Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Byla Nr. N1-91-771/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
N1-91-771/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18214-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
E. N., E. V.
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-91-771/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18214-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.2.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Viktorijai Kvedienei, Mantei Kinaitei-Kučienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,nukentėjusiojo E. N. atstovui advokatui - S. S. ir įstatyminei atstovei D. N.,

nukentėjusiojo E. V. atstovui advokatui – Adolfui Račkauskui, jo įstatyminei atstovei I. V.,

kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei – Sofijai Kručienei, įstatyminiams atstovams R. J., E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių m. savivaldybė, nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI-PN, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Šiaulių apylinkės teismo 2018-10-17 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-01 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų amnestijos komisijos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 24-382, pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ nuostatas, E. J. atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ir 2019 m. vasario 4 d. paleistas iš pataisos namų. Šiaulių apylinkės teismas 2019-05-16 nutartimi panaikino amnestiją ir E. J. pasiuntė atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, nuo kurios jis buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-10 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-29 nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metai laisvės atėmimo; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2019-05-02, apie 13:44 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini)namu, iš chuliganiškų paskatų, matant aplinkiniams, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su dviem asmenimis, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu - asmeniui, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pargriovus ant žemės nukentėjusįjį E. N., jis kartu su minėtu asmeniu ir dar kitu asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturiolika kartų ir taip padarė E. N. galvos dešinės pusės paviršinės odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, kartu su dviem asmenimis, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. V. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip trylika kartų ir taip padarė E. V. poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, dešiniame petyje, krūtinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, jis 2019-05-02, apie 13:44 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini)namu, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su dviem asmenimis, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, asmeniui, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pargriovus ant žemės mažametį nukentėjusįjį E. N., jis kartu su dviem asmenimis, kurie nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturiolika kartų, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: galvos dešinės pusės paviršinės odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą.

Kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino bei parodė, kad E. V. ir E. N. nepažįsta. Dėl jam inkriminuoto įvykio, kuris įvyko 2019-05-02, nieko pasakyti negali, nes buvo pavartojęs narkotikų ir dėl to nieko nepamena. Įvykio dieną vartojo amfetaminą, žolę, „ratus“. Protokole rašoma, kad nukentėjusįjį užpuolęs asmuo buvo su geltonai pilka kepure. Jis tokios kepurės neturėjo. Taip pat paminėta, kad jo draugas buvo su mėlyne, nors nevaikščiojo su draugais, kurie tuo tarpu būtų turėję mėlynę. Nukentėjusieji mokykloje jį atpažinti negalėjo, nes jis įvykio dieną (duomenys neskelbtini)prie minėto namo. Prie R. mokyklos nukentėjusieji jį pamatė su draugais, gal todėl ir pamanė, kad jam inkriminuojamame įvykyje dalyvavo ir jis. Nuo 2019m. balandžio mėn., kai uždarė jo geriausią draugą, nuolat būdavo su N. K.. Nei jis, nei N. nepamena tokio įvykio, kuris jam inkriminuotas.

