- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-274-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10802-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- L. R. B., L. V.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1478-864/2013 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei L. R. B. dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypu ir pastatu tvarkos nustatymo, ir atsakovės L. R. B. priešieškinį atsakovei L. V. dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovei atskirai naudotis patalpomis namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis skaičiais „1-1“ (11,88 m²), „1-2“ (10,94 m²) bei rūsio patalpa, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėta raidė ir skaičiumi „R-1“ (1,93 m²); atsakovei atskirai naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis skaičiais 1-3 (15,67 m²), 1-4 (14,24 m²), 1-5 (12,27 m²), 1-6 (6,88 m²), T1 (terasa), 1-7 (20,13 m²), 1-8 (17,11 m²), 1-9 (9,43 m²), 1-10 (18,20 m²), rūsio patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis raidėmis ir skaičiais R-1 (11 m²), R-2 (15,31 m²) bei rūsio patalpomis, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis raidėmis ir skaičiais „R-2“ (4,16 m²) ir „R-3“ (10,95 m²), priteisti iš atsakovės 1 731,53 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė naudojasi 16/100 gyvenamojo namo dalimi, t. y. kambariu pažymėtu skaičiais „1-1“ (11,88 m²) bei ½ dalimi priestato, pažymėto skaičiais „1-2“, o likusia gyvenamojo namo dalimi naudojasi atsakovė. Tarp ieškovės ir buvusio gyvenamojo namo bendraturčio V. M. 1989-06-15 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią buvo nustatyta gyvenamojo namo pirmojo aukšto naudojimosi tvarka. Priestatu pažymėtu skaičiais „1-2“, jau daugiau kaip 20 m naudojasi tik ieškovė. Sutartimi nebuvo nustatyta naudojimo rūsiu tvarka. Kadangi ieškovė su buvusiu savininku V. M. 1987-08-03 namą paveldėjo lygiomis dalimis, todėl rūsio patalpomis ji su atsakove turėtų naudotis po lygiai. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovė faktiškai naudotųsi 1,12 m² mažesne gyvenamojo namo dalimi, nei priklausytų, todėl atsakovė turi sumokėti 1 731,53 Lt kompensaciją (T. 1, b. l. 97-99).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Atspindys“ parengtą planą: ieškovei priskirti 126 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A raide; atsakovei – 661 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B raide. Nurodė, kad sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovei, naudojimosi tvarka nėra nustatyta, o dėl naudojimosi sklypu kyla su atsakove nesutarimai (T. 2, b. l. 38-39).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė argumentus, kodėl nesutina su ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu ir bendrosios nuosavybės teise valdomu pastatu tvarka. Nurodė, kad pagal 1987-08-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą matyti, kad gyvenamojo namo plotas sudarė 26,37 m², todėl ieškovė su jos tėvu V. M. paveldėjo po ½ dalį iš 13,184 m², t. y. kiekvienam atiteko po 6,5925 m² arba ¼ dalis viso gyvenamojo namo ploto, o kita ½ dalis tuo metu nuosavybės teise priklausė I. M.. Dėl namo priestato statybos gyvenamojo namo plotas padidėjo ir buvo 73,62 m². 1989-06-15 sutartimi tėvas V. M. su ieškove susitarė, kad ieškovės nuosavybėn atiteko 16/100 dalių gyvenamojo namo su teise naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 1-1, kurio plotas 11,88 m². Šis plotas ir sudarė 16/100 dalių nuo bendrojo namo ploto. Tuo tarpu tėvui V. M. atiteko 84/100 dalių nurodyto gyvenamojo namo su teise naudotis kambariu, indeksu 3-1, kurio plotas 14,49 m², kambariu, indeksu 3-2, kurio plotas 18,11 m², virtuve, indeksu 3-3, kurios plotas 8,58 m², priestatu (veranda), indeksu 3-4, kurio plotas 5,14 m², ir priestatu (veranda), indeksu 3-5, kuro plotas 4,48 m², o priestatu (veranda), indeksu 1-2, kurio plotas 10,94 m² naudotis bendrai. Tačiau priestatas (veranda), indeksu 1-2, kurio plotas 10,94 m² , eilę metų neegzistuoja, kadangi ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo priestatą nugriovė. Iš 2009-12-03 UAB „Turto administravimo grupė“ atliktų gyvenamojo namo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad rūsio patalpų bendras plotas sudaro 26,31 m² ir tai yra ne trys, o dvi patalpos R-1 (11 m²) ir R-2 (15,31 m²) (T. 1, b. l. 139-142).
Atsakovė pareiškė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: atsižvelgiant į abiejų bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatyti naudojimosi ginčo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Atspindys“ parengtą planą: ieškovei priskirti 126 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A raide; atsakovei – 661 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B raide, taip pat įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti nuo įvairių statybinių ir kitų atliekų, šiukšlių, įvairių automobiliams naudojamu skysčių liekanų žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta koordinačių sistemoje taškais Nr. 10, 1, 2 ir 11, atstatyti šios žemės sklypo dalies dirvožemio derlingumą, atstatyti plane koordinačių sistemoje pažymėtą tašką Nr. 1 ir metaliniu tinklu paeiliui aptverti žemės sklypą taškuose Nr. 10, 1, 2 ir 11. Nurodė, kad sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir ieškovei, naudojimosi tvarka nėra nustatyta, o dėl naudojimosi sklypu kyla su atsakove nesutarimai. Atsakovės parengtas planas parengtas maksimaliai atsižvelgiant į ieškovės interesus bei į užfiksuotą žemės sklypu faktinę vidaus naudojimosi tvarką (T. 2, b. l. 13-15).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nesutiko su pareikštu reikalavimu nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Teigė, kad atsakovė siekia naudotis namo siena, plane pažymėta skaičiais 16-17, tačiau prie šios sienos yra įėjimas į ieškovės naudojamą rūsį. Kadangi esantis įėjimas labai nepatogus, jos sūnus planuoja jį remontuoti, todėl atlikus remontą, faktinė naudojimosi tvarka keisis ir atsakovei nebeliks būtinybės turėti 30 cm atstumo prie namo sienos. Pagal atsakovės pateiktą planą ieškovei skiriamas žemės sklypo dalies plotis yra nepagristai mažas (3,64 cm tarp taškų Nr. 13, 14, 15 ir 3 bei 3,55 cm tarp taškų Nr. 11 ir 2). Be to, linija tarp taškų Nr. 11, 12 ir 13 nėra tiesi, todėl pastačius tvorą pagal atsakovės parengtą planą, ji bus kreiva. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo dalis užteršta įvairiomis statybinėmis ir kitokiomis atliekomis, šiukšlėmis, automobiliams naudojamų skysčių liekanomis. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl žemės sklypo dalies dirvožemio derlingumo, koks jis buvo iki to, kol juo pradėjo naudotis ieškovė ir ar iš vis žemės sklypo dalies dirvožemis buvo derlingas. Taip pat nepagrįstas atsakovės reikalavimas atstatyti plane koordinačių sistemoje pažymėta tašką Nr. 1, o po to metaliniu tinklu paeiliui aptverti žemės sklypą taškuose Nr. 10, 1, 2 ir 11, kadangi atsakovė siekia naudotis šia žemės sklypo dalimi, todėl atsakovė galės jį pritaikyti savo poreikiams (T. 2, b. l. 32-35).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė atmesti priešieškinį bei palaikė ieškinio dalyką, teigdami, jog ieškovės pateiktas planas patogus ne tik ieškovei bet ir atsakovei. Tai, kad žemės sklypo dalis 10 cm platesnė, atsakovei didelės įtakos neturi, nes jos sklypo dalis yra 6 kartus didesnė. Tuo tarpu, ieškovė, teismui patvirtinus prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, turėtų galimybę patogiai privažiuoti prie savo namo dalies. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, kadangi tokia tvarka yra nusistovėjusi daugiau kaip 20 metų. Bendru priestatu daugiau kaip 20 metų naudojasi tik ieškovė, kadangi atsakovės tėvas užmūrijo visus praėjimus. Vykdant gyvenamojo namo rekonstrukciją didžioji rūsio dalis buvo užpilta. Ieškovė iškasė kitą 1,93 m² ploto rūsį, kuris yra po namo dalimi, kuria faktiškai naudojasi ieškovė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė priešieškinį ir prašė atmesti ieškinį, kadangi atsakovė pateiktas planas atitinka UAB „Atspindys“ 2012-06-08 parengtą planą, kuriame užfiksuota faktinė vidaus naudojimosi tvarka. Be to, atsakovės plane atsisakoma bendrai naudojamo žemės sklypo 18 m² ploto ieškovės naudai bei atsakovė sutinka, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta taškais 10-1-2-11, kuria ilgus metus naudojasi ieškovė, atitektų ieškovei. Kalbant apie žemės sklypo tvoros kreivumą vienoje ar kitoje vietoje, 9 cm estetikai ar kitiems tvarkingumo kriterijams jokios įtakos neturės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-30 priėmė sprendimą patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: 1) nustatyti šalims ieškovei L. V. ir atsakovei L. R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Atspindys“ 2012-08-02 (sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodant 2008-08-02 projekto parengimo datą, kuria apeliacinės instancijos teismas ištaiso) parengtą projektą: ieškovei priskirti 126 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A raide; atsakovei – 661 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B raide (T. 2, b. l. 16); 2) nustatyti šalims ieškovei L. V. ir atsakovei L. R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą pasiūlymą: ieškovei atskirai naudotis patalpomis namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis skaičiais „1-1“ (11,88 m²), „1-2“ (10,94 m²) bei rūsio patalpa, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėta raide ir skaičiumi „R-1“ (1,93 m²); atsakovei atskirai naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis skaičiais 1-3 (15,67 m²), 1-4 (14,24 m²), 1-5 (12,27 m²), 1-6 (6,88 m²), T1 (terasa), 1-7 (20,13 m²), 1-8 (17,11 m²), 1-9 (9,43 m²), 1-10 (18,20 m²), rūsio patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis raidėmis ir skaičiais R-1 (11 m²), R-2 (15,31 m²) bei rūsio patalpomis, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis raidėmis ir skaičiais „R-2“ (4,16 m²) ir „R-3“ (10,95 m²) (T. 1, b. l. 115). Taip pat teismas nusprendė priteisti iš ieškovės L. V. 3 340,26 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. R. B. naudai, o ieškovei L. V. grąžinti 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Atspindys“ 2012-08-02 parengtas naudojimosi žemės sklypu projektas atitinka faktinę žemės sklypo savininkų naudojimosi sklypu tvarką (T. 2, b. l. 2, 16), todėl šią atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas vertino kaip priimtinausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, nepažeidžiantį bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis gyvenamųjų patalpų vertingumo prasme. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės reikalavimus įpareigoti ieškovę išvalyti nuo įvairių statybinių ir kitų atliekų, šiukšlių, įvairių automobiliams naudojamų skysčių liekanų žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta koordinačių sistemoje taškais Nr. 10, 1, 2 ir 11, atstatyti šios žemės sklypo dalies dirvožemio derlingumą, atstatyti plane koordinačių sistemoje pažymėtą tašką Nr. 1 ir metaliniu tinklu paeiliui aptverti žemės sklypą taškuose Nr. 10, 1, 2 ir 11. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra nusistovėjusi per ilgą laiką, atitinka šalių naudojamų žemės sklypų ir ant jų pastatytų statinių išsidėstymą, todėl tokia tvarka pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (T. 1, b. l. 115). Be to, teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovės pateiktai naudojimosi turtu tvarkai, juolab, kad turėdama galimybę, ji teismui nepateikė nei priešieškinio, nei kito naudojimosi bendru turtu tvarkos projekto varianto, kas rodo, kad pateiktas ieškovės projektas atsakovę tenkina. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 731,53 Lt kompensaciją teismas atmetė kaip nepagrįstą (T. 2, b. l. 61-68).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) L. R. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimo dalį, kuria nustatyta šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal ieškovės parengtą pasiūlymą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Patenkinus pirmą apeliacinio skundo reikalavimą, priteisti atsakovei iš ieškovės visas likusias (pirmosios instancijos teismo nepriteistas) atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 1987-08-03 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ieškovė ir V. M. paveldėjo 1/2 dalį ginčo namo, kurio bendras naudingasis plotas sudarė 26,37 m². Dėl to, jog apeliantės tėvas V. M. pastatė namo priestatą, namo plotas padidėjo iki 73,62 m², kas matyti iš 1989-06-15 sutarties, kuria ieškovė ir V. M. sutarė, kad ieškovės nuosavybėn atitenka 16/100 dalių bendro gyvenamojo namo su teise pastoviai naudotis kambariu 1-1 (11,88 m²) (faktiškai ieškovei naudojamojo ploto priskirta 10 cm² daugiau nei priklausė jai nuosavybės teise), o V. M. nuosavybėn atitenka 84/100 gyvenamojo namo dalių (t. y. 61,84 m² nuo namo bendro ploto) su teise pastoviai naudotis kambariu 3-1 (14,49 m²), kambariu 3-2 (18,11 m²), virtuve 3-3 (8,58 m²), priestatais 3-4 (5,14 m²) ir 3-5 (4,48 m²). Apeliantė pažymi, kad tiek nurodytos penkios patalpos, tiek priestatas 1-2 (10,94 m²) pagal apeliantės tėvo V. M. turėtas 84/100 namo dalis nuosavybės teise priklausė jam, nes visų šių patalpų bendras plotas yra 61,74 m². Nepaisant to, kad ieškovė ir V. M. sutarė, jog priestatu 1-2 (10,94 m²) bendrasavininkai naudosis kartu, šis priestatas nenustojo nuosavybės teise priklausyti vien apeliantės tėvui (o vėliau, vadovaujantis 2000-03-28 dovanojimo sutartimi, šis priestatas kartu su kitomis patalpomis (84/100 dalis) nuosavybės teise atiteko apeliantei). Nesuprantama, kodėl teismas patikėjo ieškovės paaiškinimais, kad apeliantė nesinaudojo ginčo priestatu, nes apeliantė tėvas užmūrijo praėjimą nuo kambario 1-1 (11,88 m²) į savo gyvenamojo namo dalį. Šį teiginį paneigia aplinkybė, kad faktiškai neegzistuoja nei ginčo priestatas, nei kambarys 1-1 (11,88 m²), nes ieškovė visą šio namo dalį nugriovė ir pastatė naują patalpą – vieną didelį kambarį pirmame aukšte, o pastogėje įrengė antrą aukštą. Taigi ieškovė savavališkai, be apeliantės sutikimo panaikino jai nuosavybės teise priklausantį priestatą (verandą) ir už tai neatlygino apeliantei nei lito. Dėl ieškovės savavališkų statybų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį teisme. Priestatas 1-2 (10,94 m²) įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro byloje kaip objektas todėl, kad apeliantei 2009 m. užsakius kadastrinius matavimus, buvo atlikti tik apeliantės gyvenamojo namo dalies matavimai, nes ieškovė neleido UAB „Turto administravimo grupė“ specialistams atlikti matavimus jos užimamoje namo dalyje. Dėl to, UAB „Turto administravimo grupė“ atliktų gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje ieškovės užimama namo dalis užfiksuota be pakeitimų, t. y. priestatas (veranda) ir ieškovei priklausantis kambarys, kurie jau nebeegzistuoja. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka negalėjo būti patvirtinta, nes faktiškai neegzistuoja objektai (patalpos), kurie nurodomi ieškovės ieškinyje kaip patalpos, kuriomis atskirai pageidauja naudoti ieškovė (T. 2, b. l. 99-102).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nepateikė argumentų, kurie leistų teigi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai. Apeliantė faktiškai neginčijo ieškovės prašomos nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes nereiškė priešieškinio šioje bylos dalyje. Ginčo patalpa (plane pažymėtas priestatas 1-2 (10,94 m²)) įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro byloje kaip objektas. Patalpų, plane pažymėtų 1-1 ir 1-2 faktinis egzistavimas patvirtintas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, užfiksuojant, kad tarp jų yra panaikinta pertvara. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (T. 2, b. l. 110-112).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, tačiau susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą apeliantės skundžiamoje dalyje, kuri yra naikintina dėl žemiau nurodytų motyvų.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką (apeliantė prašymą), nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta šalims ieškovei L. V. ir atsakovei L. R. B. (apeliantei) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovės parengtą pasiūlymą. Kitoje dalyje, t. y. dėl ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Ieškovė L. V. prašė teismo nustatyti šalims ieškovei ir atsakovei L. R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą pasiūlymą: ieškovei atskirai naudotis patalpomis namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis skaičiais „1-1“ (11,88 m²), „1-2“ (10,94 m²) bei rūsio patalpa, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėta raide ir skaičiumi „R-1“ (1,93 m²); atsakovei atskirai naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis skaičiais 1-3 (15,67 m²), 1-4 (14,24 m²), 1-5 (12,27 m²), 1-6 (6,88 m²), T1 (terasa), 1-7 (20,13 m²), 1-8 (17,11 m²), 1-9 (9,43 m²), 1-10 (18,20 m²), rūsio patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/5066 pažymėtomis raidėmis ir skaičiais R-1 (11 m²), R-2 (15,31 m²) bei rūsio patalpomis, namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 5066, pažymėtomis raidėmis ir skaičiais „R-2“ (4,16 m²) ir „R-3“ (10,95 m²) (T. 1, b. l. 115). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtą ieškovės prašymą, nustatė, kad ieškovė naudojasi namo dalimi – vienu kambariu 1-1 (11,88 m²), bendro naudojimo priestatu 1-2 (10,94 m²) bei „R-1“ (1,93 m²), faktiškais priskirtais ieškovei pagal tarp bendraturčių nusistovėjusią tvarką; ieškovė paaiškino, kad priestatu 1-2 (10,94 m²), kuris šalių susitarimu buvo priskirtas naudotis bendrai, atsakovė nesinaudojo, kadangi atsakovės tėvas V. M. užmūrijo praėjimą nuo kambario 1-1 (11,88 m²) į savo gyvenamojo namo dalį; atsakovė šių aplinkybių neginčijo, tačiau savo nesutikimą su ieškovės pateiktu projektu argumentavo tuo, kad ieškovė reikalauja daugiau negu jai priklauso, be to, bendro naudojimo patalpa neegzistuoja, kadangi ieškovė ją savavališkai nugriovė ir be statybos leidimo atliko savo namo dalies rekonstrukciją. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ginčo patalpa – priestatas, plane pažymėtas 1-2 (10,94 m²), neegzistuoja, kadangi minėta patalpa Nekilnojamojo turto kadastro byloje įregistruota, kaip objektas (T. 1, b. l. 241, 242), be to, patalpų 1-1 ir 1-2 faktinis egzistavimas nustatytas ir išvažiuojamojo posėdžio metu, užfiksuojant, kad tarp jų panaikinta pertvara (T. 1. b. l. 330). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnyje nustatytas atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Šiuo atveju atsakovė (apeliantė) įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti ieškovės pasiūlytos ginčo namo naudojimosi tvarkos, nes priestatas 1-2 (10,94 m²) nuosavybės teise priklauso apeliantei, be to, faktiškai neegzistuoja nei ginčo priestatas 1-2 (10,94 m²), nei kambarys 1-1 (11,88 m²), nes ieškovė visą šio namo dalį nugriovė ir pastatė naują patalpą – vieną didelį kambarį pirmame aukšte, o pastogėje įrengė antrą aukštą; taigi ieškovė savavališkai, be apeliantės sutikimo panaikino jai nuosavybės teise priklausantį priestatą (verandą) ir už tai neatlygino apeliantei nei lito. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2143-861/2013 išnagrinėjęs ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo L. R. B., ir atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, trečiasis asmuo L. R. B., 2013-04-30 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir įpareigoti atsakovę L. V. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), (pažymėjimai pagal 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylą Nr. 5066), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat teismas išaiškino, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (civilinės bylos Nr. 2A-789-653/2014), išnagrinėjęs 2013-05-24 atsakovės L. V. pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2143-861/2013, 2014-05-07 nutarė 2013-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-06-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktuose Nr.SSA-100-110608-00013, SSA-100-110608-00014, SSA-100-110608-00015 parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę L. V. savo lėšomis per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos paradinius – išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, kurio (duomenys neskelbtini), dalį (patalpą, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatą, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), (pažymėjimai pagal 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylą Nr. 5066), nugriauti lauko tualetą ir malkinę, esančius žemės sklype, kurio (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutartyje nustatyta, kad byloje nėra ginčo, dėl teismo nustatyto savavališkos statybos fakto L. V. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, t. y. L. V. neginčijo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konstatuoto savavališkos statybos fakto, jog L. V. pašalino gyvenamojo namo sieną, skyrusią patalpą ir priestatą, pastogėje įrengė patalpą su langu, atitinkamai pakeisdama buvusią stogo konfigūraciją (buvęs taisyklingos formos šlaitinis stogas šiuo metu yra netaisyklingos formos), vietoje buvusių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų rąstų ir medinių su karkasu gyvenamojo namo ir priestato išorinių atitvarų įrengė vientisą plytų mūro fasadą, priestatas ir patalpa paaukštinti: 1989-02-06 kadastrinių matavimų bylos Nr. 5066 duomenimis, priestatas buvo 2 m aukščio, patalpa – 2,80 m aukščio, o šiuo metu priestato ir patalpos aukštis siekia apytikriai 4,97 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013 išaiškino, kad savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas teisinių draudimų yra įtvirtintas CK 4. 103 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmeniui imperatyviai draudžiama įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką taip, kad, esant bent daliai patalpų įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011). Tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo atveju jau yra išspręstas ginčas dėl savavališkų statybų (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-789-653/2014, įsiteisėjo nuo jos priėmimo) konstatuojant savavališkos statybos faktą gyvenamojo namo, kurio (duomenys neskelbtini), dalyje, į kurią patenka patalpa, kurios pažymėjimas plane 1-1, ir priestatas, kurio pažymėjimas plane 4a1/2 (buvęs 4a1/m), t. y. 11,88 m² kambarys 1-1 ir 10,94 m² priestatas 1-2 (T. 2, b. l. 241). Aplinkybė, kad L. V. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi suteikta galimybė įsiteisinti minėtas savavališkas statybas nepanaikina fakto, jog jos atlikti statybos veiksmai yra pripažinti savavališkais, t. y. teisei priešingais veiksmais. Tokiu būdu darytina išvada, kad konstatavus savavališkos statybos faktą ginčo namo dalyje, negali būti sprendžiamas klausimas dėl viso gyvenamojo namo, įskaitant minėtą dalį, kurioje kompetentinga institucija konstatavo savavališkos statybos faktą, naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl šioje dalyje ieškovės L. V. ieškinys atmestinas skundžiamoje dalyje panaikinant pirmosios instancijos sprendimą ir priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje priėmus naują sprendimą, perskirstomas šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viso sudaro 2 205 Lt, o atsakovės – 6 346,80 Lt; atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 70 procentų, o ieškovės – 50 procentų (ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo buvo patenkintas pilnai, tačiau atmestas visiškai reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo), todėl iš atsakovės ieškovės naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 1 102,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovės naudai – 4 442,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą ir atmetus 1/2 dalį ieškinio reikalavimų (t. y. ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo), ieškovei jos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Dėl atsakovės (apeliantės) bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme teko tiek pagrįsti savarankiškai pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (1/2 dalis bylinėjimosi išlaidų), tiek atsikirsti į ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo (kita 1/2 dalis bylinėjimosi išlaidų). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme savarankiškai pareikšti reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo patenkinti 70 procentų (t. y. 1/2 dalis nuo 6 346,80 Lt * 70 proc. = 2 221,38 Lt). Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo paaiškėjo, kad atsakovės atsikirtimai į ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo buvo pagrįsti (patenkinti 100 proc.), todėl apeliantei turi būti priteista visa kita 1/2 dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 173,40 Lt. Apeliantei taip pat priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 209 Lt (T. 2, b. l. 107) žyminis mokestis. Taigi viso atsakovei iš ieškovės priteistina 5 603,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas nurodant, kad UAB „Atspindys“ projektas parengtas ne 2008-08-02, o 2012-08-02, o atsakovės pavardė yra ne B., o B..
Tenkinti atsakovės L. R. B. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės L. V. ieškinio reikalavimas ir ginčo šalims nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovės parengtą pasiūlymą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės L. V. ieškinio reikalavimą dėl ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės parengtą pasiūlymą.
Priteisti atsakovei L. R. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. V. (duomenys neskelbtini) 5 603,78 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus tris litus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.