Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LAASDPS, profesinė sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 2R-195(4R-390) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) išnagrinėti ginčą iš esmės ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (16-4)-D8-4053 nurodytą sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) direktoriaus S. V. elgesio; 3) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus RAAD direktoriaus S. V. elgesio nurodytomis aplinkybėmis.Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti pavaldžios institucijos vadovo veiksmus. Komisija sprendimu atsisakė priimti šį skundą kaip nežinybingą ir jį grąžino. Šis sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 26 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį. Ginčas turėjo būti nagrinėjamas Komisijos, nes buvo kilęs dėl centrinio administravimo subjekto (Aplinkos ministerijos) neveikimo.Nurodė, kad pareiškėjas yra šakinė profesinė sąjunga, įsteigusi struktūrinį padalinį (skyrių) Alytaus RAAD. LAASDPS 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. LAA17-10(16) kreipėsi į Aplinkos ministeriją, informuodama apie Alytaus RAAD direktoriaus S. V. elgesį, be kita ko, nurodydama, jog jis galimai elgiasi neetiškai, taip pat prašydama, kad Aplinkos ministerija atliktų tyrimą ir įvertintų S. V. veiksmus, 2016 m. vasario 11 d. paimant diktofoną prieš pavaldaus darbuotojo J. J. valią (jis yra ir LAASDPS atstovas bei valdybos narys). Aplinkos ministerija 2016 m. kovo 10 d. rašte Nr. (16-4)-D8-1848 nurodė, kad nemato pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą, o 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. (16-3)-D8-2071 – jog S. V. veikla 2015 m. buvo įvertinta labai gerai ir jam suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė. Po to, kai Aplinkos ministerija atsisakė įvertinti Alytaus RAAD vadovo elgesį, LAASDPS 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. LAA17-33(16) kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir nurodė, kad atsirado papildomų įrodymų, patvirtinančių galimai netinkamą S. V. elgesį. LAASDPS 2016 m. balandžio 5 d. buvo pateikta 2016 m. kovo 25 d. Alytaus RAAD atlikto tarnybinio patikrinimo išvada Nr. V1-16(1) „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, jog 2016 m. vasario 11 d. S. V. prašė duoti diktofoną, tačiau „J. J. diktofoną duoti atsisakė <...>. Diktofonas buvo paimtas“. Šiuos S. V. veiksmus LAASDPS prašė Aplinkos ministerijos įvertinti ir atlikti tarnybinį tyrimą bei nustatyti, ar S. V. nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos nuosavybės neliečiamybės, ar laikėsi įstatymų, paimdamas privatų daiktą, ar nepažeidė Valstybės tarnautojų etikos kodekso, ar neviršijo savo, kaip vadovo įgalinimų, prieš jam pavaldų valstybės tarnautoją. Nepaisant pakartotinio LAASDPS kreipimosi, Aplinkos ministerija nenagrinėjo prieš tai paminėtame rašte nurodytos informacijos ir nepradėjo S. V. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo, informuodama, kad nėra pagrindo teigti, jog Alytaus RAAD direktoriaus veiksmai buvo neteisėti ir neetiški. LAASDPS nuomone, toks Aplinkos ministerijos neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Pažymėjo, kad šioje byloje LAASDPS nėra tarnybinio ginčo šalis (nei savarankiškai, nei veikdama kaip atstovas), o ginčas yra dėl viešojo administravimo subjekto (Aplinkos ministerijos) neveikimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę: „Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.“ Aplinkos ministerija, gavusi oficialų kreipimąsi, kuriuo informuojama apie galimą pavaldaus tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, neveikė įstatymo nustatytu būdu – nepradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Be to, atsakovas pažeidė ir LAASDPS subjektinę teisę siūlyti traukti atsakomybėn konkretų pareigūną. Šios teisės pažeidimas neleidžia LAASDPS siekti pagrindinio veiklos tikslo – užtikrinti, kad LAASDPS nariai dirbtų saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis, nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai (be kita ko, ir valstybės tarnautojų etikos taisyklės). Ginčas byloje dėl to, ar Alytaus RAAD vadovui turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda, nekyla. Konkrečios situacijos įvertinimas (nuobaudos paskyrimas ar nepaskyrimas) galės būti atliktas tik ištyrus visas aplinkybes atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Aplinkos ministerija gavo LAASDPS 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. LAA17-6(16), kuriuo buvo prašoma vertinant Alytaus RAAD direktoriaus