Liudytoja D. N. parodė, kad nukentėjusysis E. N. jai pasakojo, kad įvykio dieną pastarasis, E. V., U. B. ir dar du draugai apie 13.40 val. ėjo iš R. progimnazijos namo pro dar neatsidariusį (duomenys neskelbtini)turgų. Kiek suprato, kilo kažkoks žodinis konfliktas, kurio metu 4 asmenų kompanija pradėjo užgaulioti vaikus. Vaikai, bandydami išvengti konflikto, pradėjo eiti link mokyklos, nes žinojo, kad ten yra kameros. Tada kaltinamasis su draugais pradėjo į juos mėtyti akmenis. Pasivijo vaikus ir E. spyrė per kojas. Nuo smūgio E. nukrito. Nukentėjusįjį spardė vienas asmuo. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini)namo, netoli mokyklos. Užpuolikų elgesys buvo neadekvatus, jie vilkėjo sportinę aprangą, buvo su kepurėmis. Nukentėjusysis pasakojo, kad nežiūrėjo į užpuolikų veidus. Tiesiog užsidėjo kapišoną, užsidengė galvą, nes prasidėjo spyriai į galvą, nugarą. Kiti klasės draugai stovėjo, matyt išsigandę, o E. puolė atitraukti spardantį draugą. E. įsikišus, užpuolikai puolė pastarąjį. Pro šalį ėjusi moteris įsikišo ir iškvietė policiją. Atitraukus užpuolikus, pastarieji pradėjo trauktis pro (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini)Po įvykio sūnus paskambino jai bei papasakojo, kad buvo sumuštas ir yra atvykusi policija. Atvykus į įvykio vietą, sūnus atrodė murzinas, šoke. Pastarojo ausis buvo paplėšta, smilkinys nubrozdintas. Ligoninėje matė, kad sūnui buvo sužalota nugara bei šonas. Sūnus skundėsi, kad nuo suduotų smūgiu patyrė fizinį skausmą. Sūnus ir jo draugai užpuolikų nepažinojo. Jokių konfliktų su tais asmenimis nebuvo. E. J. atpažino „Facebook“ socialiniame tinklapyje per draugų draugus. Sūnus minėjo, kad pastarajam einant į mokyklą teko prasilenkti su kaltinamuoju E. J.. Nukentėjusysis, „Facebook“ paskyroje pamatęs kaltinamąjį, pasakė, kad užpuolikas buvo būtent E. J.. Po įvykio sūnaus psichologinė būsena buvo sunki. E. pasidarė apatiškas, niekas nebeįdomu, užsidarė savyje, tikriausiai nervinė būsena. Apklausos, atpažinimai, visa tai labai vargino. Anksčiau jis elgdavosi laisviau, po įvykio atsiribojo nuo draugų, į lauką eidavo su seserimi. Tai tęsėsi apie porą mėnesių. Į mokyklą nėjo kelias dienas. Byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų sumai. Vaiko apklausoje dalyvavo, jis įvardijo asmenis, kurie jį mušė. Jis įvardijo tą asmenį, kurį atpažino „Facebook“ profilyje. Dabar negali įvardinti pavardėmis, tik kaltinamąjį E. J. įvardijo taip, kad būtent jis. O kitus kur atpažino, sakė, kad jie yra nepakaltinami, jaunesni. „Facebook“ profilyje esanti nuotrauka buvo viso profilio, o policijoje pateikta nuotrauka tai dokumentinė juodai balta nuotrauka. Tie patys asmenys, kurie buvo atpažinti policijoje ir „Facebook“ socialiniame tinkle taip pat dalyvavo ir kitame įvykyje, mokykloje. Jos sūnus tame įvykyje nedalyvavo, bet E. V. ten buvo ir atpažino bei nurodė, kad tai yra tas pats asmuo.

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. V. yra jos sūnus. Įvykio dieną sūnus bandė jai prisiskambinti, tačiau ji negalėjo atsiliepti, tada skambino jos vyrui. Kadangi jie dirba viename darbe, iš pastarojo veido išraiškos suprato, kad kažkas atsitiko. Vyras pranešė, kad sūnų užpuolė 3 vaikai ir jį sumušė. Vyras išvažiavo į įvykio vietą, o ji prisijungė kai jau sūnus vyko į policijos komisariatą duoti parodymų. Sūnus atrodė baisiai, buvo labai išsigandęs. Rūbai nebuvo purvini, tik matėsi bato žymė ant pilvo. Visoje galvoje buvo guzai, prakirsta lūpa, ausis, visa galva buvo sudaužyta. Duodant parodymus policijos komisariate, sūnus paliko vangus. Nuvykus į ligoninę, sūnui buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Sūnus gulėjo ligoninėje apie 11 dienų. Grįžus namo, sūnus iš karto į mokyklą nėjo. Mokykloje nebuvo apie 2 savaites. E. jai pasakojo, kad įvykio dieną po 13 val. jis su 5 draugais ėjo namo iš R. progimnazijos. Kita kompanija iš 4 asmenų pradėjo tyčiotis iš vieno berniuko, buvusio sūnaus kompanijoje. Sūnus su draugais pamatė, kad bręsta konfliktas. Bandydami jo išvengti, nutarė pasukti link mokyklos, kur yra filmavimo kameros. Minėti asmenys pradėjo bėgti link jų, mėtydami akmenis. Pasiviję, pargriovė E. ir pradėjo pastarąjį spardyti. E. pribėgo atitraukti spardantį asmenį. Tada visa užpuolikų kompanija puolė pastarąjį. Pro šalį ėjusi moteris bandė atskirti užpuolikus ir paskambino policijai. E. spardė keletas asmenų. Jos sūnus nebuvo nukritęs. Jį stovintį mušė kumščiais trys asmenys. Pasak sūnaus, jam pasirodė, kad užpuolikai buvo vyresni, vilkėjo sportiškai apsirengę, su kepurėmis. E. buvo labai sukrėstas po įvykio, pats pareiškė norą lankytis pas psichologą. Po to įvykio, kai užpuolusi kompanija atėjo į mokyklą. Jis pasijuto dar nesaugesnis, sakė, kad vaikinai praeidami žiūrėjo tiesiai į jį, kai trenkė šalia sūnaus sėdinčiam berniukui. E. klasės draugai iškart atpažino vaikinus ir pasakė pastarųjų vardus ir pavardes. Kadangi E. per užpuolimą gynė E., jam grasino, kad nevaikščios, kad jį pagaus. Po įvykio sūnus tapo uždaras, vis stebi tas laisvėje vaikštančias gaujas per langą. Buvo labai psichologiškai palūžęs. Paskutiniu metu nebelanko būrelių, pasidarė vangus. Sūnus turi problemų su nugara, todėl jam būtina lankyti baseiną. E. visiškai nebesinaudoja viešuoju transportu, bijo eiti į lauką. Stebi aplinką per langą, bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl jos, dėl savo šeimos narių. Moteris, iškvietusi policiją, taip pat sulaukė grasinimų, kad jei dar kišis į tuos reikalus, bus sumušta. Atpažinime dalyvavo, bet užpuolikų veidai labai pasikeitę, nes nuotraukos darytos prieš kelis metus. Buvo labai sunku atpažinti. Apklausoje dalyvavo. Po antro įvykio R. progimnazijoje sūnus jau žinojo užpuolikų vardus ir pavardes, todėl iškarto įvardino tuos tris asmenis, kurie jį mušė. Sūnus užpuolikų neieškojo nei socialiniuose tinkluose nei bandė sužinoti kas jie. Ji tik rodė jam nuotraukas iš socialinio tinklo „Facebook“ profilių, gautas iš žmonių, kurie norėjo jiems padėti surasti užpuolikus. Jis apskritai nieko apie šį įvykį nenorėjo girdėti. E. įvardino J. kaip patį agresyviausią asmenį.

