusiosios O. S. dukra (8, 9, 11,12 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiosios O. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, ½ dalis pastato-daržinės, ½ dalis pastato-tvarto, ½ dalis pastato-sandėlio ir ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., pagal 2005-02-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.NGP-560 (16-21 b.l.). Iš Klaipėdos rajono 1 - ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po pareiškėjos motinos O. S. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (14, 51 b.l). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Endriejavo seniūnijos pažymos nustatyta, kad R. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) r., nuo 1996-09-06, prieš tai gyveno su mama O. S. (duomenys neskelbtini) K. K. name, neregistruotos (50 b.l.). Iš elektros energijos tiekimo-naudojimo sutarties su buitiniu naudotoju nustatyta, kad 2007-01-03 pareiškėja R. Š. sudarė sutartį dėl AB „VST“ dėl elektros energijos tiekimo gyv. namui, adresu (duomenys neskelbtini) r. (22-24 b.l.). Iš byloje pateiktų sąskaitų ir mokėjimo patvirtinimų nustatyta, kad pareiškėja R. Š. mokėjo už elektros energiją, žemės mokesčius (25-28 b.l.).
Dėl pareiškėjos R. Š. pareiškimo.
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Šiuo atveju pareiškėja R. Š. teigia, kad jos aktyvūs veiksmai, išreiškiantys valią priimti paveldimą turtą, pasireiškė tuo, kad pareiškėja ir toliau po motinos mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius už elektros energiją, tvarkė aplinką, atliko einamus remonto darbus. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad ji ir suinteresuoti asmenys po mamos mirties siūlė suinteresuotam asmeniui R. V. keltis į mamai priklausančio namo dalį, susiremontuoti jį ir susitvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo. Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja, dar būnant mamai gyvai tvarkė visus jos reikalus, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos aktyvių veiksmų atlikimo siekiant priimti palikimą, nevertintinos nurodytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėja iki mamos mirties jai padėjo mokėdama mokesčius, prižiūrėdama, ir pan., kaip teisiškai nereikšmingos, nes sprendžiant klausimą ar palikimas priimtas faktiniu valdymu esminės reikšmės turi veiksmai atlikti po palikėjos mirties. Kaip nurodyta anksčiau, O. S. mirė 2006-08-18. Pareiškėja pateikė įrodymus, apie mokėtus mokesčius, t.y. elektros energiją už 2007, 2011 ir 2013 m., žemės mokestį už 2008 m., 2009 m., ir 2010 m. (25-28 b.l.), 2007-01-03 su AB „VST“ sudarė elektros energijos tiekimo-naudojimo sutartį į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). (22-24 b.l.). Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. V. ir R. M. vienareikšmiškai patvirtino, kad pareiškėja R. Š. vienintelė po mamos mirties rūpinosi paliktu turtu, ji nepersikėlė gyventi į mamos dalį, nes pati turėjo kur gyventi, nes namas buvo pirktas mamos ir pareiškėjos pusiau, be to palikėjos namo gale reikėjo remonto. Pareiškėja tvarkė namo aplinką, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl elektros energijos tiekimo. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jeigu ne pareiškėjos rūpestis ir įdėtos lėšos į palikimo sutvarkymą, namo dalis kurioje gyveno mama būtų sugriuvusi. L. S. Janutienė, pareiškėjos dukra, taip pat patvirtino, kad pareiškėja po močiutės mirties rūpinasi gyvenamojo namo dalimi, kur gyveno močiutė, o ji jai padėjo prižiūrėti namo dalį, aplinką. Suinteresuotas asmuo V. I. pateiktame atsiliepime nurodė, jog ji prašo tenkinti pareiškėjos R. Š. pareiškimą, nes po mamos mirties atsiradusiu palikimu rūpinosi tik ji viena.
Aukščiau nurodytas aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi tam priemonių, jog palikėjos turtas būtų išsaugotas, t. y. mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis, atliko namo remontus, prižiūrėjo aplinką. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po savo motinos O. S. mirties pradėjo valdyti, naudotis, rūpintis kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu pareiškėja savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja yra mirusios O. S. dukra, ir turinti teisę paveldėti pagal įstatymą, pradėjo faktiškai valdyti po savo mamos mirties atsiradusį palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, yra pagrindas pripažinti, kad ji palikimą priėmė (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Dėl suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus R. V. ir V. J. pareiškimo.
Suinteresuoti asmenys R. V. ir V. V. pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusios motinos O. S. palikimui priimti.
Pareiškėjai turi teisę paveldėti O. S. paliktą turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Priimti palikimą pareiškėjai turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis).
Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007; kt.).
Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys R. V. ir V. J. nurodė priežastį, dėl kurios jie praleido terminą po motinos mirties atsiradusiam palikimui priimti – jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes kaip buvo žodžiu sutarta, tikėjosi, kad savalaikiai palikimą pagal įstatymą priims R. Š., o jiems pinigais sumokės 5000 Lt paveldėjimo dalis.
Teismo nuomone, šis suinteresuotų asmenų teiginys teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, netgi priešingai, pareiškėjos R. Š., suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad po O. S. mirties jokio susitarimo tarp jos vaikų dėl kompensacijų nebuvo, kalba dėl kompensacijos R. V. atsirado tik po to, kai pareiškėja R. Š. pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus, R. V. buvo siūloma susitvarkyti paveldėjimą, bet ji to sąmoningai nepadarė, nes nenorėjo gyventi mirusios mamos namo dalyje. Suinteresuoti asmenys R. V., R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ne kartą R. V. buvo siūlyta tvarkytis palikimą, tačiau ji atsakydavo, kad jai nieko nereikia. L. V. V. ir S. J. patvirtino, kad jos girdėjo, jog R. V. buvo siūloma eiti gyventi į močiutės likusią namo dalį, tačiau Rita neidavo. Jai buvo siūloma tvarkytis paveldėjimą, tačiau ji neparodė jokių veiksmų, kad priimtų po mamos mirties atsiradusį palikimą. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad visi Ritai siūlė tvarkytis palikimą, tačiau ji neparodė jokio noro. Netgi būdama gyva mama O. S. sakydavo, kad jos gyvenamojo namo dalis atiteks Ritai. Liudytoja parodė, kad ji buvo girdėjusi, jog pareiškėja žadėjo sumokėti kompensaciją Ritai, tačiau nežino kiek. Liudytoja A. P. taip pat patvirtino, kad O. S. žadėjo palikti savo turtą jauniausiajai dukrai R. V., taip pat girdėjo, kad pareiškėja Reda žadėjo Ritai pamokėti kompensaciją. P. V. Vainius teismo posėdžio metu pareiškė, kad jam palikimas yra nereikalingas, jis į teismą kreipėsi dėl to, kad paveldėti po motinos mirties jam atitenkančią palikimo dalį ir perleisti ją suinteresuotam asmeniui R. V..
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad suinteresuoti asmenys R. V. ir V. J. neįrodė svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimti motinos palikimą per Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti suinteresuoti asmenys kreipėsi tik 2013-04-16, taigi terminas palikimui priimti praleistas beveik aštuonerius metus. Teismas daro išvadą, kad vertinant suinteresuotų asmenų elgesį negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl jų pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2006-08-18, palikimą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu R. Š. paveldėti po O. S. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. V. ir R. Š. pareiškimą atmesti.
Iš pareiškėjos R. Š. priteisti 145,64 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt 64ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.