elgesį, atsižvelgti į rašte nurodytas aplinkybes, bei šį raštą (informaciją) perduoti Valstybės tarnybos departamento direktoriaus sudarytai vertinimo komisijai. Aplinkos ministerija šį raštą išnagrinėjo ir į jį atsakė 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (16-3)-D8-999, kuriame nurodė, kad Alytaus RAAD direktoriaus S. V. tarnybinės veiklos vertinimą aplinkos ministras atliko teisės aktų nustatyta tvarka ir šis LAASDPS raštas bus pateiktas Įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Aplinkos ministerija gavo LAASDPS 2016 m. vasario 11 d. prašymą Nr. LAA17-10(16) „Dėl Alytaus RAAD vadovo veiksmų įvertinimo“, kuriame buvo teigiama, kad prieš profesinės sąjungos atstovą, valdybos narį ir Alytaus RAAD darbuotoją J. J. buvo panaudota fizinė jėga. Aplinkos ministerija dėl šiame rašte nurodytų teiginių atliko tyrimą, kurio metu buvo gauti LAASDPS rašte minimų Alytaus RAAD pareigūnų (S. V., J. J., R. M. ir J. J.) paaiškinimai ir su tuo susijusių dokumentų kopijos. Paaiškinimuose (išskyrus J. J.) nurodyta, kad paimant diktofoną smurtinės prievartos (fizinės jėgos) prieš J. J. niekas nenaudojo. Aplinkos ministerija kreipėsi į Alytaus AVPK, kuris 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 52-S-11714 nurodė, kad, atlikus įvykio aplinkybių procesinius veiksmus, buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus: dėl J. J. 2016 m. vasario 11 d. pareiškimo, kad Alytaus RAAD patalpose jėga atimtas diktofonas (2016 m. vasario 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) ir dėl Alytaus RAAD direktoriaus S. V. rašto dėl darbuotojų S. G. ir J. J. veiksmų (2016 m. vasario 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), taip pat pateikė 2016 m. vasario 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M‑1‑01‑0777-16) kopiją, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad S. V. ir I. J. nurodytas 2016 m. vasario 11 d. įvykio aplinkybes (tame tarpe ir tai, kad paimant diktofoną J. J. atžvilgiu smurtiniai veiksmai nebuvo naudojami) patvirtino J. J. teiginiai, jog paimant diktofoną smurtinio pobūdžio veiksmų J. J. atžvilgiu nenaudojo. Taip pat nurodyta, kad analogiškas minėto įvykio aplinkybes nurodė ir R. M. bei E. Š.. Aplinkos ministerijoje atlikus tyrimą, 2016 m. kovo 8 d. buvo parengta pažyma „Apie Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016‑02-11 prašymo tyrimo rezultatus“ bei Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (16‑4)-D8-1848 LAASDPS pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, nepasitvirtino teiginiai, jog prieš J. J. 2016 m. vasario 11 d. buvo naudojama fizinė jėga, todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus RAAD direktoriaus S. V. veiksmai buvo neteisėti ir neetiški. Minėtas Aplinkos ministerijos raštas yra išsamus ir motyvuotas, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas šio rašto teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Teigė, kad atsakovas 2016 m. kovo 4 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 4d-2016/l-302/3D-708 persiųstą LAASDPS 2016 m. vasario 23 d. pranešimą apie Alytaus RAAD vadovo veiksmus Nr. LAA17-12(16). Į šį pranešimą Aplinkos ministerija atsakė 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. (16-3)-D8-2071, kuriame nurodė, kad analogiško pobūdžio LAASDPS prašymus jau išnagrinėjo, o atsakymus pateikė Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (16-4)-D8-1848. Atsakyme papildomai nurodyta, kad Įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisija Alytaus RAAD vadovo S. V. 2015 m. tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir suteikė jam aukštesnę kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas atsakovo 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (16-3)-D8-2071 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pažymėjo, kad atsakovas gavo pareiškėjo 2016 m. balandžio 22 d. raštą Nr. LAA17‑33(16) „Dėl neišsamiai ištirto skundo“, kuriame teigiama, jog LAASDPS tikėjosi, kad Aplinkos ministerija atliks pavaldžios įstaigos vadovo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar neetiško elgesio tarnybinį tyrimą, taip pat pakartotinai buvo prašoma įvertinti S. V. veiksmus 5 aspektais (punktais). Atsakovas į šį LAASDPS raštą atsakė 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (16‑4)‑D8-4053. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundu prašoma panaikinti Aplinkos ministerijos sprendimą nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau atsakovo pateiktas atsakymas dėl S. V. veiksmų vertinimo iš esmės neginčijamas (neginčijamos Aplinkos ministerijos nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados), todėl pagrindo teigti, jog Aplinkos ministerija neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.Manė, kad Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (16-4)-D8-4053 nurodyto sprendimo nepradėti tarnybinio patikrinimo yra priskiriamas tarnybiniams ginčams. Tuo tarpu teisės aktuose įtvirtinta, kad bylas dėl tarnybinių ginčų, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros, sprendžia administraciniai teismai. Taigi pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą nėra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 21 d. pateikė skundą Komisijai, prašydamas įvertinti Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (16-4)-D8-4053 nurodyto sprendimo nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus RAAD direktoriaus elgesio teisėtumą ir pagrįstumą bei įpareigoti skundžiamą instituciją atlikti tarnybinį patikrinimą. Komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2R-195(4R-390) konstatavo, kad kilęs ginčas priskirtinas tarnybiniams ginčams, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą ir jį grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos sprendimą; išnagrinėti ginčą iš esmės ir panaikinti Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (16‑4)‑D8-4053 nurodytą sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus RAAD direktoriaus elgesio, taip pat įpareigoti Aplinkos ministeriją atlikti minėtą tarnybinį patikrinimą.Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Aplinkos ministerija gavo pareiškėjo 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. LAA17-6(16), kuriuo buvo prašoma vertinant Alytaus RAAD direktoriaus elgesį, atsižvelgti į rašte nurodytas aplinkybes bei šį raštą perduoti Valstybės tarnybos departamento direktoriaus sudarytai vertinimo komisijai. Atsakovas 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr.(16-3)-D8-999 pareiškėjui nurodė, kad Alytaus RAAD direktoriaus S. V. tarnybinės veiklos vertinimą aplinkos ministras atliko teisės aktų nustatyta tvarka, šis raštas persiųstas Įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Atsakovas gavo pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. prašymą Nr. LAA17‑10(16) „Dėl Alytaus RAAD vadovo veiksmų įvertinimo“, t. y. atlikti tarnybinį tyrimą dėl pavaldžios įstaigos vadovo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo arba neetiško elgesio, įvertinti S. V. veiksmus, ištirti jo elgesį 2016 m. vasario 11 d. paimant diktofoną prieš pavaldaus darbuotojo J. J. valią. Atsakovas dėl šiame rašte nurodytų teiginių atliko tyrimą: 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. (16‑4)‑D8‑1209 Alytaus RAAD direktoriaus paprašė pateikti pareiškėjo rašte minimų Alytaus RAAD pareigūnų (S. V., J. J., R. M., J. J.) paaiškinimus ir su tuo susijusių dokumentų kopijas. Iš J. J., R. G., I. J., R. M. paaiškinimų matyti, kad paimant diktofoną smurtinės prievartos (fizinės jėgos) prieš J. J. niekas nenaudojo. J. J. nurodė, jog parašė pareiškimą Alytaus AVPK dėl jo atžvilgiu naudotos prievartos. Atsakovas 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. (16‑4)‑D8‑1253 kreipėsi į Alytaus AVPK, kuris 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 52-S-11714 nurodė, jog, atlikus įvykio aplinkybių tyrimą, priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus: dėl J. J. pareiškimo, kad Alytaus RAAD patalpose jėga atimtas diktofonas ir dėl Alytaus RAAD direktoriaus S. V. rašto dėl darbuotojų S. G. ir J. J. veiksmų. Iš policijos nutarimų seka, kad J. J. atžvilgiu smurtiniai veiksmai nebuvo naudojami. Ši medžiaga atsakovo buvo vertinama atliekant tyrimą dėl pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. rašte nurodytų teiginių. Atsakovas 2016 m. kovo 8 d. parengė pažymą „Apie Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016-02-11 prašymo tyrimo rezultatus“ ir 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr.(16-4)-D8-1848 pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą, jog nepasitvirtino teiginiai, kad prieš J. J. 2016 m. vasario 11 d. buvo naudojama fizinė jėga paimant iš jo asmeninį diktofoną. Atsakyme taip pat pateikta informacija, kad Alytaus RAAD direktoriaus pavedimu, Alytaus RAAD agentūros vedėjo pavaduotojui J. J. ir vyriausiajam specialistui S. G. pradėtos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog Alytaus RAAD direktoriaus S. V. veiksmai 2016 m. vasario 11 d. buvo neteisėti ir neetiški. Šio atsakovo rašto pareiškėjas neskundė. Atsakovas 2016 m. kovo 4 d. gavo Lietuvos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 3 d. raštu persiųstą pareiškėjo 2016 m. vasario 23 d. raštą Nr. LAA17-12(16) „Pranešimas apie Alytaus RAAD vadovo veiksmus“. Atsakovas 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. (16-3)-D8-2071 nurodė, kad analogiško pobūdžio prašymus jau išnagrinėjo ir į juos atsakė Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (16-4)-D8-1848. Kartu šiame rašte nurodyta, kad Alytaus RAAD vadovo S. V. 2015 m. tarnybinė veikla Įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos įvertinta labai gerai, jam suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė. Pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (16‑3)-D8-2071 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovui raštą Nr. LAA17-33(16) „Dėl neišsamiai ištirto skundo“, kuriame prašoma pakartotinai vertinti S. V. veiksmus dėl 5 aspektų. Aplinkos ministerija į šį pareiškėjo raštą atsakė 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (16‑4)‑D8-4053, išsamiai pasisakydama dėl kiekvieno iš 5 punktų, nurodytų pareiškėjo rašte, nurodydama, kad pareiškėjo teiginiai dėl Alytaus RAAD direktoriaus S. V. neveikimo, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų galimų pažeidimų yra nepagrįsti.Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad Komisijos sprendime pagrįstai konstatuota, jog ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (16-4)-D8-4053 nurodyto sprendimo nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus RAAD direktoriaus elgesio priskiriamas tarnybiniams ginčams. Atsakovas į pareiškėjo raštus atsakė priimdamas atitinkamus sprendimus, ginčo, jog atsakymai pateikti, nėra. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylas dėl tarnybinių ginčų, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros, sprendžia administraciniai teismai. Taigi Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo pirmasis skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, kėlė 5 prašymus (aspektus) dėl S. V. elgesio ir išreiškė nuomonę, jog S. V. veiksmai gali būti įvertinti tik atlikus išsamų tarnybinį tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei dokumentus dėl pareiškėjo raštuose nurodytų teiginių (jis 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. pateikė paaiškinimus ir dokumentų kopijas), todėl teismas laikė, kad atsakovas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su Alytaus RAAD direktoriaus veiksmais. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl S. V. netinkamo elgesio (neteisėto ir neetiško) nepasitvirtino. Atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 19 straipsnio nuostatų, išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktą informaciją, surinko objektyvius duomenis, kurių pagrindu konstatavo, kad pateikta informacija nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog S. V. veiksmai neetiški ar neteisėti, atitinkamai pagrįstai nesiėmė veiksmų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Nepasitvirtinus pareiškėjo pateiktai informacijai, nesant oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, atsakovui nebuvo pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertino pareiškėjo raštus ir pateikė atsakymus (priėmė atitinkamus sprendimus) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją, todėl pagrindo panaikinti ginčijamą Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr.(16-4)-D8-4053 nurodytą sprendimą nėra. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą šioje dalyje, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus RAAD direktoriaus S. V. elgesio nurodytomis aplinkybėmis. Net ir įpareigojus asmenį atlikti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjo teisėms ir pareigoms tai neturėtų jokios įtakos, nes tokiu atveju tarnybinis patikrinimas būtų tik pradėtas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis būtinai būtų baigtas paskyrus atitinkamam valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai reikalavo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kai dėl jo pateiktos informacijos buvo atliktas tyrimas ir atsakovo diskrecijos ribose priimtas sprendimas nepradėti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros (tarnybinio nusižengimo tyrimo).

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes: 1) Aplinkos ministerija rėmėsi neįsiteisėjusiu policijos nutarimu (vėliau jis buvo skundžiamas ir ginčas atsakymo pateikimo metu nebuvo baigtas)? 2) policija vertino smurto panaudojimo ir nuosavybės paėmimo faktą, tačiau nesprendė S. V. etikos pažeidimo klausimų, o Aplinkos ministerijos buvo prašoma įvertinti Alytaus RAAD direktoriaus veiksmus ir etikos požiūriu; ministerija šio vertinimo neatliko, be objektyvaus tyrimo konstatuodama, kad etikos pažeidimas nepadarytas; 3) ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, tačiau neištirta ta aplinkybė, kaip asmeninis J. J. diktofonas pateko į Alytaus RAAD vadovo žinią, nesant tam teisėto pagrindo; dokumentuose fiksuota, jog J. J. atsisako perduoti diktofoną (tai nurodoma faktų fiksavimo pažymoje), o vėliau nurodoma, kad diktofonas yra paimtas; diktofoną policijai perdavė Alytaus RAAD administracija? 4) visi Aplinkos ministerijos tyrimai yra neoficialūs, atlikti ne įstatymo nustatyta tvarka (nesant teisės normų, reglamentuojančių tokius neoficialius tyrimus); teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti, kokia tvarka vadovaujantis buvo renkami paaiškinimai (nepradėjus tarnybinio patikrinimo); neoficialaus tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nepaaiškinta ir nepagrįsta, kodėl vadovaujamasi vienos pusės teiginiais, ignoruojant kitos pusės teiginius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė (teismo posėdžio metu nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė) dėl Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo pagrįstumo – nesiaiškino, ar dėl visų 5 aspektų Aplinkos ministerija pateikė atsakymus.Teigia, kad nei teismo sprendime, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo atsakyta į profesinės sąjungos raštus, be to, teismas nusišalino nuo bylos aplinkybių tyrimo, konstatuodamas, jog nuobaudų skyrimo klausimai yra vadovo diskrecija, todėl nereikalauja papildomo vertinimo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai siaurino LAASDPS, kaip pareiškėjo, teisę reikalauti atsakingų asmenų atsakomybės ir netinkamai taikė Profesinių sąjungų įstatymo 19 straipsnio normas. Dėl visų prieš tai paminėtų aplinkybių tinkamo ištyrimo, administracinė byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes ginčas kilęs dėl centrinio administravimo subjekto (Aplinkos ministerijos) neveikimo (atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą), o ne dėl tarnybos santykių. ABTĮ 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta, kad tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, savarankiško, nepavaldaus pareiškėjo (profesinės sąjungos) ir viešojo administravimo institucijos (Aplinkos ministerijos) ginčą priskirdamas prie tarnybinių ginčų. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl, sutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atkreipia dėmesį į tai, kad LAASDPS nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog policijos nutarimas būtų apskųstas ar panaikintas. Taigi likus nepanaikintam minėtam policijos nutarimui, tai, kad Aplinkos ministerija tyrimo metu vadovavosi vėliau galimai apskųstu, bet paliktu galioti nutarimu, nepakeičia faktinės situacijos ir kompetentingos institucijos išvados. Juo labiau, kad Aplinkos ministerija, atlikdama tyrimą ir priimdama atitinkamą sprendimą, vadovavosi įrodymų visuma. Atsakovas informaciją vertino tiek S. V. veiksmų neteisėtumo, tiek etikos požiūriu. Atlikusi tyrimą Aplinkos ministerija nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. V. veiksmai yra neetiški ar neteisėti, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektas nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Vadovaudamasi šiais teisės aktais, Aplinkos ministerija tikrino LAASDPS pateiktą informaciją, ją tikrindama paprašė ir gavo paaiškinimus dėl galimai neteisėtų ar neetiškų Alytaus RAAD direktoriaus veiksmų, taip pat informaciją iš Alytaus AVPK. Aplinkos ministerija, įvertinusi gautą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad LAASDPS 2016 m. vasario 11 d. rašte nurodyti teiginiai nepasitvirtino ir nėra pagrindo teigti, jog Alytaus RAAD direktoriaus S. V. veiksmai neteisėti ar neetiški. Išskyrus J. J. 2016 m. vasario 24 d. paaiškinimą, visų kitų 2016 m. vasario 11 d. įvykio dalyvių bei liudytojų paaiškinimuose nuosekliai nurodyta, kad prieš J. J. fizinė jėga nebuvo naudojama. Visi šie duomenys paneigė J. J. paaiškinimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia LAASDPS, tyrė Aplinkos ministerijos atsakymą ir, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog Aplinkos ministerija 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (16-l)-D8-4053 išsamiai pasisakė dėl kiekvieno iš 5 aspektų, nurodytų LAASDPS rašte.Akcentuoja, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę būti tik tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Aplinkos ministerijai joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (atlikus tyrimą, LAASDPS pateikta informacija dėl S. V. veiksmų nepasitvirtino).