- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- I-368-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01543-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai
- Advokatai
- Ieva Darandė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ievai Darandei, atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-04-15 pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2016-03-07 sprendimą Nr. (I.34) 7R-1909 „Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjo prašymą spręsti iš naujo; 2) sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad jis taikomas smurtinių nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atžvilgiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams (b. l. 1–5).
Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-165/2015 pripažino kaltu A. K. (A. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 straipsnį (dėl nusikaltimo žmoniškumui) ir priteisė iš jo neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo motinai, kuri proceso metu mirė. Tačiau A. K. jokio turto Lietuvos teritorijoje neturi ir atlyginti priteistos neturtinės žalos neturi galimybių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, prašydamas kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu (trėmimu) padarytą žalą. Atsakovė atsisakė tenkinti jo prašymą, nes trėmimas vyko iki 2005 m. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovė, prieštarauja teisinės valstybės ir teisingumo konstituciniams principams. Pabrėžė, kad Įstatymo 20 straipsnio nuostata, jog už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atlyginama, kai jie padaryti po 2005 m., užkerta kelią realiai gauti žalos atlyginimą. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucija bei konstituciniai principai. Minėtus nusikaltimus padarę asmenys yra itin senyvo amžiaus ir paprastai neturi turto bei pajamų.