Liudytoja A. L. parodė, kad įvykio dieną, apie 13.15 val., ėjo į darbą. Eidama pamatė ant žemės prie šulinio gulintį vaikiną, o šalia pastarojo stovinčius du vaikinus. Kiek pamena, 4 asmenų grupė užpuolė 5 asmenų grupę. Iš 4 asmenų grupės 1 vaikinas buvo labai agresyvus. Tas vaikinas spardė stovintį vaikiną į pilvą. Nukentėjusiojo rūbai buvo nešvarūs, matėsi sužalojimai veide. Bandė atitraukti patį aršiausią jaunuolį. Pastarasis ją pagrasino sumušti. Apie 10 minučių bandė atitraukti agresyvų jaunuolį. Po to užpuolikai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Minėtas Įvykio metu buvo sužaloti du berniukai. Ant pastarųjų veidų matėsi sužalojimai. Minėtas įvykis ją labai sukrėtė.

Nukentėjusysis E. V. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su draugais: A. B., U. N., B. M. ir E. N., eidami link PC (duomenys neskelbtini)pamatė stovinčius keturis nepažįstamus asmenis. Girdėjo, kaip pastarieji šaipėsi iš A. B., vadino pastarąjį storu. Jis kažką pasakė pastariesiems. To pasėkoje kilo žodinis konfliktas, todėl nuėjo pro kitą pusę (duomenys neskelbtini)namo kiemą. Minėta kompanija pradėjo juos sekti, mėtyti akmenis. Draugo pradėjo klausinėti, iš kokios jie mokyklos, grasino vėliau surasti, suspardyti, sudaužyti galvą. Po to minėta kompanija priėjo prie E. ir pradėjo klausinėti, kabinėtis. E. J. pastūmė E.. Pastarajam nukritus E. J. ir N. J. ir dar vienas pradėjo spardyti E.. Galėjo būti spirta virš 10 kartų į galvą, šonkaulius ir kojas. Jis pribėgo prie E. J. ir pastarąjį nustūmė. Minėti asmenys užpuolė jį bei pradėjo smūgiuoti. Jam buvo smogta kumščiu apie 12-13 į smilkinį, ausį, viršugalvį, žandikaulį. Jį mušė N. J., E. J. ir dar vienas. Iš pradžių jam buvo sukilęs adrenalinas, nieko nejuto. Kai atvažiavo policija, įsėdo į mašiną, sušilo ir pajuto skausmą. Medikų apžiūros metu jam buvo nustatyti sužalojimai ausyje, lūpoje, žandikaulyje. 5 dienas gydėsi ligoninėje. Minėto įvykio metu priėjo moteris, kuri atitraukė užpuolikus. Vienas iš paauglių patraukė tą moterį ir jam dar spyrė į krūtinę N. J.. Smūgį sulaikė striukė, nieko nejuto. Toliau pradėjo trauktis ir grasinti minėtai moteriai. E. buvo trys spyriai į galvą, spyrė trečias, o į šonus spyrė E. J., pargriovė irgi E... Sužalojimų E. nepatyrė. Jeigu reikėtų atpažinti iš nuotraukų, atpažintų N. J., E. J.. Prieš tris dienas mokyklos teritorijoje lauke vyko muzikos pamoka. Du buvo nauji, vienas, kiek žino, M. B. ir tie patys E. J. ir N. J.. Po trečiadienio įvykio jo keli klasiokai E. J. ir N. J. atpažino (1 t., b. l. 82-83).

