Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis K. P. teisme paaiškino, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2010-10-28 apie 21 val., važiuodami M. M. vairuojamu automobiliu, kartu su A. Z. netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo iš paskos policijos automobilį su švyturėliais, suprato, kad stabdo juos, nes kitų automobilių šalia nebuvo. Kadangi prie gatvės krašto buvo ženklas, draudžiantis sustoti, M. M. pavažiavo iki pirmo įvažiavimo į kiemą ir, pasukęs į kairę, sustojo. Pareigūnas priėjo prie vairuotojo M. M., paprašė dokumentų, liepė išlipti iš automobilio. M. M. išlipo, pareigūnas darė jo apžiūrą, paskui apžiūrėjo automobilį, ten M. M. daiktuose rado pistoletą ir peilį. Tada M. M. pareigūnai pervertė ir uždėjo antrankius. Nematė, kur pareigūnai padėjo rastus daiktus. Tada vienas iš pareigūnų atliko jų daiktų apžiūrą. Kai atvyko antras policijos ekipažas, bendravimo tarp pirmojo ir antrojo ekipažo nebuvo, jie tarpusavyje nesiaiškino. Stovėdamas nusisukęs į sieną pajuto, kad buvo paimtas už pakaušio ir stumtas į sieną, po to nukrito ir nebeatsimena nieko. Kas paėmė už pakaušio ir stūmė į sieną, nematė. Atsitrenkė į sieną šonu, ne priekine veido dalimi. Nebuvo atsisukęs į pareigūną ir neaiškino, kad jau buvo patikrintas. Jam atrodo, kad sužalojimai padaryti atsitrenkus galva į sieną, tačiau jis galėjęs atsitrenkti galva ir į žemę griūdamas. Išbuvo policijos komisariate gal tris valandas, buvo išleistas apie vidurnaktį. Paskambino broliui, jis atvažiavo jį paimti ir nuvežė tiesiai į ligoninę. Ligoninėje nustatė ausies būgnelio plyšimą, po apžiūros paleido namo. Žinojo, kad M. M. turi pistoletą ir peilį, bet kad juos vežiojasi automobilyje, negalvojo. Tačiau nukentėjusysis patvirtino 2011-06-27 teisme duotus parodymus, kad kaltinamasis jam liepė išlipti iš automobilio, stoti prie sienos ir, pradėjus jį tikrinti, jis pareigūnui sakė, kad apžiūra jau buvo atlikta. (1 t., b. l. 194-195). Nukentėjusysis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, sustabdžius jų automobilį, pareigūnai M. M. paprašė pateikti dokumentus, o K. P. paprašė išlipti, nusivedė iki tarnybinio policijos automobilio, liepė ištraukti iš rūbų daiktus ir padėti ant priekinio automobilio dangčio, po to dar patikrino ar nieko rūbuose neliko, vėliau liepė susirinkti daiktus ir sėsti atgal į automobilį (I tomas, 93-94, 62-64). Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas A. Z. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 važiavo su pusbroliu K. P. ir jo draugu M. M. visureigiu „Mersedes“, kurį vairavo M. M.. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, kai paskui juos važiuojantys policijos pareigūnai sustabdė jų automobilį. Prie automobilio priėjo vienas pareigūnas iš vienos automobilio pusės, o kitas pareigūnas iš kitos automobilio pusės. Pareigūnas paprašė M. M. pateikti dokumentus, o kitas pareigūnas paprašė atidaryti daiktadėžę. Policijos pareigūnai išsivedė K. P., o kai baigė jo apžiūrą, įsodino atgal į visureigį. Po to iš automobilio išlaipino M. M. ir nusivedė jį prie savo tarnybinio automobilio. Jis girdėjo kaip pareigūnai susiginčijo su M. M.. Jie abu su K. P. stovėjo nusisukę į sieną, jis prie sienos stovėjo K. P. iš dešinės pusės, metro atstumu, rankas uždėję ant sienos, kojas praskėtę. Jų automobilyje policijos pareigūnai rado ginklą. Netrukus atvyko ir antras policijos ekipažas ir kažkas suriko „narkata“. K. P. atsisuko į M. M., norėdamas pasižiūrėti, ką pareigūnai jam daro. Tuo metu prie K. P. pribėgo vienas pareigūnas ir trenkė jo galvą į sieną. Kai tai įvyko, K. P. savo galvą buvo pasukęs į kairę pusę. Nuo smūgio K. P. nugriuvo ant žemės ir kurį laiką nesikėlė, nejudėjo. Po to tas pats pareigūnas nugriuvusiam K. P. uždėjo antrankius, pastatė jį ant kojų ir atrėmė į sieną. Po kiek laiko, policijos pareigūnai juos nuvežė į policijos nuovadą, patikrino blaivumą ir nuvedė į kamerą (1 t., b. l. 195-196).

