Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-263-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: e2S-263-924/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12844-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Ieškovas: D. V., I. V., K. G., S. G., A. B., V. B.
Atsakovas: V. Ž., D. Ž.

Kategorijos

3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-263-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12844-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V., I. V., K. G., S. G., A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., I. V., K. G., S. G., A. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. V., I. V., K. G., S. G., A. B. ir V. B. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. Ž. ir D. Ž., kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą; 2) priteisti iš ieškovų atsakovų naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą; 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai V. Ž. ir D. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškinys yra pareikštas nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teise. Ieškinys yra ne tik, kad nepagrįstas, neįrodytas, tačiau ši byla turi būti nutraukta, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių. Analogiškas ieškovų reikalavimas dėl minėto kelio servituto nustatymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2009 m. liepos 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, kuris buvo paliktas nepakeistas 2011 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-62-153/2011, buvo nuspręsta atmesti K. G., G. L. ir kitų asmenų ieškinį dėl kelio servituto nustatymo V. Ž. ir D. Ž. priklausančiame žemės sklype.

Šalies argumentai

3. Ieškovai 2021 m. rugsėjo 22 d. dublike nurodė, kad reikalavimai byloje nėra tapatūs, nes civilinėje byloje buvo prašoma nustatyti servitutą ne žemės sklypams, o žemės sklypų savininkams, be to skiriasi prašomo nustatyti servituto apimtis – ankstesnėje byloje buvo prašoma 296 kv. m. ploto kelio servituto, o šioje byloje 203 kv. m. servituto. Ieškovų ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-20538-1052/2021 reiškiamas pasikeitus faktiniam pagrindui – sklypuose pastatyti pastatai, kuriems naudoti reikalingas servitutas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal D. V., I. V., K. G., S. G., A. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno rajono savivaldybės administracija, nutraukė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 nagrinėtų ir nustatytų aplinkybių, reikalavimų faktinis pagrindas yra tapatus. Teismas pažymėjo, jog ieškovų atstovė nurodė aplinkybę, kad servitutas reikalingas pastatams naudoti, todėl faktinė padėtis yra pasikeitusi, tačiau teismas vertino, kad tai yra papildomi faktai, kurie nesudaro pagrindo laikyti, jog dėl pastatų atsiradimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės. Reikalavime pastatai nenurodyti, kaip viešpataujantys daiktai, servituto sąlygose nenurodyta, jog kelio servitutas nustatomas pastatams tarnauti. Be to, pastatai pastatyti, jau įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, jie yra žemės sklypo priklausiniai, todėl ši aplinkybė, negali būti pripažinta esmine ir paneigiančia ieškinio tapatumą.

6. Teismas vertino, kad abejose civilinėse bylose, ieškovai siekė tų pačių pasekmių, t. y. teisės naudotis svetimu daiktu, tam, kad patektų į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Abiejose civilinėse byloje ieškovai pasirinko teisinį savo interesų gynimo būdą – siekia nustatyti kelio servitutą, tai, kad ieškiniuose skiriasi kelio plotas, paskirtis važiuoti ar eiti pėstiesiems – esmės nekeičia ir netrukdo ieškinių reikalavimų pripažinti tapačiais, nes nustačius kelio servitutą užtikrinamas interesas naudotis žemės sklypu ir jame esančiais sklypo priklausiniais. Priešingai aiškinant teisės norimas, kiltų grėsmė civilinių santykių stabilumui ir būtų paneigtas teisinio sprendimo privalomumas.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų argumentas, jog nesutampa byloje dalyvaujančios šalys atmestinas, kadangi, kaip matyti iš abiejų bylų medžiagos, abiejose bylose ginčas dėl kelio servituto sprendžiamas tarp savininkų, kuriems priklauso konkretūs žemės sklypai. Pažymėjo, jog tai, kad ne visi ieškovai dalyvavo 2009 m. nagrinėtoje civilinėje byloje, nereiškia, jog jiems teismo sprendimas neturi įstatymo galios. Įsigydami nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, jo savininkai negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesnis sklypo savininkas, be to, naujieji savininkai įgijo visas daikto savininko teises ir pareigas, tarp jų laikytis įsiteisėjusių teismo sprendimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra tapatūs buvusiems civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ieškovai nesutampa su šioje byloje ieškinį pareiškusiais ieškovais, jie nebuvo išnagrinėtos bylos šalimi.

8.2. Šio ieškinio dalykas nesutampa su Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 dalyku. Pirma, prašomas nustatyti servitutas trims žemės sklypams, o išnagrinėtoje byloje buvo prašoma nustatyti servitutą 30 žemės sklypų. Antra, prašomas nustatyti servitutas yra nustatytas pagal naujai parengtą planą 203 kv. m, išskiriant pravažiavimui dalį ploto iš pačių ieškovų žemės sklypų, o išnagrinėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl 296 kv. m ploto kelio servituto nustatymo ir tik atsakovų žemės sklype. Trečia, šiuo ieškiniu prašomas nustatyti servitutas yra atlygintinas, ieškovų nurodoma atlyginama suma bei jos paskaičiavimo tvarka, ko nebuvo jau išnagrinėtoje byloje. Ketvirta, ieškovai reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą išbandę visas kitas galimybes nustatyti servitutą sandoriu per kitas galimas patekti vietas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Penkta, ieškinys išnagrinėtoje byloje buvo reiškiamas dėl servituto nustatymo asmenims (ne žemės sklypams, o žemės sklypų savininkams), bei buvo reiškiamas papildomas reikalavimas pašalinti atsakovų žemės sklype įrengtą tvorą bei kiemo statinius.

8.3. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes šioje byloje ieškinys yra reiškiamas pasikeitus faktinėms aplinkybėms (kartu, pasikeitus teisės aktų nuostatoms): pirma, ieškovai reiškia reikalavimą dėl atidalintų į tris atskirus žemės sklypų, iš kurių viename, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta 2008-07-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Antra, ieškovai reiškia reikalavimą dėl servituto nustatymo žemės sklypui, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta 2015 m. spalio 19 d. Pastačius ir užbaigus dviejų gyvenamųjų namų statybą, ieškovai įgijo reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo nauju pagrindu – dėl galimybės patekti ir naudotis minėtuose žemės sklypuose esančiais statiniais.

8.4. Šioje byloje yra ne tik kitoks ieškovų keliamas reikalavimas, nei jau išnagrinėtoje byloje, tačiau jau išnagrinėtoje byloje teismas ieškovų ieškinį atmetė dėl priežasčių ir aplinkybių, kurios šiuo metu jau yra pasikeitusios. Teismas, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, nurodė, kad nėra paneigtas atsakovo atstovės motyvas, kad ieškovai gali patekti į savo sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvių, už (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu pravažiavimu. Pažymėtina, kad šioje byloje yra pateikti įrodymai – Antstolės S. V. 2021 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis, kad ieškovai neturi galimybės pro kitur nei atsakovų žemės sklypas patekti į savo žemės sklypus bei juose esančius pastatus.

8.5. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 vienas iš teismo ieškinio atmetimo motyvų taip pat buvo, kad ieškovai reikalavo tik atsakovų sąskaitą nustatyti servitutą, bei kad ieškovai neatsižvelgė į atsakovų pastatytą tvorą ir esančią elektros skydinę. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai prašo nustatyti atlygintiną 203 kv. m ploto kelio servitutą Tarnaujančiame žemės sklype, atsižvelgiant į šiame žemės sklype įrengtą betoninę tvorą bei elektros skydines. Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 teismas buvo pažymėjęs, kad ieškovai buvo nepateikę jokio plano, pagal kurį prašė nustatyti servitutą. Šioje byloje toks planas yra parengtas ir pateiktas.

Atsiliepimas

9. Atsakovai V. Ž. ir D. Ž. atsiliepimu į skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti bei priteisti atsakovų naudai iš ieškovų 660 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas nutartyje tariamai nepagrįstai konstatavo pareikšto ieškinio reikalavimo tapatumą, kadangi, pasak ieškovų, teisinio ginčo šalys nėra tapačios. Visi ieškovai (išskyrus K. G., kuri buvo ieškove ir Kauno rajono apylinkės teismo byloje), šioje byloje yra įgiję žemės sklypus iš minėto byloje dalyvavusio (buvusio ieškovo) G. L., ką teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmos instancijos teismas. Visi ieškovai šioje civilinėje byloje arba patys dalyvavo ir buvo proceso šalis 2009 m. nagrinėtoje civilinėje byloje, arba yra įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypus iš G. L., kuris buvo ieškovu 2009 m. nagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje. Todėl ieškovai, įgyjant žemės sklypus iš G. L., kartu įgijo iš jo teises ir pareigas, įskaitant pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismu sprendimus, susijusius su žemės sklypais.

9.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad šio ieškinio dalykas nesutampa su Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 dalyku. Priešingai atskirojo skundo motyvams, tos aplinkybės, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo prašoma nustatyti servitutą didesniam kiekiui žemės sklypų, o šioje byloje trims žemės sklypams, tai kad buvo reiškiamas reikalavimas nustatyti servitutą asmenims, ar tai, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje be reikalavimo nustatyti servitutą, buvo keliami kiti reikalavimai, nepaneigia fakto, jog abejose civilinėse bylose buvo siekiama nustatyti kelio servitutą sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), toje pačioje atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje tikslu patekti į tuos pačius žemės sklypus, t. y. 2009 m. nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl servituto nustatymo patekimui į žemės sklypus, tame tarpe ir į žemės sklypus, kurių naudai siekiama nustatyti servitutą šioje byloje.

9.3. Aplinkybė, jog ieškovai ieškiniu reikalauja nustatyti neženkliai mažesnį servitutą nei nagrinėtoje civilinėje byloje pagal naujai parengtą planą (tam pačiam žemės sklypui tapačioje žemės sklypo dalyje) nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčo dalyko skirtingumo. Be to, nors atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovai reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą išbandę visas kitas galimybes nustatyti servitutą sandoriu per kitas galimas patekti vietas, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

9.4. Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad ieškinys yra reiškiamas esant skirtiniam faktiniam pagrindui – pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, jog ieškovų minimas žemės sklypų padalijimas (jog sklypai buvo suformuoti padalijus vieną 0,7700 ha žemės sklypą, kuris priklausė G. L.) jau buvo aptartas aukščiau išnagrinėtoje byloje. Nagrinėjamu atveju nelaikytina pasikeitusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą reikšti tapatų ieškinio reikalavimą, ir tai, ar ieškovai pasistatė savo sklype naujus statinius ar ne, kadangi dar prieš įgydami žemės sklypus jie matė žemės sklypo planus, kurie buvo sudėtinė sandorio dalis. Todėl tiek sklypuose nesant statinių, tiek juos pastačius, patys ieškovai turi prisiimti atsakomybę dėl pravažiavimų, kadangi tai buvo padaryta išimtinai ieškovų interesais, siekiant nemažinti savo sklypo ploto ir norint naudotis atsakovų nuosavybe vien dėl to, kad jiems taip patogiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

11. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 28 d. gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą pateikė tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją, todėl teikiami rašytiniai paaiškinimai.

12. Susipažinus su pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad jie pagal savo turinį faktiškai yra atsiliepimas į atsakovų pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (dėstomi nesutikimo su atsiliepimu į atskirąjį skundą motyvai). Kadangi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323, 338 straipsniai).

Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra tapatūs buvusiems civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Ieškovų vertinimu, Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 ieškovai nesutampa su šioje byloje ieškinį pareiškusiais ieškovais, jie nebuvo išnagrinėtos bylos šalimi, taip pat šio ieškinio dalykas nesutampa su Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 dalyku bei šioje byloje ieškinys yra reiškiamas pasikeitus faktinėms aplinkybėms.

15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

16. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3K-602/2013; 2014 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

17. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

18. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).

20. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-49-214/2009 pagal ieškovų I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V., S. V. ieškinį atsakovui V. Ž., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir AB „VST“ dėl kelio servituto nustatymo. Šioje civilinėje byloje ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį jiems teisę važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams juo naudotis ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patraukti per kelio ribą pastatytą tvorą, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti ieškovams patraukti tvorą atsakovo lėšomis.

21. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 5504 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalytas į 1000 kv. m kitos paskirties (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija) žemės sklypą Nr. 79-2 bei į 4504 kv. m kitos paskirties (sodybinio užstatymo) žemės sklypą Nr. 79-1 (iš jo – 296 kv. m servituto teise kelias važiuoti į gretimą sklypą ir 300 kv. m servituto kelias važiuoti į gretimą komercinės paskirties sklypą Nr. 79-2); atsakovo žemės sklypo padalijimo projekto specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatyta galimybė sklypo Nr. 123 savininkui naudotis servitutiniu 296 kv. m keliu. Teismas pažymėjo, kad sklypą Nr. 123 padalijus į kelis, jų savininkams ieškovams G. K., N. K., H. K., K. K. ir D. S. jau yra nustatytas servitutas per atsakovo žemę. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.119 straipsnio reikalavimus servitutinio kelio plotis turėtų būti 4 m, tačiau nė viename taške tokio pločio nenustatyta, o realus kelio plotas yra mažesnis nei prašomas nustatyti 296 kv. m servitutas. Dėl to nustatant 296 kv. m servitutą, kelias turėtų užimti ir atsakovo žemės sklypo dalį, esančią už servitutinio kelio šiaurinės ribos tvoros.

22. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi 2009 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 paliko nepakeistą ir jame nurodė, kad Atkūrus G. L. nuosavybės teisę į 0,7700 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo padalytas į tris sklypus, vienas iš jų dovanojimo sutarties pagrindu atiteko K. G.. Detaliojo plano rengėjas buvo apeliantas G. L., kuris, žinodamas, kad kelio valstybinėje žemėje nėra, nepasirūpino pravažiavimo į padalintus žemės sklypus suprojektavimu, todėl dėl savo paties neapdairumo negali kaltinti kitų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepatogumų dėl negalėjimo naudotis žemės sklypais ieškovams atsirado dėl jų pačių nenoro esant realiai galimybei jų nuosavybės teise valdomose sklypuose suformuoti pravažiavimo kelią. Taigi apeliantų siekiai naudotis atsakovo nuosavybe negali būti patenkinti, nes taip bus pažeista atsakovo nuosavybės teisė, kuriai yra suteiktas prioritetas prieš teisę į servitutą. Apeliantai, įsigydami žemės sklypus, neįvertino savo galimybes pasiekti įsigytus nuosavybės teise žemės sklypus, nepasidomėjo žemės sklypų detaliaisiais planais, nesielgė protingai ir rūpestingai, tad negali dėl to kaltinti atsakovą. Su atsakovo pasiūlytu kompromisiniu sprendimu, kad atsakovas sutinka duoti 3,5 m įvažiavimo servitutą į ieškovei K. G. priklausantį sklypą, o iš šio žemės sklypo ir ieškovui G. L. priklausančių žemės sklypų būtų galima patekti į kitiems ieškovams priklausantį sklypą ieškovai G. L. ir K. G. nesutiko ir norėjo išspręsti pravažiavimo į žemės sklypus klausimą atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, pravažiavimo klausimas tarp ieškovų gali būti išspręstas kompromiso keliu, nes jie turi realią galimybę suprojektuoti savo žemės sklypuose pravažiavimus ir normaliomis sąnaudomis jų turimą nuosavybę naudoti pagal paskirtį.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos patikslinto ieškinio dalykas dėl servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 dėl kelio servituto nustatymo. Ieškinių dalykai negali būti laikomi tapačiais, kai vienu ieškiniu ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą servituto nustatymo planą, bei priteisti iš ieškovų atsakovų naudai vienkartinę 2 109,17 Eur dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą. Ieškiniu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009, ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį jiems teisę važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams juo naudotis ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patraukti per kelio ribą pastatytą tvorą, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti ieškovams patraukti tvorą atsakovo lėšomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovų interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškinio dalyko tapatumą, t. y. skiriasi prašomo nustatyti servituto apimtis – ankstesnėje byloje buvo prašoma 296 kv. m. ploto kelio servituto, o šioje byloje pagal parengtą planą 203 kv. m. servituto, išskiriant pravažiavimui dalį ploto iš pačių ieškovų žemės sklypų ir kuris neapima atsakovų žemės sklype įrengtos tvoros bei kitų kiemo statinių, kas reiškia, kad jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes. Taip pat ieškovai pagrįstai nurodo, jog šioje byloje reiškiamu patikslintu ieškiniu prašomas nustatyti servitutas yra atlygintinas, ieškovų nurodoma atlyginama suma bei jos paskaičiavimo tvarka, ko nebuvo jau išnagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

26. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalį, viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pažymėtina, jog civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 nagrinėjimo metu ieškovams priklausančiuose sklypuose nebuvo pastatyti pastatai, tuo tarpu ieškovai šioje byloje nurodo aplinkybę, kad servitutas reikalingas pastatams naudoti, statyba užbaigta 2015 m. spalio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atmetė esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei šioje civilinėje byloje t. y. šioje byloje patikslintas ieškinys yra reiškiamas pasikeitus faktinėms aplinkybėms.

27. Bylos duomenimis nustačius, jog šios bylos patikslinto ieškinio dalykas nesutampa su Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-49-214/2009 dalyku apeliacinės instancijos teismas dėl bylos šalių bei ieškinių faktinių pagrindų tapatumo plačiau nepasisako, nes ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.).

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atsakovai V. Ž. ir D. Ž. pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas