Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „LiTak-Tak“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2019-03-15 teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. vasario 25 d. EIM rašte Nr. (40.2-12)3-737 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl 2018 m. sausio 15 d. Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti sprendimo priėmime dalyvavusių asmenų tarnybinės atsakomybės; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos ekonomikos ministeriją pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų, dalyvavusių priimant neteisėtą 2018 m. sausio 15 d. Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) sprendimą, tarnybinės atsakomybės; 3) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 23–31).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018-12-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4736-756/2018 (toliau – ir LVAT Sprendimas) patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-06-0 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Komisijos priimtą sprendimą. Nurodė, kad 2019-02-13 raštu Nr. LIT(S)-1362 (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Ministeriją, prašydama pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Nurodė, kad Ministerija pareiškėjai pateikė Raštą, kuriame nurodė, kad LVAT Sprendime nebuvo konstatuota, kad Ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros Komisijos nariams, tyrimo procedūra nebus atliekama.

Pareiškėja mano, kad kadangi neteisėtą sprendimą priėmė Komisija, kurią sudarė įvairių institucijų deleguoti atstovai, veikiantys juos delegavusių institucijų vardu, institucijos, tame tarpe ir Ministerija privalėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnai asmeniškai, t. y. dalyvaudami Komisijos veikloje, atliko teisės aktams prieštaraujančius veiksmus ir tokiu būdu pažeidė jiems taikomus reikalavimus. Pažymėjo, kad Komisija, pareiškėjo pateikto prašymo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus gero viešojo administravimo reikalavimus ir principus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atliktas tyrimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Teigia, kad Ministerija privalėjo imtis pareiškėjos prašomų veiksmų.

Pareiškėja skunde pažymėjo, kad net ir pradėjus bei užbaigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, tarnybinė nuobauda nebūtinai bus skiriama, todėl aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo termino nėra aktualios. Pažymėjo, kad LVAT Sprendime aiškiai ir vienareikšmiškai konstatavo, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, todėl ne vėliau nei 2018-12-28, t. y. po LVAT sprendimo priėmimo praėjus ne daugiau kaip 5 darbo dienoms, Ministerijos ir institucijų, kurių darbuotojai yra Komisijos nariai, vadovybės privalėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad pažeidimo faktas buvo konstatuotas 2018-12-18 LVAT Sprendimu, todėl tarnybinė nuobauda šiuo atveju turi būti skiriama vėliausiai iki 2019-05-18. Dėl šios priežasties senaties termino, skirto tarnybinei nuobaudai skirti, pradžia siejama ne su tarnybinio nusižengimo padarymo, bet su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu.

Pareiškėja skunde taip pat dėsto aplinkybes dėl trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento (toliau – ir Departamentas) 2019-02-21 rašto (toliau – ir Departamento Raštas Nr. 1) ir 2019-03-01 rašto (toliau – ir Departamento Raštas Nr. 2). Pažymėjo, kad pareiškėja Raštu taip pat informavo Departamentą apie galimai atliktus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus. Paaiškino, kad Departamento Raštuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktos nepagrįstos išvados dėl tarnybinės atsakomybės skyrimo ypatumų. Mano, kad Departamentas privalėjo kreiptis į Ministeriją ir informuoti ją apie būtinybę atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 73–76). Paaiškino, kad Ministerija, atlikusi administracinę procedūrą, laikydamasi VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų, priėmė Ministerijos Raštą, kuriuo atsisakė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimus, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Nurodė, kad Ministerijos sprendimas atsisakyti taikyti tarnybinės atsakomybės procedūrą nesukelia pareiškėjai įpareigojimų, nepažeidžia jos teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69–71). Paaiškino, kad LVAT Sprendimu pripažino, kad Ministerijoje sudarytos Komisijos 2018-01-15 sprendimas UAB „LiTak-Tak“ atžvilgiu buvo neteisėtas. Departamento nuomone, galimo tarnybinio nusižengimo padarymo diena šiuo atveju būtų 2018-01-15, t. y. kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, o ne kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė Sprendimą pripažinti neteisėtu Komisijos sprendimą. Pažymėjo, kad turi būti taikomas 6 mėnesių senaties terminas nuobaudai skirti. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėtų būti pradedamas dėl pasibaigusio senaties termino nuobaudai skirti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu kreipėsi į Ministeriją, į institucijų, kurių darbuotojai yra Komisijos nariai (į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Valstybinės atominės saugos inspekciją, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centrą, Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybą) vadovybes (raštą teikiant Ministerijai ir prašant perduoti jį visoms minėtoms institucijoms) su prašymu pradėti tyrimą dėl 2018-01-15 Komisijos sprendimo. Pareiškėja skunde Ministerijos prašė pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų, dalyvavusių priimant 2018-01-15 Komisijos sprendimą, tarnybinės atsakomybės (b. l. 11-14). Ministerija priėmė skundžiamą 2019-02-25 sprendimą, kuriame konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros Komisijos nariams ir tyrimo procedūra atlikta nebus (b. l. 16-17). Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo: 1) panaikinti ginčijamą Sprendimą; 2) įpareigoti Ministeriją pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų, dalyvavusių priimant 2018-01-15 Komisijos sprendimą, tarnybinės atsakomybės; 3) priteisti Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017, 2017-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-624/2017 ir kt.). Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad LVAT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4736-756/2018 patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Komisijos priimtą Sprendimą. Pareiškėja 2019-02-13 raštu Nr. LIT(S)-1362 kreipėsi į Ministeriją, į institucijų, kurių darbuotojai yra Komisijos nariai (į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Valstybinės atominės saugos inspekciją, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centrą, Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybą) vadovybes su prašymu pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų, priėmusių Komisijos sprendimą (kuris LVAT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažintas neteisėtu) tarnybinės atsakomybės (b. l. 32–35).

Poveikio priemonių taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, kadangi tai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja skundžia Ministerijos atsisakymą pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės, tačiau Ministerijos atsisakymas pradėti tyrimą pareiškėjos teisių ar pareigų nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėja nenurodo, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekiama apginti pareiškus šį reikalavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjai nėra suteikta teisė teismine tvarka reikalauti, kad Ministerija pradėtų tyrimą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės remiantis žemiau išvardytais argumentais.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens. Taigi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas yra valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens (institucijos) diskrecija, t. y. asmuo, turintis teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, gavęs informaciją apie galimai valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti tokį tyrimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-442/2018, 2018-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018). Taigi pareiškėjai teisiniu reguliavimu nėra suteikta išimtinė teisė inicijuoti tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad kreipęsis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikus minėtą prašymą atsakovei, jos subjektinės teisės užtikrinimas pasireiškė tuo, kad atsakovė privalėjo ištirti tokį pareiškėjos kreipimąsi Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju valstybės tarnautojų, dalyvavusių priimant 2018-01-15 Komisijos sprendimą patraukimas drausminėn atsakomybėn, jokios įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams neturi. Todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą, vertintina tik tai, ar atsakovas, 2019-02-25 raštu Nr. (40.2-12)3-737 atsakydamas į pareiškėjos kreipimąsi, laikėsi skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos. Atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagrįstumas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 34 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje; 4.2 punkte nustatyta, kad atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo 2019-02-13 raštą Nr. LIT(S)-1362, būtų pažeidęs Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Ginčijame atsakovo sprendime aiškiai ir argumentuotai nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo remtasi vertinant pareiškėjos kreipimosi turinį, pateikti motyvai dėl atitinkamo sprendimo priėmimo, Ministerija laikėsi reglamentuotų terminų. Konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamą atsakovės sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu bei tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ministeriją pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojų, dalyvavusių priimant neteisėtą 2018-01-15 Komisijos sprendimą, tarnybinės atsakomybės.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „LiTak-Tak“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.