Liudytojas A. B. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 dirbdamas Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliu su kolega E. Č. apie 20.00 ar tai 21.00 val. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“, kur pastebėjo automobilį „Mercedes“, kurio vairuotojas rodė posūkio signalą į dešinę, tačiau pasuko į kairę pusę, todėl nutarė jį patikrinti. Šiam automobiliui iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, pradėjo jį stabdyti, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir specialų garso signalą. Visureigis sustojo tik tada, kai įsuko į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, t.y. nuo stabdymo vietos nuvažiavęs apie 100 metrų. Visureigio vairuotojo M. M. buvo paprašyta parodyti reikiamus dokumentus, o kolega E. Č. liepė iš automobilio išlipti K. P., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, nes jis turėjo apžiūrėti automobilį. K. P. išlipus, buvo atlikta jo apžiūra. Patikrinus M. M. pateiktus dokumentus, jis liepė jam išlipti iš automobilio, nes reikėjo atlikti apžiūrą. M. M. apžiūrą atlikto kolega E. Č., tačiau jis nesileido apžiūrimas, todėl buvo panaudota prievarta ir uždėti antrankiai. M. M. apžiūros metu vidinėje kišenėje buvo rastas peilis, o atidarius automobilio daiktadėžę rastas ginklas. Patikrinus ginklą pamatė, kad jis su guminėmis kulkomis. Rasti ginklai buvo padėti ant jų tarnybinio automobilio stogo. Į pagalbą iškvietė antrą policijos ekipažą, kuriam atvykus, E. Č. laikė M. M. prispaudęs savo kūnu ant tarnybinio automobilio dangčio, o jis apžiūrinėjo visureigį. Kai jis tai darė, K. P. ir A. Z. buvo liepta stovėti veidu į sieną, tačiau nukentėjusysis stovėjo atsukęs nugarą į sieną ir veidu į juos. Kai atvyko antrasis ekipažas, K. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis girdėjo kaip kolega R. Z. liepė K. P. išsitraukti rankas iš kišenės ir stoti prie sienos, tačiau jam nepaklusus, buvo uždėti antrankiai. Kai K. P. kolegos nuvedė į automobilį, jis atrodė normalus, jokio išskirtinumo nebuvo. Jis nematė, kad R. Z. būtų smūgiavęs K. P. į ausį (1 t., b. l. 196-197).

Liudytojas D. B. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 dirbo Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliu su kaltinamuoju R. Z. ir gavo pranešimą, kad kitam ekipažui reikalingas pastiprinimas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį visureigį, o jam iš galo stovėjo tarnybinis automobilis. Matė du jaunuolius, kurie vaikščiojo, šūkavo. Kolega E. Č. buvo prispaudęs savo kūnu vieną vaikiną ant tarnybinio automobilio variklio dangčio, ant kurio stogo buvo padėtas ginklas. Tie du vaikinai vaikščiojo tarp tarnybinio automobilio ir pastato sienos, todėl jiems buvo liepta atsitraukti nuo tarnybinio automobilio. Nukentėjusysis K. P. reikalavo paleisti M. M., reiškė savo emocijas, buvo agresyvus. Visą tai jis darė nugarą atsukęs į sieną. K. P. nepaklusus, R. Z. liepė nusisukti veidu į sieną, nes reikėjo atlikti jo apžiūrą, tačiau K. P. jo neklausė, reiškė nepasitenkinimą, gestikuliavo rankomis, rankas įsikišo į kišenę ir sakė, kad nieko neleis tikrinti. Tada R. Z. priėjo prie jo, pasuko už rankos veidu į sieną, liepė ištraukti rankas iš kišenių, kad galėtų atlikti išorinę asmens apžiūrą. K. P. ištraukė rankas iš kišenių, atsisuko į R. Z. ir pradėjo artėti prie kaltinamojo, o šis reikalavo stovėti vietoje ir nesiartinti. Nukentėjusysis toliau gestikuliavo rankomis, nors R. Z. jam liepė nusiraminti, nesipriešinti. Jis šaukė „ko tu nori“, „nieko aš tau nerodysiu“. Kadangi K. P. taip elgėsi, neklausė policijos pareigūno nurodymų, R. Z. paėmė jį už pečių, priekiu paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. R. Z. į sieną jo netrenkė, nes tarp jo ir sienos buvo nemažas atstumas. Jis nematė, kad R. Z. būtų sudavęs K. P. į ausį, kad būtų pastūmęs į sieną ar kaip kitaip jam sudavęs (1 t., b. l. 197-199).

Liudytojas E. Č. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 dirbo Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliu su kolega A. B.. Tarp 20.00 ir 21.00 val. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“, kur pastebėjo juodos spalvos automobilį „Mercedes“. Juos pastebėję vaikinai pradėjo keistai elgtis. Visureigiui pasukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie pradėjo visureigį stabdyti, įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir specialų garso signalą. Automobilis sustojo tik už 100 metrų. Automobiliui sustojus, jis paprašė priekyje sėdėjusio keleivio išlipti ir nusivedęs prie tarnybinio automobilio atliko jo apžiūrą. Neradęs neleistinų daiktų, liepė jam atsistoti prie šalia esančios pastato sienos. Po to M. M. jis liepė išlipti iš mašinos ir ištraukti daiktus iš kišenių, tačiau šis tai daryti atsisakė. Atliekant M. M. apžiūrą, M. M. priešinosi, muistėsi, stvėrė jam už liemenės, todėl priėjo kolega A. B. ir padėjo uždėti M. M. antrankius. Tikrinant M. M., jo vidinėje striukės kišenėje rado išlankstomą peilį „plaštakę“, o automobilio daiktadėžėje buvo rastas dujinis revolveris su šoviniais. Rastus neleistinus daiktus padėjo ant tarnybinio automobilio stogo. K. P. ir A. Z. buvo liepta stovėti prie sienos, tačiau K. P. vaikščiojo, atsisukęs į juos kalbėjo, rankas laikė kišenėse. Kadangi vaikinus reikėjo pristatyti į policijos komisariatą, automobilyje buvo rastas ginklas, todėl jie išsikvietė pastiprinimą. Po kelių minučių atvykus antrajam ekipažui, K. P. buvo atsisukęs į juos. R. Z. liepė K. P. nustoti vaikščioti ir stovėti prie sienos, o jam nepaklusus, buvo kaltinamojo perverstas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Jis nematė, kad kuris nors iš pareigūnų K. P. būtų smūgiavęs. Nematė, kad K. P. būtų praradęs sąmonę. Jei būtų taip nutikę, jam niekas nebūtų dėję antrankių, o būtų tuoj pat kvietę greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 199-200).

Liudytojas D. V. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 dirbo policijos komisariate, (duomenys neskelbtini), budėtojo padėjėju, kai per radijo ryšį išgirdo pareigūnų balsą, kad stabdo automobilį, kuris iš karto nestojo. Girdėjo, kaip pareigūnai nurodė, kad automobilyje rado ginklą, peilį, todėl paprašė pagalbos. Suprato, kad į įvykio vietą nuvyko kitas pareigūnų ekipažas ir tris asmenis pareigūnai pristatė į policijos komisariatą. Trečiasis keleivis buvo nepilnametis. Vieno iš jų rūbai buvo purvini. Sulaikymo priežastis, nepaklusimas pareigūnų reikalavimams, o vienas iš jų dar ir priešinosi. Administracinių teisės pažeidimo protokolą surašė asmeniui, kuris nevykdė pareigūnų reikalavimų. Asmenys nebuvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl surašius administracinių teisės pažeidimo protokolus, jie buvo paleisti. Nei vienas iš jų sveikata nesiskundė, nesakė, kad kas nors skauda, pykina. Nepamena, kad pas kurį iš šių asmenų būtų buvusios sumušimo žymės ant veido. Praėjus kelioms valandoms po šių jaunuolių paleidimo, ligoninės įvykių registre jis pamatė, kad yra padarytas asmeniui kūno sužalojimas. Visą šią informaciją iš ligoninės gavo Šiaulių VPK, kurie viską ir aiškinosi. Komisariate nei vienas iš šių vaikinų nenurodė, kad buvo sumuštas. Greitosios medicinos pagalbos iškviesti niekas neprašė (1 t., b. l. 200-201).

Liudytojas M. M. 2011-06-27 teisme paaiškino, kad 2010-10-28 jis pasiėmė tėvo automobilį „Mercedess ML 55“, nes su draugu K. P. ir jo pusbroliu A. Z. norėjo pasivažinėti po miestą. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią prie tilto šalia „(duomenys neskelbtini)“ ir ten sutiko du uniformuotus policijos pareigūnus. Degalinėje jie išgėrė kavos ir nusprendė važiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Įsisukus į Stoties gatvę, pamatė iš paskos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris įjungė švyturėlius. Kadangi toje vietoje sustoti nebuvo galima, jis pavažiavo apie 20 metrų toliau ir parodęs posūkį į kairę, sustojo. Prie jų priėjo du pareigūnai, t.y. A. B. priėjo prie jo, o prie K. P. priėjo pareigūnas E. Č.. E. Č. atidarė automobilio dureles ir patikrino automobilio daiktadėžę, o jis A. B. padavė reikalaujamus dokumentus. E. Č. išsivedė iš automobilio K. P., pastatė veidu į sieną, patikrino ir leido grįžti į automobilį. A. B. jam liepė išlipti iš automobilio ir paėmęs už striukės, nusivedė prie savo tarnybinio automobilio. E. Č. jam liepė iškraustyti savo kišenes, todėl jis ištraukė telefoną, piniginę, tačiau sulankstomo peilio neištraukė. Pareigūnas jam liepė praskėsti kojas ir parvertė jį ant automobilio variklio dangčio. Jie iškvietė kitą policijos ekipažą. A. B. paėmė iš automobilio ginklą. Kai atvyko kitas ekipažas, A. B. jį buvo užgulęs visu svoriu ir prispaudęs galvą prie automobilio dangčio. Jis matė kaip A. Z. ir K. P., klausydami pareigūnų nurodymų, stovėjo prie sienos, veidus atsukę į sieną. Matė kaip R. Z. pribėgo prie K. P. ir visa savo jėga trenkė jo galvą į sieną. Nuo šio smūgio K. P. krito ant žemės ir neteko sąmonės. K. P. stovėjo jam iš kairės, kadangi jo galva buvo prispausta prie automobilio, jis matė tik patį momentą, kai kaltinamasis buvo prie K. P.. Peilį po įvykio jam gražino ir baudos už tai neskyrė. Už revolverio laikymą jam skyrė nuobaudą ir jį konfiskavo. Jis turi nuoskaudą dėl pareigūnų E. Č. ir R. Z. veiksmų. Pašaudyti į taikinius kartais su juo važiuodavo K. P.. (1 t., b. l. 201-202).

Liudytojas D. M. 2011-08-24 teisme paaiškino, kad 2010 m., datos tiksliai nepamena, kaltinamasis ir kiti pareigūnai į Šiaulių apskr. VPK OVS, adresu Tilžės g. 59, Šiauliai, pristatė tris vaikinus, kurių vienas buvo nepilnametis. Vaikinai buvo pristatyti, nes priešinosi pareigūnams. Nei pas vieną iš pristatytų vaikinų jokių sužalojimų jis nematė, jų rūbai nebuvo nei kruvini, nei suplėšyti, nei vienas iš jų niekuo nesiskundė, gydytojo niekas neprašė. Visiems trims vaikinams buvo patikrintas blaivumas, ir jie išleisti į namus. Kitos dienos ryte jie gavo pranešimą, kad vienam iš trijų vaikinų yra nustatyta ausies ar galvos trauma (II t., b. l. 13).

Liudytoja J. A. 2011-10-17 teisme paaiškino, kad ji dirba Šiaulių ligoninėje ir apžiūrėjo K. P.. Jo trauma buvo šviežia. Tai buvo matyti iš ausies būgnelio vaizdo, nes jo kraujagyslės buvo paryškėjusios. K. P. jai teigė, kad prieš dvi valandas buvo įvykusi trauma, kurios metu jam trūko būgnelis. Pagal būgnelio plyšimą, tai galėjo būti tuo laikotarpiu, kurį ir nurodė nukentėjusysis. Toks sužalojimas galėjo būti nuo smūgio, atsitrenkus kur nors, susidarius oro bangai. Jei smūgis buvo stiprus, nuo jo gali plyšti būgnelis. Plyšimui įtakos turi smūgis į kietą daiktą, tačiau, ar įtakos turi grublėtas, tinkuotas sienos paviršius, ji pasakyti negali. Be to, galimas variantas, kad jei asmuo buvo prieš tai patyręs būgnelio traumą, tačiau ne tokią stiprią, kad plyštų būgnelis, o vėliau patyrė silpnesnę traumą, gali būgnelis plyšti. Jei asmuo seniau buvo sirgęs ausies perforacija, tai toje vietoje jo būgnelis yra plonesnis. Giliai nardant, skraidant lėktuvu gali plyšti būgnelis. Jei būgneliai yra sveiki, nuo tokių veiksmų jokio poveikio neturėtų likti, kad vėliau jie plyštų (II t., b. l. 34).

Ekspertas H. D. 2011-10-07 teisme paaiškino, kad 2010-10-29 apie 13 val. į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyrių kreipėsi K. P. Rasti sužalojimai kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, kairiame žande ir kairėje smakro pusėje. Anksčiau K. P. dėl šių sužalojimų buvo konsultuotas ligoninėje dirbančio neurologo. Dėl patirtų sužalojimų, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Rasti nubrozdinimai nurodė, kad nuo smūgio į galvos sritį, galva buvo trenkta į kietą, buką daiktą, ne visiškai lygiu paviršiumi. Ausies būgnelis gali plyšti nuo slėgio pakitimo. K. P. buvo nuvykęs konsultuotis ir dėl smegenų sukrėtimo, nes jis teigė, kad jį pykino, vėmė, svaigo galva, tačiau smegenų sukrėtimas jam nebuvo diagnozuotas. Toks plyšimas dažniausia sugyja savaime, kartais skiriami antibiotikai, norint išvengti infekcijos. Ausies būgnelis sugyja per kelias savaites. Kai K. P. atvyko, jis vizualiai apžiūrėjo jo ausį ir nustatė K. P. padarytus išorinius sužalojimus. Išoriniai nubrozdinimai jam buvo padaryti vienos paros laikotarpyje. Vidinio sužalojimo senumo nėra galimybės nustatyti. Būgnelio plyšimas yra tiesiogiai susijęs su slėgio pakitimu. Atsitrenkus į tinkuotą sieną būgnelio plyšimas priklauso ir nuo smūgio stiprumo, galvos judėjimo greičio. Per 12 praktikos metų, retas atvejis, kad atsitrenkus į sieną, plyštų ausies būgnelis, nes tai dažniausia pasitaiko nuo tiesioginio smūgio į ausį (II t., b. l. 25-26).

Ekspertas H. D. 2011-11-18 teisme paaiškino, kad K. P. sužalojimai buvo padaryti kietu buku paviršiumi. Visi nubrozdinimai yra kairėje veido pusėje, kaip ir sužalotas kairės ausies būgnelis. Jei nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir kairė galvos pusė kontaktavo su paviršiumi, judinant šiek tiek galvą, kai ji yra prispausta, susidaro nubrozdinimai, o būgnelio plyšimas susidarė jau pirminio veiksmo metu. Nuo muistymosi ausies būgnelis neplyšta, o gali gautis tik išoriniai sužalojimai. Nubrozdinimai susidaro tik pastūmus ir kontaktavus su kietu buku paviršiumi. Tai, kad asfalto paviršius buvo drėgnas, neturi jokios įtakos sužalojimams, nes asfalto paviršius vis tiek išlieka kietas. Sužalojimo mechanizmas yra tas pats ir nesvarbu ar atsitrenkta buvo į sieną, ar į grindinį. Nuo pastūmimo, kai nėra smūgio, išorinių žymių nebūna, nes turi būti smūgis, kad susidarytų kraujosruva ar kokia kita žymė. Pagal sužalojimų lokalizaciją, visi sužalojimai yra kairėje pusėje. Visi sužalojimai galėjo gautis vienu momentu, atsitrenkus tik vieną kartą. Jokių žymių dešinėje galvos pusėje, pakaušio srityje nebuvo. Jo atliktos apžiūros metu, buvo remtasi ligoninės pateiktais dokumentais ir nustatyta, kad visi sužalojimai buvo tik kairėje pusėje. Tiksliai ir kategoriškai negalima pasakyti, ar griūnant pačiam K. P. būtų tokio pobūdžio sužalojimas (II t., b. l. 45).

Iš 2010-10-29 specialisto išvados Nr. G 1441/10(04) matyti, kad K. P. kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste, kairiame žande ir kairėje smakro pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 3-4)

Iš 2010-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) įvažiavime tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88).

Profesinių pareigų vykdymas – situacija, kai žalą baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ar pareigas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos XIII dalies 123 punkte numatyta, kad patrulio pareigūnai, sulaikydami ir pristatydami į policijos įstaigą asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitą prievartą naudoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuotos prievartos panaudojimo sąlygos, o būtent nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas arba specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. To paties įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą ir t.t.