Nukentėjusysis E. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad įvykio dieną jis su draugais A. B., U. N., E. V. ir B. M. ėjo į namus. Prie (duomenys neskelbtini)pamatė 4 paauglius. Pastarieji pradėjo kabinėtis prie A. B., kvietė visus pasimušti. Grasino sumušti, suspardyti galvas. Po to minėta kompanija pradėjo metyti į juos akmenis. Stengėsi eiti greičiau link „R.“ progimnazijos. Užpuolikai juos pasivijo prie (duomenys neskelbtini)namo. Du asmenys priėjo prie jo bei pradėjo pastarąjį stumdyti. Smogė 4-5 kartus kumščiu į smilkinį. Nuo stūmimo jis nukrito ant žemės. Minėti asmenys spardė jam į nugarą, šonus, galvą. Buvo suduota virš 10 smūgių. Smūgių metu jis užsidengė galvą. E. V. bandė sustabdyti muštines. Minėti asmenys puolė E. V.. Smogė pastarajam kumščiais. Po to priėjo moteris. Paaugliai pradėjo ir pastarajai grasinti. Kai moteris pasakė, kad kvies policija, paaugliai nubėgo link (duomenys neskelbtini)Moteris iškvietė policiją iš E. V. telefono. Policija atvažiavo po pusvalandžio. Vėliau jį apžiūrėjo gydytojai, kurie nustatė sužalojimus ties dešiniu šonu, nugara, nustatė ausies įplyšimą. Jį sumušė E. J., N. J.. Vėliau trečiadienį, lauke vykstant pamokai, prie jų priėjo E. J. ir N. J. bei pradėjo kabinėtis prie jo klasiokų. Muzikos mokytoja patarė ignoruoti pastaruosius. Po to minėti asmenys užpuolė L. C. ir K. K. (1 t., b. l. 151-153).

Liudytojas U. N. apklausos metu parodė, kad 2019-05-02, apie 13 val., prie (duomenys neskelbtini)turgavietės pastato, būnant su E. V., A. B., B. M. ir E. N., sutiko keturis vaikinus, kurie pradėjo juos pravardžiuoti. Po to tie vaikinai į juos pradėjo metyti akmenis bei juos sekti iš paskos. Pasiviję, vienas iš tų keturių vaikinų, kuris buvo aukštas, su mėlyna „Adidas“ firmos kepure, pradėjo bendrauti su E. N.. Po to, minėtas aukštas vaikinas E. N. kumščiu smogė į pilvo sritį. Po smūgio E. N. susilenkė. Minėtas aukštas vaikinas E. N. pastūmė. E. nukrito ant žemės. Aukštas vaikinas pradėjo spardyti gulintį E. N.. Spyrė į dešinį šoną du kartus. E. V. nuėjo prie E. N., ketindamas padėti atsistoti. Aukštas vaikinas E. V. kumščiu į krūtinės sritį. Atokiau stovėjo kiti trys to aukšto vaikino draugai. Tuo metu, kai tas aukštas vaikinas trenkė E. V., priėjo du iš trijų minėtų vaikinų, kurie buvo atokiau. Tie du vaikinai, kurie priėjo prie E. V., pradėjo kumščiais trankyti jo draugui į galvą ir šoną. Taip pat ir tas aukštas vaikinas rankomis irgi mušė jo draugą E. V.. Tuo metu pro tą kiemą, kuriame vyko muštynės ėjo moteris, kuri pamatė konfliktą. Ta moteris priėjo prie jo, o tuo metu kartu su juo buvo B. M., o A. B. buvo pasišalinęs, nes išsigando tų keturių vaikinų, o E. N. tuo metu buvo nukritęs ant žemės. Kai ta moteris atėjo, jis ėjo prie E. V., kartu ėjo ir ta moteris. Jis padėjo E. V. atsistoti, o ta moteris užstojo kelią tiems vaikinams, kad jie daugiau nesimuštų. O B. M. nuėjo padėti atsistoti E. N.. Tuo metu, kai ta moteris atėjo padėti, tas ketvirtas vaikinas, kuris nieko nedarė buvo pasišalinęs. O tie trys, kurie mušė E. V., tai moteriai pasakė: „Ar tu nori gauti į snukį“. Taip pat, dar būnant tai moteriai, tas aukštas vaikinas koja spyrė E. V. į pilvo sritį. Po to, tas aukštas vaikinas dar norėjo prieiti prie E. N., tačiau moteris užstojo. Po to, tas aukštas vaikinas vėl pradėjo muštis su E. V., tas aukštas vaikinas jam dar spyrė į pilvą ir kumščiu trenkė. Po to, jis su ta moterimi išskyrė tą aukštą vaikiną, kad jis nemuštų E. V.. Po to, tie vaikinai pasakė, kad kas gyvenate pietiniame rajone, dar kartą susitiks ir kažką padarys. Po to, tie asmenys pasišalino, tikslios pasišalinimo krypties negali pasakyti, galėtų tik parodyti. Po to, ta moteris iš E. V. telefono paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Taip pat, gali papildyti, jog tie vaikinai buvo pasiruošę muštis, vienas iš jų buvo su bintais ant kumščių, o dar vienas iš tos grupės vaikinų buvo su kikbokso pirštinėmis. Tas aukštas vaikinas ant rankų nieko neturėjo, taip pat ir tas vaikinas, kuris pabėgo irgi nieko neturėjo ant rankų. Tas vaikinas, kuris buvo su bintais ant kumščių, turėjo mėlynę prie kairės akies, jis buvo rudais plaukais, vilkėjo geltonos, juodos, baltos spalvos striukę. Tas aukštas buvo juodais plaukais. Galėtų pažinti tą aukštą ir tą vaikiną su bintais, kitų negalėtų atpažinti (2 t., b. l. 11-14).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2019-05-02, apie 13 val., su draugais: U. N., B. M., E. V. ir E. N. ėjo iš Šiaulių „R.“ progimnazijos link (duomenys neskelbtini)turgavietės. Tuo metu ten sutiko keturis vaikinus apie 15-16 metų amžiaus. Vienas iš tų vaikinų jį pavadino „dručkiu, storuliu“. Kadangi iš jų penkių jis buvo stambiausias, tai suprato, jog tai yra jam adresuota, tačiau net neatsisuko ir nereagavo. E. V. į tą pasakymą sureagavo. Pastarasis pasakė: „Ar jums ten kiaušai suveržti ir spaudžia“. Tačiau jo toks pasakymas buvo išsakytas tyliai, tai tie keturi vaikinai paprašė pakartoti, ką sakė E. V.. Tačiau E. V. nieko nesakė daugiau ir jie nuėjo toliau. Norėdami eiti trumpesniu keliu, pasirinko eiti pro daugiabučių namų kiemus. Vėliau tie vaikinai juos pasivijo ir pristojo prie E. V. ir U. N., tačiau U. nuo minėtos vaikinų grupės atsitraukė. Apie ką su E. V. bendravo minėta vaikinų grupė, negirdėjo. Po to, dėl neaiškių priežasčių, visi pradėjo pulti prie E. N.. E. N. nukrito ir jį pradėjo spardyti. E. N. dėl to užsidengė galvą. Po to, E. V. norėjo apginti E. N.. Tai tada trise puolė ant E. V.. Jie rankomis trankė E. V., vienas buvo ir įspyręs. Vienas asmuo iš tos vaikinų grupės buvo pasišalinęs. Tuo metu B. norėjo pakelti E., o U. bandė padėti E.. Ir tuo metu atėjo moteris, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, ėjo į darbą. Ta moteris bandė padėti E.. Ta moteris pasakė, kad paskambins policijai, tai tie vaikinai pasišalino daugiabučių namų kiemais. Jie galėjo pasišalinti link Šiaulių „R.“ progimnazijos. Ta moteris bendravo su policija, ji pasakė, kad skuba į darbą ir negali čia būti, o jie laukė, kol atvyks policija. Gali nurodyti, jog tie vaikinai, kurie juos užpuolė, kažką turėjo ant rankų, tai galėjo būti apsaugos krumpliams. Vienas iš tų vaikinų buvo su mėlyne veido srityje, šalia akies. Taip pat, vienas iš vaikinų galėjo būti su kepure, tačiau nėra tikras. Tuos vaikinus matė pirmą kartą ir daugiau jų nematė. Nėra tikras, ar galėtų juos atpažinti iš nuotraukų, nes nežiūrėjo į veidus. Taip pat papildo, jog jo nemušė ir jis nenukentėjo (2 t., b. l. 50-53).

Liudytojas B. M. parodė, kad 2019-05-02, apie 13 valandą, buvo kartu su U. N., E. N., E. V. ir A. B. prie Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini)turgavietės prieigų. Šalia tos turgavietės buvo keturi vaikinai apie 14-15 metų amžiaus, vienas iš tų vaikinų bintavosi rankas, tie bintai priminė boksininkų bintus, nes bintavosi krumplius. Dar vienas vaikinas buvo su kepure nuo saulės, kepurė buvo pilkos, geltonos spalvos su snapeliu. Dar vienas vaikinas buvo su juodais plaukais, plaukai buvo trumpai kirpti, taip pat jis vilkėjo ryškų megztinį, šiuo metu nepamena kokios buvo spalvos, tačiau tas megztinis įstrigo atmintyje. Dar vienas iš tų vaikinų turėjo mėlynę prie kairės akies. Tie vaikinai buvo šiek tiek aukštesni už jį, jo ūgis yra apie 169 cm. Visi tie vaikinai buvo smulkaus kūno sudėjimo. Daugiau jų požymių neįsidėmėjo, taip pat jų veido bruožų neįsidėmėjo. Apie 14 val., tie vaikinai pradėjo kabinėtis prie A. B., jį vadindami „tešliu, storuliu“. Tada E. V. tiems vaikinams pasakė: „Ar tavo kiaušai surišti, kad nepastovi“. Atrodo, jog E. V. šią frazė pasakė taip, jog tie vaikinai išgirstų tam, kad nesikabinėtų prie A. B.. Po tos frazės tie vaikinai pradėjo klausti, kas čia taip pasakė. Į juos nekreipė dėmesio ir norėjo eiti savais keliais. Jau buvo atėję į daugiabučių namų kiemus ir trys iš tų keturių vaikinų užpuolė E. N. ir pradėjo jį spardyti. Tuo metu E. N. dengėsi galvą rankomis. E. N. buvo pastumtas, dėl ko jis gulėjo ant žemės, kai buvo spardomas. E. norėjo padėti E. N.. E. N. bandė vienam iš tų trijų vaikinų trenkti, tačiau jis pats buvo užpultas ir jam kelis kartus trenkė kumščiu visi tie trys vaikinai. Po to ir ketvirtas vaikinas iš tos grupės užsipuolė E. V.. Tuo metu A. B. atsitraukė atokiau. Tada jis su U. N. ėjo bandyti skirti tų keturių vaikinų ir E. V.. Taip pat nubėgo pakelti E. N. nuo žemės ir tuo metu atėjo moteris. Ta moteris tiems keturiems vaikinams pradėjo sakyti: „Baikit, ką jūs darote“. Tuo metu E. V. jau suprato, jog atėjo suaugęs žmogus, ir jis atėjo prie jų, tuo metu jau arčiau atėjo ir prieš tai atsitraukęs A. B.. Tie keturi vaikinai nelabai reagavo į tos moters pasakymus ir jai grasino, kad sumuš sakydami: „Pisiu į galvą“. Tada ta moteris pasakė, kad iškvies policiją ir tie vaikinai apsiramino, bei atsitraukė. Atsitraukdami tie vaikinai pradėjo eiti link tos (duomenys neskelbtini)turgavietės, tačiau jos nepriėjo ir pasisuko į kairę pusę, tikslios vietos įvardinti negali. Tada E. V. iš savo telefono paskambino į policiją, tačiau telefonu kalbėjo ta moteris. Ta moteris pasakė, jog turi skubėti, o jiems liepė palaukti policijos. Po to, tie vaikinai daugiau nesugrįžo. O jie sulaukė policijos pareigūnų ir viską jiems papasakojo. Būdamas kartu su U. N. dar kartą matė prie (duomenys neskelbtini)turgavietės vieną iš tų keturių vaikinų, nuo to vaikino buvo apie 10-15 metrų atstumu. Kadangi vienas iš tų keturių vaikinų užpuolimo dieną buvo su vasarine kepuraite ir bintais ant rankų, o tas pamatytas vaikinas buvo irgi su vasarine kepuraite ir bintais ant rankų, tai suprato, jog tai tas pats vaikinas. Tas vaikinas nuėjo link E. V. namų, tikslios krypties negali įvardinti. Tada viską papasakojo E. N., o jis viską papasakojo savo mamai. Vėliau buvo su mama prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini)Jam paskambino E. N. ir pasakė, jog su savo mama eis į (duomenys neskelbtini)žiūrėti kamerų. Taip pat, gali papildyti, jog tą pačia dieną prekybos centre (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė panašų juodaplaukį vaikiną, kuris buvo toje keturių vaikinų kompanijoje. Po to, su savo mama ir E. N. su savo mama nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini)pas apsaugos darbuotojus ir prašė parodyti vaizdo kamerų įrašus, tačiau apsaugos darbuotojai pasakė, kad pagal naujus įstatymus tik policija gali pažiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Po to, nieko nebedarė ir išsiskirstė savo keliais. Jis dar prisimina, jog tie keturi vaikinai sakė, kad jeigu jie gyvena Šiaulių pietiniame rajone, tai jie pasigailės ir juos susiras (2 t., b. l. 63-66).

2019-05-02 I. V. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019-05-02, apie 13.44 val., paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra sumuštas sūnus E. V. gim. (duomenys neskelbtini)Sūnus paaiškino, kad, einant į namus kartu su draugu E. N., ties (duomenys neskelbtini)namu prie jų priėjo 4 nepažįstami jaunuoliai, su kurias kilo žodinis konfliktas, po to visi keturi jaunuoliai pradėjo stumdytis ir mušti rankomis į galvą, sudavė apie 10 smūgių bei spyrė iš kojos į pilvo sritį apie tris kartus, taip sukeldami sūnui fizinį skausmą. Po muštynių nepažįstami asmenys pasišalino. Į medikų įstaigas nesikreipė. Asmenis, kurie mušė, sūnus viena jų atpažintų (1 t., b. l. 7-14).

2019-05-02 D. N. pareiškime nurodyta, kad 2019-05-02, apie 13.44 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), keturi 15-16 metų nepažįstami paaugliai, be jokios priežasties, daužydami kumščiais ir spardydami kojomis, sumušė sūnų E. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ir kartu su juo buvusį jo draugą E.. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 19-23).

2019-05-02 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie daugiabučių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. . 49-54).

2019-05-02 Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko 5 nepilnamečiai vaikai, kurie paaiškino, kad prie jų prisikabino 4 nepažįstami nepilnamečiai jaunuoliai bei sumušė E. N. ir E. V. (1 t., b. l. 55-56).

2019-05-03 Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko 5 nepilnamečiai vaikai, kurie paaiškino, kad prie jų prisikabino 4 nepažįstami nepilnamečiai jaunuoliai bei sumušė E. N. ir E. V. (1 t., b. l. 57-58).

2019-06-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad E. V. atpažino N. J., kaip asmenį, kuris su kitais užpuolį jį ir jo draugus (1 t., b. l. 96-102).

2019-06-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad U. N. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris jį grasino primušti (2 t., b. l. 30-36).

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 580/2019(04) nurodyta, kad E. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame ausies kaušelyje, kairiame ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, dešiniame petyje, krūtinėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos gleivinės paviršiniai pažeidimai. E. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. Remiantis turimais duomenimis, E. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 8 trauminių poveikių metu. E. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 130-131);

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 569/2019(04) nurodyta, kad E. N. padaryti sužalojimai: galvos dešinės pusės paviršinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 136).

2019-06-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad E. N. atpažino N. J., kaip asmenį, kuris jį stumdė ir ranka trenkė į veidą. su kitais užpuolį jį ir jo draugus (1 t., b. l. 179-185).

2019-05-10 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas parduotuvės (duomenys neskelbtini)pateiktas vaizdo įrašas (2 t., b. l. 162-167).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. BK 284 str. nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Baudžiamajai atsakomybei pagal 284 str. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017)

