Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S. (D. S.), I. S., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje pateiktu atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu priklausanti 1/2 dalis turto.

Dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir antstolio veiksmų

10. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

13. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/02827 pagal VMI 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-69547 dėl 820 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos VMI naudai. Antstolis 2020 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktu Nr. S1e-85157 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2020 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktu Nr. S1e-85165 – transporto priemonę „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui D. S. ir I. S. per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nustatytu terminu tokio sutikimo nepateikus, antstolio padėjėja 2020 m. spalio 22 d. pateikė pasiūlymą per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

15. Vykdomojoje byloje taip pat pateikta skolininko D. S. ir suinteresuoto asmens I. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Povedybinė sutartis, jos 2 punkte sutarties šalys susitarė, kad visas turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo transporto priemonės buvo įgytos ir antstolio 2020 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktais Nr. S1e-85157 ir Nr. S1e-85165 areštuotos dar iki šalių 2020 m. rugsėjo 25 d. povedybinės sutarties sudarymo, neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentu, kad povedybine sutartimi šalys pasidalijo ir ginčo transporto priemones. Povedybinės sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl turto, įgyto bet kurio sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos, teisinio režimo, bet ne dėl turto, kuris buvo šalių įgytas iki sutarties sudarymo dienos, pasidalijimo. Vadinasi, antstolis, nustatytu terminu nesulaukęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, teisėtai ir pagrįstai pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pasiūlė VMI kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos

17. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pažymi, kad šiuo atveju yra būtina nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, siekiant panaudoti turtą racionaliau, arba kad iš šio turto, kaip atskiro turto vieneto, galėtų būti atliktas priverstinis išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu suinteresuoto asmens vertinimu.

18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Vadinasi, nukrypti nuo CK 3.123 straipsnio 1 dalies lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.

19. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokia apimtimi suinteresuotas asmuo nori nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje nepateikti duomenys apie ginčo transporto priemonių vertes, jų būklę ir realią galimybę iš jų išieškoti (pažymėtina, kad transporto priemonės „BMW 330“ eismas vykdomosios bylos duomenimis yra draudžiamas). Taip pat byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, jog toks nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nepažeistų išieškotojos ir skolininko interesų balanso.

20. Be to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Nagrinėjamu atveju prašydamas pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo iš esmės siekia ne dalies bendrame turte nustatymo, bet bendro turto padalijimo, o tai yra negalima pagal CPK 667 straipsnį.

21. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu priklausančią 1/2 dalį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.