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis E. J. savo kaltės nepripažino ir neigė padaręs nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis viso proceso metu keitė savo pozicijas kaltės klausimu. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-07 duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad toks įvykis galėjo būti, tačiau jo neprisiminė (3 t., b. l. 21), 2019-09-17 duodamas parodymus kaltę pripažino iš dalies (3 t., b. l. 40), o teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs, todėl nieko neatsimena ir nieko nepadarė (3 t., b. l. 160). Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-06-07 nukentėjusiuoju apklaustas E. V. parodė, kad pamatė, kaip vienas nustūmė E., atrodo E. J.. E. J. buvo vienintelis su kepure. Kai nustūmė E. ant žemės, pradėjo spardyti E. J. ir N. J., kito vardo nežino, ketvirtas buvo pasitraukęs. Spyrių galėjo būti virš 10, į galvą, į šonkaulius ir kojas. Jis pribėgo prie E. J., nustūmė jį ir jie nukreipė dėmesį į jį, užpuolė jį visi trys. Kai jie smūgiavo, bandė gintis. Smūgių buvo 12-13 į smilkinį, į ausį, į viršugalvį, į žandikaulį. Buvo suduota iš kumščio. Jį mušė N. J., E. J. ir dar vienas. E. buvo trys spyriai į galvą, spyrė trečias, o į šonus spyrė E. J., pargriovė irgi E. (1 t., b. l. 82-83). Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-06-07 nukentėjusiuoju apklaustas E. N. taip pat parodė, kad visus juos mušusius paauglius pažįsta. 16-17 metų. E. J., N. J., kitų nepamena. Buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Kai jį parvertė, spardė du, trys asmenys. N. J., E. J.. Atpažintų E. J.. E. J. trankėsi, spardėsi. E. V. trankė, jį spardė (1 t., b. l. 152-153). Šias nukentėjusiųjų aplinkybes patvirtino teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustos jų įstatyminės atstovės D. N. ir I. V., kurios teismui nurodė, analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusieji bei liudytoja A. L., kuri patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas U. N., kuris buvo kartu su E. N. ir E. V. įvykio metu, iš jam pateiktų nuotraukų atpažino E. J., kaip asmenį kuris konflikto metu grasino susidoroti ir primušti (2 t., b. l. 30-31). Aplinkybę, kad nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu padarė E. J. patvirtino taip pat byloje esanti medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų U. N., A. B., B. M., N. K. parodymuose nurodytos aplinkybės, I. V. protokole-pareiškime, D. N. pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose nurodyti duomenys ir faktai.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad E. J. įvykio metu buvo nusikalstamų veikų padarymo vietoje, šią aplinkybę patvirtino byloje nustatytos aplinkybės ir proceso dalyvių parodymai. Taip pat byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad E. J., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su kitais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, matant aplinkiniams, pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį E. N. sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturiolika kartų, tuo nukentėjusiajam E. N. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su kitais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. V. į įvairiais kūno vietas ne mažiau kaip trylika kartų ir padarė E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat jis pargriovęs ant žemės mažametį nukentėjusįjį E. N. sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturiolika kartų, tuo padarė nukentėjusiajam E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Padarytų nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka bei žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų - smurtiniu elgesiu viešoje vietoje, tuo padarant nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia suduodant nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas ne mačiau kaip keturiolika kartų, tuo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis šokiravo aplinkinius, sukėlė jiems išgąstį, baimę, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Kvalifikuojantis požymis dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytos nusikalstamos veikos – veika padaryta prieš mažametį. Padarytų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali. Nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį bei BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p).

Kaltinamasis E. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis teistas 4 kartus (2 t., b. l. 190-197), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 198-199). E. J. teisiamas 5 kartą, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o jos dydžiai, artimi sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui už šių nusikalstamų veikų padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-13 nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal 2019-08-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikytina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Nukentėjusysis E. V. ir jo įstatyminė atstovė I. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123). Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų E. J. smurtinių veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinius pergyvenimus ir dvasinius nepatogumus. Dėl patirtų sumušimų buvo apžiūrėtas medikų. Jam nustatytas smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 133). Neramina mintis, kad vėl gali būti užpultas ir sumuštas, jaučiasi nesaugiai išeidamas iš savo gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė mama I. V., kuri papildomai nurodė, kad sūnus dėl patirto išgąsčio ir baimės po įvykio lankėsi pas psichologę (3 t., b. l. 162-163). Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo E. J. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo, subsidiariai iš R. J., E. J., jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas

Nukentėjusysis E. N. ir jo įstatyminė atstovė D. N. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 190). Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų E. J. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinius pergyvenimus ir dvasinius nepatogumus. Neramina mintis, kad vėl gali būti užpultas ir sumuštas, jaučiasi nesaugiai išeidamas iš savo gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė mama D. N. (3 t., b. l. 161-162). Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo E. J. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo, subsidiariai iš R. J. E. J., jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 172,53 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 140-146). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 172,53 eurų ( E. N. 35,37 eurai, už E. V. 137,16 eurai) suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo E. J. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo, subsidiariai iš R. J., E. J. jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Siekiant užtikrinti pateiktus nukentėjusiųjų ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl 172,53 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Valančienė 2019-09-04 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai – 1672,53 Eur R. J. priklausančių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. J. disponuoti iki 400 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį. Kadangi pateikti nukentėjusiųjų ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikti civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus 10 vnt. kompaktinių diskų su įrašais – paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – 1 metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-13 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmės laiką, atliktą pagal 2019-08-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžiu paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 3 d.

E. J. laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

E. J. skirti kardomąją priemonę suėmimą. Kardomąją priemonę taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo E. V. ir jo įstatyminės atstovės I. V. pareikštą ieškinį dėl 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. J., subsidiariai iš R. J., E. J., jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Nukentėjusiojo E. N. ir jo įstatyminės atstovės D. N. pareikštą ieškinį dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. J., subsidiariai iš R. J., E. J., jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 172,53 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 53 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. J., subsidiariai iš R. J., E. J., jei kaltinamasis E. J. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 1672,53 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 53 eurocentus) R. J. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. J. disponuoti iki 400 eurų suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį– palikti iki visiško nukentėjusiųjų ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - 10 vnt. kompaktinių diskų su įrašais – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas